Pornografija už Savivaldybės pinigus?

Jei reikėtų išrinkti Širvintų rajono tarybos sprendimą, po kurio priėmimo liko daugiau klaustukų, nei buvo iki tol, juo būtų galima įvardyti ir praėjusią savaitę valdančiųjų „buldozeriu“ prastumtą pritarimą projekto „Širvintų rajono savivaldybės atvirojo jaunimo centro steigimas“ įgyvendinimui.

Projektui, kurio preliminari vertė – beveik 850 tūkstančių litų, vykdyti nutarta skirti ne mažiau kaip 10 proc. lėšų iš Savivaldybės biudžeto ir apmokėti visas netinkamas finansuoti, tačiau šiam projektui įgyvendinti būtinas išlaidas, ir tinkamų išlaidų dalį, kurios nepadengia projektui skirtas finansavimas.

Keisčiausia tai, kad kol kas niekas negali net apytiksliai pasakyti, kam toks centras apskritai reikalingas. Net posėdyje dalyvavęs Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje Audrius Skaistys atvirai pripažino, kad šiuo atveju iš pradžių skiriami pinigai, o paskui bus žiūrima, ką galima su tais pinigais padaryti. Kaip tai panašu į Iljos Ilfo ir Jevgenijaus Petrovo satyriniame romane „12 kėdžių“ aprašytą prasigėrusio scenos dekoracijų monterio Mečnikovo verslo filosofiją: „Ryte pinigai – vakare kėdės!“

Tačiau opozicija liko prie savo nuomonės, jog iš pradžių derėtų bent paaiškinti, kuo šis centras ateityje užsiimtų. Projektą pristatęs Savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius (vyr. specialistas) Gediminas Sargelis nei Socialinės, sveikatos apsaugos ir šeimos komitete, nei tarybos posėdyje nesugebėjo bent aptakiai paaiškinti, kam toks centras reikalingas. Gal todėl, kad, sprendžiant iš jo pasirašyto aiškinamojo rašto, tokios vizijos dar apskritai nėra, o gal ir todėl, kad projektą krūtine užstojęs meras Vincas Jasiukevičius neleido specialistui kalbėti, galimai – kad nenusišnekėtų.

„Centroskeptikai“ neslepia manantys, kad valdantieji patys nežino, ką laiko maiše. Šalies problema Nr. 1 tampantis gyventojų mažėjimas neaplenkė ir Širvintų savivaldybės. Deja, ne tik dėl natūralaus mirtingumo. Dažnai rašome apie rajono mokyklose jungiamas klases, ant uždarymo slenksčio stovinčias mokyklas. Visa tai dėl to, kad rajone katastrofiškai mažėja jaunų žmonių, kuriems ir turėtų atsiverti steigiamo centro durys.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2013 metų pradžioje Širvintų rajone iš tada gyvenusių 16 908 gyventojų tik maždaug kas trečias (5544) buvo jaunesnis kaip 30 metų, o būsimieji ir esantys mokyklinio (iki 20 metų) amžiaus jaunuoliai tesudarė kas penktą (3313) gyventoją. Per dešimt metų rajone jaunų žmonių sumažėjo beveik dviem tūkstančiais. Maždaug tiek gyventojų šiuo metu turi Jauniūnų seniūnija.

Su jaunų žmonių mažėjimu skaudžiai susidūrė ir Širvintų miestas, kur praėjusių metų pradžioje gyveno vos 2079 asmenys iki 30 metų. Tai irgi sudarė vos trečdalį visų (6197) miesto gyventojų. Per dešimtmetį būsimų ir esamų mokyklinio amžiaus (iki 20 metų) gyventojų Širvintose sumažėjo kone aštuoniais šimtais (iki 1247), o jaunų žmonių apskritai – beveik devyniais šimtais.

