Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūros vedėjas Romualdas Sližauskas (pirmajame plane) teigė, kad laikinu žvejybos apribojimu galėtų pasirūpinti vietos valdžia. Priešingu atveju, belieka tikėtis, kad žvejai bus supratingi ir pagautus lynus, amūrus ar lydekaites paleis atgal.
„Širvintų kraštas“ rašė apie mieste esančio užtvenkto Beržės upelio įžuvinimą. Įgyvendinant projektą „Širvintų mieste esančio Beržės upelio būklės gerinimas“, per kelis kartus į šiuos tvenkinukus buvo įleista pustrečio tūkstančio karosų, beveik po pusę tūkstančio lydekaičių ir lynų, keliasdešimt amūrų. Pastarosios žolėdės žuvys, kaip ir plačiakakčiai, pasižymi dideliu rajumu ir veisiamos tam, kad ėstų dumblius ir išvalytų vandens telkinius. Ten, kur įveisiami „tvenkinių sanitarai“, pagerėja vandens būklė. Specialistai tvirtina, kad žolėdės žuvys gerai jaučiasi tarp kitų žuvų – karpių, karosų, ešerių, netgi lydekų, nors ten, kur yra plėšrūnių, reikėtų leisti ne mažesnius kaip 600 g svorio plačiakakčius bei amūrus.
Tikimasi, kad per kelerius metus į Širvintų tvenkinukus paleistos žuvys paaugs ir prieaugliu pradžiugins gausius Širvintų miesto žvejus, laisvą valandėlę rymančius su meškerėmis rankose.
Deja, aplinkosaugininkų nuomone, įgyvendinant šį projektą buvo atsižvelgta ne į visus niuansus ir parinktas toli gražu ne pats optimaliausias įžuvinimo variantas. Kaip buvo rašyta, į tvenkinukus išleista dvivasarių lynų, nemažai kurių vargu ar sulauks pavasarinio neršto, nes bus išgaudyti žvejų. Aplinkosaugininkų nuomone, įžuvinimui numatytus pinigus buvo galima panaudoti daug racionaliau, į tvenkinukus paleidus nedaug paaugintų, t. y. vienvasarių lynų.
Širvintų rajono savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriaus vedėjas Robertas Bartulis teisinosi, kad skelbiant paslaugos pirkimą teko taikytis prie anksčiau parengto projekto reikalavimų. Kadangi šis projektas dar bus tęsiamas, tikimasi ateityje atsižvelgti į pareikštas pastabas. Šiuo atveju belieka tikėtis, kad žvejai bus supratingi ir bent iki pavasario pasirinks kitas vietas žvejoti ar pagautas perspektyvias žuvis paleis atgal.
– Gal Aplinkos apsaugos agentūrai vertėtų laikinai uždrausti bet kokią žvejybą šiuose tvenkinukuose? – nuskambėjo ne vieno širvintiškio pageidavimas. Tokius pasiūlymus išsakė ir keli laikraščio skaitytojai, pasipiktinę kai kurių žvejų, po įžuvinimo užgulusių tvenkinukų krantus, godumu.
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūros vedėjas Romualdas Sližauskas teigė, kad tai – ne aplinkosaugininkų kompetencija. Pagal galiojančią tvarką, teisę apriboti žvejybą valstybei priklausančiuose vandens telkiniuose turi savivaldybė, gavusi atitinkamą Aplinkos ministerijos pritarimą. Taigi svarbius sprendimus, jei tai yra būtina, turi priimti mūsų rajono Savivaldybės administracija. Kitaip įžuvinimui išleisti tūkstančiai jau dabar pavirs žuvies kepsniais širvintiškių keptuvėse.
Savo ruožtu, svarų žodį drausmindami kitus galėtų tarti ir Širvintų žvejai. Deja, nemažai svarbių laimėjimų pasiekusi žvejų bendruomenė šiuo metu yra neorganizuota. Nors galima rasti informacijos, kad Širvintose veikia Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos skyrius, medžioklės žinovas Vaclovas Četrauskas „Širvintų kraštui“ yra sakęs, kad prieš kelerius metus rusenusios idėjos atnaujinti draugijos veiklą nutrūko, tad šiuo metu rajone organizuoti yra tik medžiotojai.
– Prieš kurį laiką rajone aktyviai veikė Žvejų draugija, kuriai tada vadovavo Antanas Mikalajūnas. Nežinau, dėl kokių priežasčių, tačiau draugija iš rankų paleido vandens telkinius, kuriuos nuomojosi iš valstybės. Likus be ežerų, draugijos veikla prarado prasmę. Argi būtų reikalinga Medžiotojų draugija, juo labiau – būrelis, jei jo nariai neturėtų išsinuomoję miško, kuriame galėtų medžioti? – sakė Vaclovas Četrauskas.
Anuomet Žvejų draugija valdė kelis vandens telkinius, aktyviai įžuvinimu užsiėmė įžuvintojai Gediminas Ragauskas, Feliksas Lenčiauskas. Sunku pasakyti, dėl kokių priežasčių draugijos veikla ėmė gesti. Gal kažko nepasidalijo, gal tarp draugijos narių perbėgo juoda katė? Anot medžioklės žinovo, paskutinis vandens telkinys, kurį buvo išsinuomojusi Žvejų draugija, atrodo, buvo Gelvės ežeras. Ten veikė „Ąžuolo“ žvejų klubas. Viso to nebėra. Dabar atnaujinti žvejų veiklą būtų problemiška – be vandens telkinio draugija nieko nenuveiktų.
– Širvintų rajonas – ne vienintelis, kuriame vietos žvejai nėra organizuoti, – sakė Vaclovas Četrauskas. – Iš mūsų šalyje veikiančių keturiasdešimt keturių Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos rajonų skyrių net septyniolikoje nėra Žvejų draugijos.
Gintaras Bielskis
