mero rinkimai

alfa.lt renka metų merą

Paspauskite ir balsuokite

Paspauskite ir balsuokite

Interneto portalas alfa.lt tęsia jau tradicine tapusią iniciatyvą ir paskelbė metų mero rinkimus. Kaip tikina šių rinkimų organizatoriai, „jais siekiama toliau plėtoti diskusiją, kokios mero asmeninės ir dalykinės savybės lemia gerus rezultatus, atkreipti dėmesį į galbūt tyliai, bet efektyviai dirbančius merus, palyginti gyvenimo kokybę, verslo aplinką savivaldybėse, paskleisti gerąją vadovų patirtį, atrasti nesėkmių priežastis, silpnąsias vietas.“ Skaityti daugiau »

Mero postas – ne palinkęs karklas

Mero postas – ne palinkęs karklas
Kovą rinkimus pralaimėję, tačiau pripaišę skundų apie pasivaidenusius ar pasigirdusius pažeidimus, o paskui ne be aukštų šalies politikų lobizmo pasiekę, kad tų rinkimų rezultatai būtų panaikinti, buvę rajono vadovai paprasčiausiai pataikė Dievui į langus. Birželio 7-ąją vykę pakartotiniai Širvintų rajono savivaldybės tarybos nario – mero rinkimai parodė, kad rajono gyventojai susireikšminusiems vakarykščiams švelniai tariant palinkėjo gero vėjo. Tokių rinkimų rezultaltatų atsižegnotų ne viena politinė jėga – dar prieš kelis mėnesius karaliavę ir garsiai svaigę apie pretenzijas toliau valdyti rajoną, pretendentai atsisėsti į rajono vadovo kėdę liko it musę kandę.
Rimtesnio iššūkio Živilei Pinskuvienei nesugebėjo mesti net tariamo populiarumo bangose krykštaujantys socialdemokratai. Nors buvęs mero pavaduotojas vienintelis iš likusių peržengė kiek padoresnę 10 proc. ribą, per 67 proc. balsų surinkusios Živilės Pinskuvienės pergalę prieš Andrių Jozonį futbolo terminologija jau galima vadinti sutriuškinimu.
Andriui Jozoniui šiuose rinkimuose, matyt, labiausiai koją pakišo politinės išminties stoka. Ketverius metus tik stebėjęs, kaip be tikro vairininko dreifuoja valdžios laivas, šiaip gyvenime jaunatviško maksimalizmo nestokojantis Andrius paprasčiausiai taip ir nepasinaudojo likimo suteikta proga tame laive sukelti maištą ir atsiriboti nuo kairėn-dešinėn vairą pešiojusių koalicijos partnerių ir jų neveiklumo. Kur dar surasi geresnę progą tėkšti, kad per visą kadenciją rajonas taip ir nepajuto „kišeninio mero“ Vinco Jasiukevičiaus rankos tvirtumo, o bandymas valdyti rajoną iš Administracijos direktoriaus kėdės apčiuopiamų rezultatų nedavė. Tačiau ketverius ilgus metus už kitų nugarų kaip būsimasis politikas sirpęs Andrius Jozonis praleido šansą laimėti rinkėjų simpatijų, staiga išsigando vilko ir į mišką patraukė ne vienas, o susikibęs už rankyčių su tais pačiais koalicijos partneriais.
Žengus tokį žingsnį buvo didelė tikimybė, kad ir kitas žingsnis bus į balą. Taip ir nutiko. Pasibaigus pirmajam turui, buvo pasiųstas aiškus signalas dėl galimos „darbiečių“ ir „socdemų“ valdančiosios koalicijos. Net įvyko žvalgytuvės, tačiau viską nubraukė senosios gvardijos Andriui Jozoniui priminta kraujo priesaika: politinės tragedijos akivaizdoje it kokiems keturiems komunarams stovėti tvirtai susikabinus už rankų. Toks įsipareigojimas vos nesukūrė stebuklo, tačiau „vos“ – nesiskaito. Politikos jaunuolis galutinai susimovė, kai rinkėjai jam neatleido parašo ant skundo dėl tariamų pažeidimų. Mat privertė ne tik svetimus, bet ir savus rinkėjus dar kartą stebėti pabodusį politinį cirką bei pėdinti prie balsadėžių.
