Švietimo įstaigose vaikams turėtų būti sudarytos sąlygos pavalgyti šilto maisto.

Pernykštė naujovė – nustatytas higienos normas atitinkantis vaikų maitinimas mokyklose tuomet sukėlė daug sumaišties švietimo įstaigose – virėjos su nerimu sudarinėjo valgiaraščius, atitinkančius rekomenduojamas paros maisto medžiagų ir energijos normas, o direktoriai paruoštus valgiaraščius derino su Visuomenės sveikatos centru. Tačiau ši naujovė, privertusi nerimauti tikriausiai kiekvieną švietimo įstaigos vadovą bei virėjas, ir lėmė tai, kad beveik visos mokyklos iki rugsėjo 1 dienos susitvarkė su nauja užduotimi ir valgiaraščius suderino laiku. Tačiau šiemet švietimo įstaigų vadovai, matyt, atsipalaidavo, nes iki rugsėjo 18 dienos 4 mokyklos nebaigė derinti valgiaraščių, o viena jo net nepateikė.
 
Vadovaujantis higienos normomis, mokinių maitinimas turi atitikti fiziologinius jų amžiaus ypatumus bei sveikos mitybos principus ir taisykles. Bendrojo lavinimo mokyklose maitinimas turi būti organizuotas taip, kad būtų sudarytos sąlygos visiems pavalgyti šilto maisto, o ikimokyklinio ugdymo įstaigose vaikai turi būti maitinami vietoje pagamintu šiltu maistu. Tiek mokyklose, tiek ikimokyklinėse ugdymo įstaigose maitinimas turi būti organizuojamas pagal valgiaraščius, patvirtintus mokyklos vadovo, ir suderintus su visuomenės sveikatos centru. Valgiaraščiai privalo būti sudaromi atsižvelgiant į rekomenduojamas paros maisto medžiagų ir energijos normas vaikams bei patiekalų gamybai reikalingų produktų rinkinių sąrašus pagal mokinių amžiaus grupes. Skaityti daugiau »

Samanos ant paminklų ir išstybusi žolė tikrai nėra tai, ko nusipelnė Lietuvos savanoriai.

Širvintų kapinėse palaidoti Lietuvos savanoriai. Valstybinių švenčių proga juos pagerbia rajono valdžia, jaunieji šauliai: padeda gėlių, uždega atminimo žvakeles, prisimena jų žygdarbius. Viskas labai gražu, kilnu ir patriotiška.

Šią vasarą ant didvyrių kapų išstybusi žolė, kerpėmis ir samanomis apaugę paminklai ir atitvarai, saulėje išblukusios Trispalvės  juostelės ir nežinia kokius laikus menančios žolėje prasmegusios dirbtinių gėlių puokštės tikrai nėra tai, ko nusipelnė už Lietuvą kovoję ir kritę vyrai. Į “Širvintų krašto” redakciją besikreipusi Širvintų miesto gyventoja, žuvusio savanorio dukterėčia M.Kupčinskienė piktinosi tokia nepagarba Lietuvos gynėjams. Moteris rašo: “Švenčiame Lietuvos vardo tūkstantmetį, ruošiame įvairius minėjimus, skiriame įvairius darbus… Bet… užmirštame savanorių kapus. Tokių apleistų Lietuvos karių amžinojo poilsio vietų niekur daugiau nėra.” Moteris prašo rajono vadovų, šaulių, skautų pagalbos. Galbūt būtų nesunku organizuoti talką, nupjauti žolę, nuvalyti samanas nuo paminklų, antkapių, atvežti juodžemio, pasodinti gulsčiųjų spygliuočių, kurie savo žalumu uždengtų kapavietes. Jeigu talkininkų neatsirastų, ponia M.Kupčinskienė siūlo kitą išeitį, kuriai didelių investicijų tikrai nereikėtų. Savivaldybė galėtų mokėti keliasdešimties litų priedą kapinių sargui. Kapines prižiūrintis žmogus labai atsakingas, įpareigojimą vykdytų ir savanorių kapus parodyti miesto svečiams nebūtų gėda. Skaityti daugiau »

Benamių šunų Širvintų miesto gatvėse daugėja.

