Širvintų kapinių puošmenos...
„Yra žmogus – yra problema, nėra žmogaus – nėra problemos…“ Ši citata paimta iš vokiečių rašytojo E. M. Remarko romano „Juodasis Obeliskas“, pasirodo, ne visada teisinga. Taip, mirus dingsta visos problemos. Mirusiajam vis vien, kas bus po jo. Kad ir pasaulio pabaiga… Likusiesiems šioje ašarų pakalnėje po artimo žmogaus mirties problemos tik prasideda. Pagal griežtas Katalikų bažnyčios tradicijas, reikia su mirusiuoju atsisveikinti ir palydėti į kapines, aukoti Šventas Mišias. Paskui – gedulingi pietūs. Vėliau yra priimta paminėti 30-tąją dieną po mirties („keturnedėlį“) ir metines. Visas šias apeigas geram katalikui atlikti yra privalu.
Žmogus palaidojamas mirusiųjų laidojimo vietose – kapinėse. Svarbiausia kiekvieno krikščionio pareiga – rūpintis mirusiųjų kapais. Po Vėlinių prabėgus savaitei, apsilankiau keliose rajono kapinėse. Jau iš toli į akį krito ideali švara ir tvarka. Žinoma, pačius kapus tvarko artimieji: stato paminklus, sodina gėles, išravi piktžoles. Visos šiukšlės kraunamos į kapinių teritorijoje stovinčius konteinerius. Taigi įdomu, kur ir kas jas išveža, kas rūpinasi bendra kapinių teritorijos švara?
Pagal įstatymus, kapines steigia ir tinkamą jų eksploatavimą užtikrina savivaldybė bei jų teritoriniai padaliniai – seniūnijos. Kalbuosi su Širvintų seniūnijos seniūne Laimute Griškiene. Seniūnė pasakoja, kad seniūnijoje yra net 17 kapinių, iš kurių septynios – veikiančios. Jos yra Senosiose Viesose, Šiauliuose, Prienuose (sentikių), Vindeikiuose, Dubiuose, Dainiuose ir Kairionyse.
Širvintų kapinių puošmenos...
Visos neveikiančios kapinės ir laidojimo vietos yra kultūros ir istorijos paveldo sritis. Beveik visame pasaulyje galioja ta pati taisyklė – kapinėms veikti skiriamas tam tikras laikas. Sakykime, per 100 metų išmiršta visa karta, taip pat ir vaikai, kurie tvarkė kapelius. Kitos kartos būna gana atitolusios nuo kapų priežiūros, ir dėl to atskiri kapai, o vėliau – ir visos kapinės, pradeda nykti. Širvintų seniūnijoje visomis veikiančiomis kapinėmis rūpinasi etatinis darbuotojas Petras Ožiūnas, kurio priežiūroje yra suvirinimo aparatas, trimeris. Žinoma, vienam žmogui „aplakstyti“ septynias kapines sunkoka, todėl seniūnija samdo žmones iš Darbo biržos, kurie priversti atidirbti už gautas pašalpas. Pasak seniūnės, šiukšlės yra išvežamos pagal bendrovės „Ecoservice“ sudarytą grafiką, kuris, tiesa, visai neseniai pasikeitė. Mat, šiukšlės iš kapinių nerūšiuojamos, todėl ankstesnis sąvartynas jų nebepriima. Reikalingas atskiras tokių šiukšlių vežimas į Vilnių, į specialų sąvartyną. Šiukšlių susidaro nemažai. Paskutinį kartą jos buvo išvežtos prieš Vėlines, o po savaitės beveik visi konteineriai vėl prisipildė.
Pasak seniūnės, bene didžiausia problema kapinėse – medžiai. Sakykime, prieš keliasdešimt metų žmogus, pagerbdamas mirusįjį, prie kapo pasodino medelį. Medis išsikerojo, išaugo ir pradėjo „šiukšlinti“ – rudenį mesti lapus, mėtyti vėjo nulaužtas šakeles. Gerai, jeigu tik šakeles… Per paskutinę vėtrą Šiaulių kapinėse nuskilusi medžio viršūnė išvertė paminklą. „Reikėjo Petrui važiuoti į kapines ir atstatyti nuverstą paminklą“, – pasakoja seniūnė Laimutė Griškienė. Šiaip, žmogui panorėjus, savavališkai medžių kapinėse pjauti negalima. Galima pjauti tik tuos, kurie yra pavojingi ir gali nuo smarkesnio vėjo nulūžti. Leidimą išduoda Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūra. Tokius leidimus gauti gana sudėtinga (galima pagalvoti, kad agentūrai rūpi mirusiųjų sveikata ir plaučių būsena, mat, kaip žinoma, medžiai išskiria deguonį, o sugeria anglies dvideginį…).