Taigi kol kas tik šakėmis ant vandens galima būtų parašyti, kas rinksis Jaunimo centre, kuriam įsteigti jau dabar ketinama išleisti beveik milijoną litų, ir kuris liks nepasiekiamas pusei jaunų rajono gyventojų. Valdantieji užsimena, kad jis bus atviras 14-29 metų žmonėms, vadinasi, vietoje tūkstančių galimų lankytojų jų teoriškai bus tik šimtai. Ar tai ne per didelė prabanga, juo labiau kad tokio centro ir jame dirbančių specialistų išlaikymo našta ateityje guls ant Savivaldybės pečių? Ar nesulauksime valdančiųjų į pasaulį paleisto dar vieno brangiai atsieisiančio darinio, kurio ateitis galimai primins biudžeto „titaniką“ – žlugusį Širvintų verslo ir turizmo informacijos centrą?

Peršasi mintis, kad tokio centro kūrimas tėra pirmas po ranka pasitaikęs gelbėjimosi ratas, bandant pasiremti 2011 metais Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu atliktu jaunimo politikos įgyvendinimo Širvintų rajono savivaldybėje kokybės vertinimu, kuriame daugelis su jaunimu susijusių sričių įvertinta prastai ar vidutiniškai.

Jaunimo centro „gimdymo“ istorija nustebino ir dalykais, kurių oficialiame visuomenės gyvenime šiaip jau neturėtų būti. Štai Socialinės, sveikatos apsaugos ir šeimos komitete nesėkmingai bandant išsiaiškinti, kuo užsiimtų steigiamas centras, Gedimino Sargelio išsisukinėjimais nusivylusi tarybos narė Daiva Sakalauskienė sarkastiškai pasidomėjo, ar centras nekuriamas tam, jog jaunuoliai turėtų kur žiūrėti pornografinius filmus? „Taip, – pribloškė Gedimino Sargelio ironija. – Nes tai – neuždrausta…“

Po tokio atsakymo Komiteto nariai nebeturėjo ko bepaklausti, juo labiau kad taip sakydamas Savivaldybės vyr. specialistas buvo teisus: nors Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 309 straipsnyje už pornografinių dalykų demonstravimą numatyti viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, nieko nekalbama apie atsakomybę juos žiūrintiems.

Taigi į galimą pornografijos žiūrėjimą po Savivaldybės išlaikomo centro stogu Gediminas Sargelis pažiūrėjo labai tolerantiškai. O kodėl ne? Jei tikėsime Tolerantiško jaunimo asociacijos interneto svetainėje pateikta informacija, Gediminas Sargelis yra vienas iš penkių šios asociacijos valdybos narių. Tiesa, tarybos posėdyje pasidomėjus tuo, specialistas savo narystės viešai nepripažino.

Kas ta Tolerantiško jaunimo asociacija, jei apie ją prakalbome? Tai ta pati asociacija, kuri, džiūgaujant tuometinei Savivaldybės administracijos direktorei Elenai Davidavičienei, 2010 metais skverelyje priešais Širvintų bažnyčią surengė „Socialinės virtuvės“ renginį, o jame Lietuvos gėjų lygos veikėjai prekiavo savo pažiūras atspindinčia literatūra, „Nepatogiame kine“ buvo parodyta dviejų homoseksualių vyrų istorija.

Beje, 2011 metais Bulgarijoje vykusio tarptautinio jaunimo sambrūzdžio organizatoriai savo svetainėje Gedimino Sargelio ir Pauliaus Kaspero atstovaujamą Tolerantiško jaunimo organizaciją pristatė kaip skiriančią ypatingą dėmesį Lietuvos lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transeksualų teisėms. Gal per tirštai? Tai kad ne. 2013 metų pavasarį Lietuvos gėjų interneto svetainė gayline.lt džiūgaudama patalpino Tolerantiškojo jaunimo asociacijos veiklos ataskaitą, skirtą Lietuvos lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transeksualų bendruomenei. Ataskaitą, kaip suprantate, pasirašė ir Gediminas Sargelis. Gal dabar neprisiminė, nes nuo to laiko prabėgo ištisi metai?

– Specialisto atsakymas ir išsisukinėjimai mums kelia nerimą. Jei jau dabar bandoma kai ką nuslėpti, kas tada gali slypėti po steigiamo Jaunimo centro paskirtimi? Gal nenorima viešai įvardyti, ką Savivaldybės išlaikomoje įstaigoje dvidešimt devynerių metų jaunuoliai galimai veiks su keturiolikamečiais? – svarstė opozicijos lyderė Živilė Pinskuvienė.

„Širvintų krašto“ informacija