Neveiklumo adresais
 
Valkataujantys gyvūnai – viena iš pagrindinių problemų, kurią įvardijo širvintiškiai. Iš tikrųjų miesto gatvėmis besišlaistančių benamių šunų ir kačių  per vasarą gerokai padaugėjo, o ir rudenį vargu ar ši situacija pagerės, labiau tikėtina, kad benamių augintinių skaičius tik dar labiau didės.
 
Sunku suprasti, kaip žmogus, įsigijęs, auginęs, rūpinęsis, lepinęs naminį gyvūną, staiga paima ir šaltakraujiškai išmeta jį į gatvę. Aišku, tokį žmonių elgesį galima laikyti dar vienu ekonominės krizės padariniu, nes šeimininkai, nebeišgalėdami augintiniams nupirkti pašaro, yra priversti jų atsisakyti. Deja, dažniausiai tai daro toli gražu ne pačiais geriausiais būdais.
 
Apmaudu, bet ir Savivaldybės vadovai nepadarė nieko, kad šią problemą išspręstų, net nepasistengė užkirsti kelio jos atsiradimui. O tiksliau – lyg ir pradėjo rūpintis gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklėmis, bet, kaip ir daugeliu atvejų, nebaigė – viskas liko tik popieriuje.
  Skaityti daugiau »

Iš Limonių kilęs Antanas Meškerevičius tęsė tėvo kilnius darbus.

Ant Limonių piliakalnio (Zibalų seniūnija) ošiantis šimtametis ąžuolynas, švelniai vietos gyventojų vadinamas “kapeliais”, apipintas įvairiais pasakojimais. Senieji kaimo gyventojai pasakoja, jog dar jų seneliai kalbėję, jog čia prieš daugelį metų kapinių būta (tai liudija žole apžėlę kauburėliai). Kiti sako, jog dar vaikystėje matę plūgų išverstų raudonų plytų duženų, girdėję apie kažkada čia buvusią didingą koplyčią. Kaip ten kada ir kas buvo – niekas nesužinos, nes tėviškės paslaptingą istoriją protėviai nusinešė į kapus, o archeologai piliakalniu niekada nesidomėjo.

Labai gerai žinoma tik viena – nuo neatmenamų laikų viename iš ąžuolų buvo koplytėlė su Nukryžiuotuoju. Limonių kaimo žmonės prie jos ateidavo pasimelsti. Dar ir šiandien limoniečiai mena tarpukariu ir po karo kaime švenčiamą kryžiaus gerbimo šventę – Šeštines. Trys dienos prieš ją vadinamos kryžiavomis. Tądien kaimo bendruomenė (būtent motinos su mažais vaikais ir senoliai) lankydavo kaime buvusius 5 kryžius, pagerbdavo juos malda ir giesmėmis, kad audros, sausros ir kitos nelaimės nepakenktų derliui, melsdavosi už kaimo gyventojų sveikatą, mirusiųjų sielas, už Kiauklių parapiją. Prieš “kryžiavas dienas” Gudeikų, Stundžių, Meškerevičių šeimų moterys ąžuolą išpuošdavo vainikais ir gėlėmis, ypač tuo rūpinosi Teofilė Simaniūkštytė. Šeštinių eitynės prie kryžių būdavo užbaigiamos ant piliakalnio po ąžuolu su koplytėle. Skaityti daugiau »

Mūsų gyvenimo grimasos

Šiais metais, kaip ir ankstesniaisiais, teikiant paraišką tiesioginėms išmokoms gauti buvo galima prašyti paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės “Agrarinės aplinkosaugos išmokos” programas: “Ekologinis ūkininkavimas”, “Kraštovaizdžio tvarkymas” bei “Rizikos” vandens telkinių būklės gerinimas”. Atsižvelgiant į socialinių partnerių bei žemdirbių išsakytus pasiūlymus ir siekiant aktyvesnio pareiškėjų dalyvavimo, Žemės ūkio ministerija supaprastino minėtųjų programų įgyvendinimo taisyklių nuostatas ir paramos gavimo tvarką.