Jeigu mikrodvikovą tarp Živilės Pinskuvienės ir Andriaus Jozonio dar galima pavadinti žaidimu į vienus vartus ir prilyginti futbolo rezultatui 6:1, jos akistatų su kitais oponentais net nesinori vadinti sutriuškinimais. Tokio žodžio futbole paprasčiausiai nėra, nebent pabandytume pasinaudoti pastaruoju metu internetinėje erdvėje labai išpopuliarėjusiu apibūdinimu „pažeminimas“. Per pastaruosius keliolika metų prie trijų partijų („prunskininkų“, „paulauskininkų“ ir „zuokininkų“) bandęs prisišlieti Jonas Purvaneckas pakartotiniuose rinkimuose vos perkopė 6 proc. ribą ir Živilės Pinskuvienės buvo aplenktas net vienuolika kartų. Įdomiausia, kad šis kandidatas tesurinko mažiau kaip pusę tų balsų, kuriuos buvo gavęs pavasarį.
Šis rezultatas Jono Purvanecko, kaip ypatingų karjeros aukštumų politikoje dar nepasiekusio žmogaus, neturėtų labai nuliūdinti. Juolab kad lenkų frakcijos Seime veidas Rita Tamašunienė nesurinko nė 4,5 proc. balsų ir nuo mero rinkimus laimėjusios Živilės Pinskuvienės atsiliko dar labiau – 15 kartų. Akivaizdu, kad jai nepadėjo nė Seimo narės pareigos, nė dažnas šmėžčiojimas televizijos ekranuose, nė daug ką nustebinusi pavasarinė „migracija“ iš Maišiagalos į Jauniūnus.
Kita vertus, peršasi mintis, kad Rita Tamašunienė puikiai suprato savo galimybes ir į šiuos rinkimus ėjo dėl vieno – priminti apie save, sujudinti elektoratą prieš kitąmet vyksiančius Seimo rinkimus. Tam tikra prasme Seimo narei tai pavyko, ypač žinant, kad jai pasisekė aplenkti buvusią Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorę Eleną Davidavičienę, negavusią nė 4 proc. balsų. Didesnio savo politinio nuosmukio Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatė turbūt neregėjo net baisiausiame košmare. Per kovą vykusius rinkimus „krašto dukros“ titulą susiteikusi Elena Davidavičienė teoriškai privalėjo aplenkti Ritą Tamašunienę, kadangi pastaroji dėl atstovaujamos politinės jėgos specifikos didesnio palaikymo galėjo tikėtis tik lenkiškai kalbančių rinkėjų apgyvendintoje rajono dalyje. O štai Eleną Davidavičienę, kaip ji manė pati, teoriškai turėjo palaikyti visame krašte. Tačiau nuo seno žinomas kalbininkų kalambūras, kad „teoriškai arklys – praktiškai neatsikelia“. Žmonės „kompetentingos“, „įstatymuose nusimanančios“, „projektus lyg riešutus glaiudančios“ buvusios valdininkės matyti prie rajono vairo praktiškai nenorėjo. Ar ne visišku ponios Elenos fiasko reikėtų vadinti rezultatą lietuviškuose Motiejūnuose, kur iš atėjusių balsuoti 165 rinkėjų neatsirado nė vieno (!), kuris būtų balsavęs už buvusią administracijos direktorę? Greičiausiai tai buvo ne kas kita, o motiejūniškių grąža už tai, kad Elenos Davidavičienės