Šis medis nebeilgaamžis. Negi reikia laukti, kol jis pats nugrius?...
Seniūnai susiduria su dar viena problema – senų antkapių utilizacija. Gyventojai, užsakydami paslaugas (pamatų liejimą ir betonavimą ar paminklo atnaujinimą), turėtų su firma sudaryti sutartis, kuriose būtų numatytas senų, jau nereikalingų gelžbetoninių atliekų išvežimas. Pasitaiko ir nesąžiningų žmonių, kurie, geriausiu atveju, tokias atliekas palieka kitoje tvoros pusėje. Apie specialias panašių atliekų surinkimo vietas niekas nėra girdėjęs. Matyt, tokių nėra…
Su šia problema seniūnai susitvarko įvairiai. Širvintų seniūnijoje likę senoviniai masyvūs antkapiai sudaužomi bei susmulkinami ir tokia skalda kapinių teritorijoje grindžiami takai. Gelvonų seniūnijoje tokie antkapiai „laidojami“ – užkasami žemėje. Pastarojoje seniūnijoje net vienuolika veikiančių kapinių: Stavarygaloje, Pypliuose, Kangaduose, Bagdyšiuose, Zubeliuose, Gelvonuose, Mančiušėnuose, Karališkėse, Pasodninkuose, Lesčiūnuose ir Gelvonuose esančios žydų kapinės. Pasak Gelvonų seniūnijos seniūno Liongino Juzėno, vasarą kapinių teritorijose žolė du-tris kartus nušienaujama, rudenį grėbiami lapai. Gal tik su šiukšlių konteineriais prie Gelvonų miestelio kapinių dedasi keistoki dalykai. Mat juose galima rasti cigarečių nuorūkų, skardinių nuo alaus. Atrodytų, kad numirėliai naktimis puotauja…
Apie tą pačią problemą kalbėjo ir Kernavės seniūnas Stanislovas Gaidakauskas. Anot seniūno, Kernavės kapinės miestelio centre užima dviejų hektarų plotą, taigi yra tarsi gyvenvietės veidas. Suprantama, kad jų teritorijoje šiukšlinti tiesiog nepadoru. Kernavėje šiukšles iš kapinių stengiamasi rūšiuoti, – stovi spalvoti „teletabiai“, tačiau gyventojai konteinerių turinį paįvairina šiukšlėmis iš savo namų. Neseniai juose buvo „atrastas“ … stalas su kėdėmis… Dar viena problema – savavališkas laidojimas. Pagal taisykles, giminaičiams pateikus rašytinį prašymą ir mirties liudijimą, seniūnas išduoda rašytinį leidimą laidoti. Žinoma, ne visi gyventojai laikosi taisyklių ir vėliau gali susidurti su problemomis.
Alionių seniūnijoje dvejos kapinės – Alionių ir Vičiūnų. Pasak seniūno Sigito Bankausko, kapinės yra rakinamos, todėl savavališkų laidojimų nebūna. Tvarkomas laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnalas, todėl yra žinoma paminklą pastačiusi firma. Būtent iš jos galima pareikalauti susirinkti atliekas, o vieną kitą vietinį šiukšlintoją greitai išaiškina patys žmonės. Belieka su tokiu tik gražiai pasikalbėti…
Prie Širvintų kapinių šiukšlės į konteinerius nebetelpa.
Miesto ir Paširvinčio kapines tvarko UAB Širvintų komunalinis ūkis. Po Vėlinių nė savaitei nepraėjus, visi konteineriai prie šių kapinių stovėjo su kaupais. Kelios krūvos šiukšlių (prie miesto kapinių nuo upės pusės) pūpsojo ant žemės. Čia pat už konteinerių, stovinčių prie pat kelio, vedančio tilto link, „pasislėpusi“ dar rimtesnė problema. Už šių konteinerių į viršų stiebiasi aukštų liepų eilė. Keleto jų kamienai prie pat žemės gerokai išpuvę. Belieka tik stebėtis, kad stiprus vėjas jų iki šiol dar nenulaužė. Būtų labai įdomu, jei tokia „liepelė“ pataikytų į keliu važiuojančią mašiną, ar kuri nors jos šaka užkliudytų praeivį.
Koks viso šio pasakojimo moralas? – paklaus skaitytojas. Galbūt kiekvienas gyventojas turėtų suprasti ir susitaikyti su mintimi, jog, nepriklausomai nuo mūsų norų, mirtis visuomet vaikšto šalia mūsų ir nėra nė vieno žmogaus, kuris šiandien nebūtų arčiau mirties, negu vakar. Visi mes palengva judame savųjų kapinių link, kur ir „išsispręs visos mūsų problemos“. Taigi jau šiandien pasirūpinkime, kad ta vieta būtų tvarkinga…
Remigijus Bonikatas