Per 50 rajono ūkininkų dalyvauja “Kraštovaizdžio programos “Ražienų laukai per žiemą” veikloje “Ražienų laukai per žiemą”. Manau, kad šioje programoje būtų dalyvavę dar daugiau ūkininkų, bet, pasak vieno vienos rajono seniūnijos (pavadinkime ją raide A) ūkininko, jam apie tai užsiminus deklaruojant pasėlius, buvo tik pasišaipyta, kad kažko nesuprato: “Nesąmonė! Nori nearti dirvų, nieko nedirbti ir dar pinigų už tai gauti.” Duok Dieve, kad tai būtų tik gandai, kad konsultantė taip nekalbėjo, bet esu beveik įsitikinęs, kad taip galėjo būti, nes panašių specialistų kalbų esu girdėjęs ne kartą. Tikiu, kad seniūnijoje dirbantys konsultantai gali ir nežinoti visų naujovių, juo labiau, kad apie šią paramos rūšį prišnekėjo ir prirašė nesąmonių net solidžios interneto svetainės. Skaityti daugiau »

Muzikantai nuoširdžiai džiaugiasi savo pirmąja kompaktine plokštele.

Rugsėjo 18 dieną Kernavėje, skulptūrų studijoje-galerijoje ŠULINYS, vaikų ir jaunimo liaudiškos muzikos kapela “Kerniukai” pristatė pirmąją savo kompaktinę plokštelę. Renginio pradžioje galerijos šeimininkė Loreta Orakauskienė pasidžiaugė, kad šiais sunkiais finansiniu požiūriu laikais atsiranda žmonių, kurie gali paremti kaimo muzikantus. Kapelos vadovas ir šio renginio vedėjas Povilas Velikis pabrėžė, kad kiekvienam muzikiniam kolektyvui svarbu turėti savo materialią laikmeną. Pasak vadovo, “Kerniukai” turi visus brandaus kolektyvo bruožus. Kapela jau devintus metus savo muzika ir skleidžiama nuotaika džiugina klausytojus. Kolektyvas puikiai pasirodė Kupiškyje vykusioje Respublikinėje kapelų ir liaudies muzikantų šventėje “Aleksiuko bandonija”, Tarptautiniame liaudiškos muzikos ir tautinių šokių festivalyje “Senoji sostinė”, respublikinėje vaikų ir jaunimo kaimo kapelų šventėje “Jurgut, Jurgut, grok”, televizijos laidoje “Gero ūpo”, o iš tarptautinio konkurso, vykusio Baltarusijoje, parsivežė pirmąją vietą. “Mes, kaip ir kiekviena panaši muzikinė grupė, išgyvename kartų kaitą – tiek muzikantų, tiek ir vadovų. Kapelą subūrė Rolandas Savickas, o ir aš nė kiek nesigailiu, kad į šią vietą įlindau…” – juokavo kapelos vadovas Povilas. Anot Povilo, paskutinis brandaus kolektyvo bruožas – kompaktinė plokštelė. “Kerniukai” ją įrašinėjo ne bet kur, o Lietuvos radijo ir televizijos įrašų studijoje. Kapelos atliekama muzika nėra novatoriška, tai ne klasika, ne džiazas. “Mes einame tėvų pramintu taku, – grojame tai, ką išsaugojo mūsų tėvai ir seneliai. Tai – liaudies muzikos aukso fondas. Žinoma, atlikdami šią muziką stengiamės sudėti visą savo jaunatvišką energiją, maksimalizmą, kai kuriose vietose šiek tiek pakvailiojame…” – atviravo vadovas. Skaityti daugiau »

Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Jonas Purvaneckas sako pagaliau supratęs, ką jaučia apvogtas žmogus. Kai į Kernavėje esantį jo namą įsibrovė vagys, vienas rajono vadovų suprato esąs ne tik nesaugus. Vagių išniekinti namai jam pasirodė esą svetimi, nešvarūs.

