Vandentiekininkai pradeda avarijos likvidavimo darbus.
Vasario 3-iosios pavakarę dalis Širvintų miesto Upelio, Jaunimo gatvių ir Nepriklausomybės aikštės gyventojų, taip pat „Atžalyno“ progimnazijos bendruomenė, atsukę čiaupus, išvydo tik ploną vandens srovelę, kuri greitai nutrūko. Tiesa, po kiek laiko kai kuriuose Upelio gatvės namuose vanduo vėl ėmė tekėti, tačiau nemažai gyventojų ir toliau guodė save mintimi, kad šis gedimas – tik laikinas dalykas. Gal čiaupą keičia ar rūsyje vamzdis trūko?
Bet vandens nebuvo nei tą vakarą, nei naktį, nei kitos dienos rytą. UAB „Širvintų vandenys“ vadovas Kęstutis Vaškevičius „Širvintų kraštui“ paaiškino, kad vandens tiekimas sutriko dėl vandentiekio trasos, įrengtos po Upelio gatve, avarijos. Per pastaruosius kelerius metus beveik toje pat vietoje 30 cm skersmens geriamojo vandens trasos vamzdis trūksta ne pirmą kartą. Tokio didelio masto avarijos laikomos rimtais gedimais, mat mieste taip nutinka vos kartą, rečiau – du kartus per metus. Apskritai ši avarija tapo vienuoliktąja, kurią šįmet teko šalinti vandentiekininkams. Tą pačią dieną vandentiekio trasa trūko ir Vileikiškiuose, o kelios dienos prieš tai, pirmadienį, – Družuose.
Prie kelių daugiabučių pastatyti kilnojamieji vandens rezervuarai nemažai daliai gyventojų tapo išsigelbėjimu.
– Paskambino gyventojai, pamatę, kad vanduo kelia ties Upelio-Jaunimo gatvių sankryža esančio šulinio dangtį, – apie avariją Širvintose sakė vandentiekininkas. – Ieškosime, kurioje vietoje tas vamzdis trūko. Kol kas įtariame, kad ne toje pat vietoje, kaip anksčiau, bet netoli. Matyt, vanduo prasiveržė nutekėjęs.
Kaip jau esame rašę, dažnai tokių avarijų priežastis yra didelis šaltis, kai judantys žemės sluoksniai laužo dar sovietmečiu paklotus trapius ketaus vamzdžius. Kadangi didelių šalčių nebuvo, bent ryte buvo galima tik spėlioti: galbūt vamzdis trūko dėl susidėvėjimo, o gal paveikė vibracija, kurią sukelia gatve važiuojantys automobiliai.
Vandentiekio trasoje palaikomas apie 3,8 barų slėgis (baras – tai jėga, kuria vandens stulpas spaudžia paviršiaus ploto vienetą, nepriklausomai nuo to, kokios formos yra vandens rezervuaras; laikoma, kad konkrečiai nurodytas slėgis vandenį pakelia į 38 m aukštį), taigi nekeista, kad vandens srautas ėmė kelti sunkų metalinį dangtį.
Užsukus vandenį, prie kelių namų buvo atvežtos vandens cisternos ant ratų – prieš kurį laiką vandentiekininkai įsigijo ir antrą „kubinę“ talpą. Tačiau Jaunimo gatvėje esančių individualių namų, taip pat Nepriklausomybės aikštėje įsikūrusių namų gyventojai liko be vandens. Kai kurie bandė jo pasisemti iš Nepriklausomybės aikštėje esančio šulinio, bet šis, paaiškėjo, – be kibiro. Vienas gyventojas prisirišo savo – kibiras atitrūko. Tad kai kurie vandenį „bambaliais“ vežėsi iš kitur, kai kurie nešėsi iš individualaus šulinio, esančio už kelių šimtų metrų, Vilniaus gatvėje.