vadovaujama Administracija jos gimtiesiems Kiaukliams sugebėjo prastumti net du per milijoną litų vertus europinius projektus, tačiau taip ir nesurado nė sudilusio skatiko, kad būtų pataisytas pastato, kuriame glaudžiasi Motiejūnų kaimo bendruomenė, stogas. Šiuo protestu, galimas dalykas, rinkėjai buvusiai vadovei priminė ir Motiejūnus rajone išgarsinusį vandentiekio projektą, kuris tariamo taupumo sumetimais buvo prastumtas be … kanalizacijos?
Atskiro dėmesio vertas dviejų rinkimų naujokų rezultatas. Viena, gali kilti mintis, kad kiek daugiau nei 3 proc. surinkęs konservatoriams atstovavęs Audrius Skaistys ir 2 proc. „neįkandęs“ liberalsąjūdietis Darius Valkauskas išvengė likimo skaudžiai užlipti ant to paties grėblio, nes prisijungė tik pakartotiniuose rinkimuose ir paprasčiausiai pasitikrino savo galimybes. Tačiau taip būtų galima sakyti, jei rinkimų rezultatai šiems politikams būtų daugiau ar mažiau pakenčiami. Šiuo atveju, abiejų kandidatų pasiekimai – apgailėtini. Ir tai daugiau ne jų asmenybių, o pasirinktos taktikos klaida.
Nuvertinę vietos politikus ir pasirinkę iš Vilniaus eksportuotą-importuotą Audrių Skaistį, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai pražiopsojo puikią progą suvienyti prieš ketverius metus Vinco Jasiukevičiaus išsišokimo išblaškytą partijos elektoratą. O gal ir pasekti Ritos Tamašunienės pavyzdžiu, kad sustiprintų partijos populiarumą prieš kitąmečius rinkimus į Seimą. Net jei buvo ne taip, tikėtina, kad konservatoriai vylėsi į Audriaus Skaisčio saują surinkti pavasarį savarankiškai kandidatavusio pono Vinco ir šios partijos deleguotos Irenos Vasiliauskienės rinkėjų balsus. Toks, matyt, buvo optimistinis šios partijos planas. Jam išdegus, Audrius Skaistys būtų pretendavęs net į trečią, o gal – ir į antrą poziciją. Tačiau rezultatas nuvylė – žmonės „tapkiniu“ kandidatu nepatikėjo, Vyriausybės atstovas apskrityje surinko mažiau balsų, nei tą pavasarį pavyko padaryti eilinei vietos mokytojai Irenai Vasiliauskienei. Ar tai ne pats geriausias įrodymas, kad mero postas – ne palinkęs karklas, ant kurio gali kartis visos ožkos? Teisės filosofui Audriui Skaisčiui derėjo suprasti, kad nepakanka prieš rinkimus apsiskelbti esant širvintiškiu, reikia čia išgyventi ne vienerius metus, pelnyti žmonių pagarbą ir pasitikėjimą, pažinti gyvenimą, o ne prašyti, kad patys rinkėjai parodytų, ką pas mus būtina keisti. Štai tada, sakykime, – po ketverių metų, kituose rinkimuose, galima tikėtis kokio nors rezultato, pavyzdžiui, – tapti tarybos nariu.
Na o po ilgesnės pertraukos į rajono politiką sugrįžusių liberalsąjūdiečių atstovo Dariaus Valkausko pavyzdys tik parodė, kad ant svetimos kupros į rojų nenujosi. Tai, kad Remigijaus Šimašiaus vedamas Liberalų sąjūdis pateikė netikėtumą iš sostinės valdovo kėdės išspyręs, atrodo, nepakeičiamąjį Artūrą Zuoką, dar nesuteikia politinio pasitikėjimo kredito visoje šalyje. Patinka važinėtis? Tada ir rogutes į savo kalnelį pats užsitempk.
Petras Darbelis