- Buvo skaudu rasti tą netvarką, išverstus ant grindų drabužius, patalynę, mums brangius daiktus, kuriuose naršė ir per kuriuos vagys perėjo nešvariais batais, – šlykštėjosi Jonas Purvaneckas.

Ketvirtadienį pietų grįžusi Jadvyga Purvaneckienė tiesiog pašiurpo užtikusi išverstus namus. Kambariuose buvo atvertos ir paliktos spintų durelės, ištraukti ir išvartyti stalčiai, ant lovų sukrautos atidarytos daiktų dėžutės. Vagys ieškojo dokumentų, vertybių, pinigų, o juos radę – pasiglemžė.

Anot direktoriaus pavaduotojo, dabar jis gerai supranta, ką prieš pusmetį išgyveno vienas geras jo pažįstamas, kai į jo namus taip pat įsibrovė vagys.

Ar vagys žinojo, kad šie namai – vieno rajono vadovų, o juose gyvena pasiturintys žmonės? Savivaldybės administracijos direktorius purto galvą.

- Mes tokie pat žmonės, kaip ir daugelis, – sako Jonas Purvaneckas. – Mūsų namuose jie rado tai, ką rastų daugelio namuose. Kai prasidėjo krizė ir imta įvairiai kalbėti apie santaupas, mes dalį pinigų atsiėmėme iš banko ir laikėme namuose. Kai paskambino žmona ir pasakė, kad namai – apvogti, toptelėjo, kad vagys galėjo išlaužti ir ginklų seifą, paimti ten savigynai laikomą revolverį, taip pat dokumentus, vertybių.

Neprisiskambinęs bendruoju pagalbos telefonu 112, Jonas Purvaneckas tuojau pat pastebėjo pro šalį važiuojantį policijos pareigūną, kurį susistabdė ir jam pranešė apie vagystę. Tuojau pat žinia apie ką tik įvykdytą nusikaltimą buvo perduota budėtojams.

O maždaug tuo pačiu metu Musninkų seniūnijos apylinkės inspektorius Algis Gelažauskas iš vieno vietos gyventojo sužinojo, kad jo kieme lankėsi nepažįstami jaunuoliai, atvažiavę automobiliu su Airijos numeriais. Pastabus žmogus atkreipė dėmesį, kad atvykėliai, prašę parduoti kuro, jam yra nematyti, važinėja automobiliu, kurio vairas – dešinėje pusėje. Skaityti daugiau »

Rugsėjo 17-20 dienos

Per šias dienas Širvintų rajono policijos komisariate išblaivėjo trys asmenys: du jų neblaivūs šlitinėjo viešosiose vietose, o nuolatinės gyvenamosios vietos neturintis A. K. neblaivus gulėjo Širvintose, prie prekybos centro “Maxima”.

Viešosios policijos patruliai išaiškino 3 Kelių eismo taisyklių pažeidėjus. Rugsėjo 17-ąją patruliai Širvintose, Plento gatvėje, sustabdė automobilį “Opel Tigra”, kurį neblaivus vairavo rajono gyventojas A. M.

Net keturios vagystės užregistruotos rugsėjo 17-ąją. Apie tris rajone apvogtus namus ir policijos pareigūnų sulaikytus įtariamuosius skaitykite atskirą publikaciją, o štai įsibrovus į Vilniaus rajono gyventojui P. K. priklausančias dirbtuves Alionių seniūnijoje padaryta 450 litų žala. Skaityti daugiau »