Tiesa, po gedimo vandentiekininkai daugiabučiuose pakabino informacinius lapelius. Vieni gyventojai jų nepastebėjo, kiti kalbėjo, kad naudos iš tos informacijos – kaip iš ožio pieno: „Pranešame, kad dėl avarijos vandentiekio tinkluose vanduo nebus tiekiamas tol, kol bus pašalintas gedimas. Atsiprašome už nepatogumus. UAB „Širvintų vandenys“, – buvo parašyta vandentiekininkų lapeliuose. Kaip pasakytų žmonės, tokiu lapeliu tik pasišluostyti vieną vietą, nes ir „arkliui aišku“, kad vanduo atsiras, kai bus pašalintas gedimas. Kada konkrečiai planuojama tai padaryti? Štai į šį klausimą ir derėjo atsakyti. Gyventojai bandė skambinti bendrovės interneto svetainėje nurodytais avarinės tarnybos telefonais. Sako, kai kas prisiskambino, o tie, kam nepavyko, dar bandė ieškoti pranešimo apie gedimą pačioje svetainėje, bet ten jokio įrašo nebuvo ir kitos dienos rytą. Galima buvo sužinoti tik apie anksčiau nutikusius ir kažkada jau pašalintus gedimus. Kam aktualu skaityti apie tai, kas jau buvo?
Kęstutis Vaškevičius pasiteisino, kad avarinė tarnyba atsiliepė ne į visų skambučius, mat buvo užsiėmusi paruošiamaisiais laikino vandens tiekimo darbais, tačiau sutiko, kad išnaudojo ne visas vartotojų informavimo galimybes – skubus įrašas interneto svetainėje apie tai, kas nutiko ir kada planuojama pašalinti gedimą, būtų padėjęs ne vienam.
O gal nereikėjo laukti kito ryto, o pradėti avarijos likvidavimo darbus tuojau pat? Juk dėl to, kad nebuvo vandens, nepatogumų patyrė šimtai gyventojų, tarp kurių, tikėtina, buvo ir silpnų, ligotų, vandeniu sunkiai galinčių apsirūpinti žmonių. Kita vertus, dėl avarijos kitą dieną nedirbo „Atžalyno“ progimnazija, tad nukentėjo dar šimtų kitur gyvenančių miesto ir rajono gyventojų interesai.
„Užsienyje tuojau pat būtų atvykę darbininkai ir pradėję atkasinėti trasą“, – manė viena laikraščio skaitytoja.
Deja, iš vandentiekininkų informacijos paaiškėja tik tai, kas net „arkliui aišku“ - vanduo atsiras likvidavus avariją.
Tačiau Kęstutis Vaškevičius suabejojo, ar tai būtų įmanoma pas mus. Viena, tokių avarijų likvidavimas nėra paprastas, tenka kasti tranšėjas, kartais – tvirtinti jų kraštus, darbuotojai iki kelių braido po vandenį, dirba kone apčiuopomis, taigi darbas tamsiuoju paros metu sukeltų atitinkamų saugumo problemų. Antra, per tokias avarijas tenka darbus derinti su įvairiomis tarnybomis – elektros tinklais, dujininkais, ryšininkais, kelininkais, kartais derinimai užtrunka ir parą. Kaip esame rašę beveik prieš trejus metus, šioje vietoje virš vandentiekio vamzdžio yra nutiestas aukštos įtampos elektros kabelis.
– Būna, kad avarijas pastebime ne iš karto, ypač, kai dėl jų vandens tiekimas sutrinka nežymiai. Pavyzdžiui, vamzdis įtrūksta, o vanduo neprasiveržia į paviršių, nuteka į drenažą. Tai pastebėti galima tik analizuojant į centrą perduodamus duomenis apie siurblio darbą, juk šis, kai žmonės vandens nevartoja (pavyzdžiui, – naktį) persijungia į budėjimo režimą. Esant nuotekiui, siurblys ir toliau dirba, tad tenka važiuoti, ieškoti, tik suradus – pradėti šalinimo darbus, – aiškino Kęstutis Vaškevičius.
Ar šis gedimas finansiškai atsilieps vartotojams? Anot Kęstučio Vaškevičiaus, ne, mat į vandens tarifą papildomai leidžiama įtraukti tik iki 20 proc. sąnaudų, atsiradusių dėl nuostolių, taip pat įmonės reikmėms suvartoto vandens. Pasak vadovo, realiai nuostoliai būna didesni, todėl jie dengiami įmonės pelno sąskaita. Taigi, kaip galima suprasti, ši avarija pirmiausia atsilieps tik pačių vandentiekininkų kišenei, na o apie kokias nors kompensacijas vartotojams pas mus dar nepriimta galvoti.
Gintaras Bielskis