Kovą rinkimus pralaimėję, tačiau pripaišę skundų apie pasivaidenusius ar pasigirdusius pažeidimus, o paskui ne be aukštų šalies politikų lobizmo pasiekę, kad tų rinkimų rezultatai būtų panaikinti, buvę rajono vadovai paprasčiausiai pataikė Dievui į langus. Birželio 7-ąją vykę pakartotiniai Širvintų rajono savivaldybės tarybos nario – mero rinkimai parodė, kad rajono gyventojai susireikšminusiems vakarykščiams, švelniai tariant, palinkėjo gero vėjo. Tokių rinkimų rezultatų atsižegnotų ne viena politinė jėga – dar prieš kelis mėnesius karaliavę ir garsiai svaigę apie pretenzijas toliau valdyti rajoną, pretendentai atsisėsti į rajono vadovo kėdę liko it musę kandę. Skaityti daugiau »

Išrinktoji rajono merė – Živilė Pinskuvienė!

Išrinktoji rajono merė – Živilė Pinskuvienė!
Širvintiškiai pasirinko permainų kelią
Sekmadienį vykęs tiesioginių merų rinkimų antrasis turas parodė, kad, nepaisant aktyvaus rajono valdančiųjų vienijimosi, daugiau rinkėjų savo balsus atidavė už opozicijos lyderę „darbietę“ Živilę Pinskuvienė. Savo konkurentą socialdemokratą Andrių Jozonį pirmajame ture aplenkusi daugiau nei tris kartus, tačiau tada iki galutinės pergalės pristigusi mažiau nei 4 proc. balsų, tarybos narė antrajame ture Širvintų rajono mero pavaduotoją aplenkė beveik 12 procentų. Preliminariais skaičiavimais, už Živilę Pinskuvienę balsavo 4368 rinkėjai (55,99 proc.), o už Andrių Jozonį – 3434 (44,01 proc.).
Didesnis skirtumas tarp pretendentų paaiškėjo tik paskelbus balsavimo Širvintų miesto rinkimų apylinkėse rezultatus. Iki tol Živilė Pinskuvienė savo konkurentą lenkė kiek daugiau nei 7 procentais, tačiau ši persvara buvo išreikšta vos 326 balsais. Kiekvienam buvo aišku, kad merą nulems Širvintos, kuriose balsuoja beveik pusė visų rajono rinkėjų.
Kad bus atkakli kova tarp kandidatų, buvo tikimasi, mat prieš lemiamą kovą Andrių Jozonį paremė ne tik mandatų taryboje laimėjusios valdančiosios koalicijos jėgos, bet ir savo atstovą taryboje turėsiantis Lietuvos liberalų sąjūdis. Darbo partijai prieš antrąjį turą pavyko užsitikrinti tik vieną vietą laimėjusių konservatorių ir kol kas iš tiesioginio rajono valdymo pasitraukusių „tvarkiečių“ lyderių paramą. Suprantama, kad papildomos pajėgos neabejotinai buvo pranašesnės pas skęstantį valdžios laivą bandančius vairuoti rajono socialdemokratus.
Tačiau viena yra užsitikrinti politinį palaikymą, visai kas kita – įtikinti rinkėją bent jau ateiti į rinkimus ir pasakyti, ko jis laukia po šių rinkimų. Pasirodo, rinkėjams reikia daugiau nei kartą per kadenciją atkišamo šaukšto košės ar bauginimo, kad, pasikeitus valdžiai, „gali būti blogiau“. Štai čia opozicija smarkiai prašovė, kadangi gyventojai teisingai iššifravo šį įspėjimą – „blogiau, nei yra blogai dabar“.
Paskelbus preliminarius rezultatus paaiškėjo, kad didesnė dalis rajono rinkėjų pasisakė už permainas. Nueinantieji gali graužti iš pykčio nagus ir sarkastiškai ironizuoti, kad žmonės balsavo už „Vasiukus su naujais prekybos centrais, stadionais ir maitinimo įstaigomis“, tačiau iš tiesų tai buvo rinkėjų pasisakymas už modernėjantį rajoną, kuris gali būti visai ne toks, užsilikęs iš praeities. Žmonės akivaizdžiai pasiuntė žinią, kad tokie valdančiųjų „milijoniniai įdirbiai“ kaip dumblo kasimas iš „marių“ dugno ar vandentiekio tiesimas be kanalizacijos įrengimo, jų netenkina.
Jau po išankstinio balsavimo buvo galima įtarti, kad antrasis tiesioginių mero rinkimų turas Širvintų rajone pasižymės aktyvumu. Per keturias dienas savo valią pareiškė 1519 (10,19 proc.) rinkėjų. Pagal aktyvumą balsuojant iš anksto Širvintų rajonas šalyje buvo šeštas.
Pasibaigus mero rinkimams paaiškėjo, kad Širvintų rajone prie balsadėžių atėjo 52,82 proc. rinkimų teisę turinčių gyventojų, iš viso rasta 99,02 proc. galiojančių biuletenių. Pagal rinkėjų aktyvumą nusileidome tik Varėnos rajonui (55,38 proc.).
Dar ne kartą bus galima grįžti prie šių rinkimų aptarimo, dabar galima pastebėti tik tai, kad Živilės Pinskuvienės pergalę nulėmė tai, kad ji antrajame ture gavo 507 balsais daugiau, nei prieš dvi savaites. Opozicijos lyderė prarado balsų (tiesa, labai nežymiai) penkiose rinkimų apylinkėse: Gelvonų (-1), Alekniškio (-7), Družų (-10), Motiejūnų (-5) ir Anciūnų (-6), o štai kitose rinko papildomus balsus: 1-ojoje Širvintų miesto rinkimų apylinkėje (+65), I. Šeiniaus (+128), Juodiškių (+21), Alionių (+24); Čiobiškio (+25), Virvyčių (+14), Bagaslaviškio (+8), Liukonių (+11), Bartkuškio (+27), Šiaulių (+30), Medžiukų (+47), Kernavės (+31), Musninkų (+48), Vileikiškių (+15), Širvintų kaimiškojoje (+18), Kiauklių (+2), Šešuolėlių (+2), Viesų (+14), Kielių (+6).
ŠK informacija

Širvintiškiai pasirinko permainų kelią

Živilė Pinskuvienė

Živilė Pinskuvienė

Sekmadienį vykęs tiesioginių merų rinkimų antrasis turas parodė, kad, nepaisant aktyvaus rajono valdančiųjų vienijimosi, daugiau rinkėjų savo balsus atidavė už opozicijos lyderę „darbietę“ Živilę Pinskuvienė. Savo konkurentą socialdemokratą Andrių Jozonį pirmajame ture aplenkusi daugiau nei tris kartus, tačiau tada iki galutinės pergalės pristigusi mažiau nei 4 proc. balsų, tarybos narė antrajame ture Širvintų rajono mero pavaduotoją aplenkė beveik 12 procentų. Preliminariais skaičiavimais, už Živilę Pinskuvienę balsavo 4368 rinkėjai (55,99 proc.), o už Andrių Jozonį – 3434 (44,01 proc.).

Didesnis skirtumas tarp pretendentų paaiškėjo tik paskelbus balsavimo Širvintų miesto rinkimų apylinkėse rezultatus. Iki tol Živilė Pinskuvienė savo konkurentą lenkė kiek daugiau nei 7 procentais, tačiau ši persvara buvo išreikšta vos 326 balsais. Kiekvienam buvo aišku, kad merą nulems Širvintos, kuriose balsuoja beveik pusė visų rajono rinkėjų. Skaityti daugiau »

Kurios partijos korta mero rinkimuose bus stipresnė už kozirinę?

Dar gerokai iki naujųjų savivaldybių tarybų rinkimų partijos pradėjo dėlioti pasjansus, ką deleguotų į pirmąkart įvyksiančius tiesioginius merų rinkimus. Jei iki šiol daugiausia buvo kalbėta apie potencialius kandidatus užsidėti didžiųjų miestų vadovų regalijas, po paskelbtos savivaldybių tarybų rinkimų datos (2015 metų kovo 1-ąją) sukruto ir partijų skyriai periferijoje.

Ir Vytas Šimonėlis, ir Vincas Jasiukevičius net po kelias kadencijas ragavo mero duonos. Tačiau šiandien yra pakankamai pagrindo abejoti, ar po pusmečio įvyksiančiuose tiesioginiuose mero rinkimuose jų kandidatūras rajono rinkėjas pasirinktų kaip stipriausią kortą...

Ir Vytas Šimonėlis, ir Vincas Jasiukevičius net po kelias kadencijas ragavo mero duonos. Tačiau šiandien yra pakankamai pagrindo abejoti, ar po pusmečio įvyksiančiuose tiesioginiuose mero rinkimuose jų kandidatūras rajono rinkėjas pasirinktų kaip stipriausią kortą...

Po pusmečio savivaldybių merai bus renkami kartu su savivaldybių tarybų nariais. Jei per pirmąjį turą nė vienas kandidatų nesurinks daugiau kaip pusės balsų, bus organizuojamas antrasis turas, kurio metu ir paaiškės tiesiogiai išrinktas savivaldybės meras. Skaityti daugiau »

Apklausa

Kurio Širvintų rajono savivaldybės tarybos nario mažiausiai pasigesite (galite pažymėti iki 5 pavardžių).

Rezultatai

Loading ... Loading ...
Nuorodos