Unikalūs lietuvės išradimai – natūralumą mėgstančių sodininkų auksas

Pasaulyje yra tūkstančiai įvairiausių trąšų, papildų ar vaistų žemei, augalams, gėlėms, daržovėms, vaismedžiams, spygliuočiams, lapuočiams… gydantiems vienas ar kitas augalų ligas, apsaugančių nuo daugybės juos puolančių kenkėjų, paskatinančių derliaus gausą ar pagreitinančių ir prailginančių derėjimo laikotarpį. Ilgai ieškota vienos priemonės beveik viskam ir beveik nuo visko. Ir dar natūralios, nealinančios dirvos, ką daro chemizuotos priemonės.

Šiemet tokia priemonė akredituota Lenkijoje, Slovakijoje ir Vengrijoje, tačiau jos išradėja – lietuvė Zita Dabužinskienė, kilusi iš Kalvarijos, gyvenanti Vilniuje, o savo praktinius bandymus 15 metų tobulinusi ir atlikinėjusi atokiame Molėtų rajono vienkiemyje.

Netrukus po to daugiafunkcinės priemonės akreditavimo, pastebėjus milžinišką priemonės nuo sodo kenkėjų poreikį, į rinką išėjo naujas – visiškai organinis, tačiau efektyvus produktas, kurio sudėtyje koncentruotos sudėtinės dalys būtent nuo jų – kurklių, karkvabalio lervų, kurmių, šliužų, amaro, graužikų.

„Man, kaip gamtos mylėtojai, labai svarbi absoliuti harmonija, todėl stengiuosi net ir didžiausią priešą išprašyti iš sodo „gražiuoju“ – nekenkiant nei augalams, nei dirvai, nei derliui, nei juolab – savo artimiesiems ar augintiniams. Beriu savo gaminio visuose sodybos kampuose, nesibaimindama, kad jo paragaus ne graužikai ar šliužai, o smalsūs anūkai. “ – sako Zita.

Unikalus ir multifunkcinis gaminys viskam

Pirmais lietuvės kūrinys – pro ir prebiotikas žemei ir augalams AGRO GO – tikra bomba ne tik Lietuvos, bet ir Europos žemės ūkiui, mat ji panaudojo savo pačios sugalvotą unikalią daugiapakopę fermentacijos technologiją, organinių maisto žaliavų komponavimą ir eigą, pritaikydama įvairius gamtinius procesus – net mėnulio fazę. Tai ilgo ir kantraus darbo rezultatas – cheminių elementų sudėtimi nustebinęs ne tik ją pačią, tačiau ir Europos mokslininkus. Tai visiškai organinis, fermentuotas ir birus žemės ir augalų stimuliantas. Vienintelis toks Europoje, atgaivinantis net nualintą dirvą, suteikiantis augalams ypatingai sodrią ir ryškią spalvą, vaisiams ir daržovėms – sodrų skonį, padidinantis derliaus kiekį, suteikiantis atsparumą ligoms, sausrai ir vėsiems orams, sustabdantis puvimus ir daugelį augalų ligų, pagreitinantis ir pailginantis augalų vegetaciją, pagreitinant kompostavimo laiką, gaunant birų derlingą ir sveiką kompostą be mėšlo ir puvinio. Ši priemonė nepatinka sodo kenkėjams ir turint ne ypatingą jų „gvardiją“ – tikrai pakaks, tačiau kur kas labiau koncentruotas kenkėjų priešas gimė netrukus.

Visiškai organinis gaminys nuo sodo kenkėjų

Milžiniško poreikio padiktuota netrukus gimė ir antroji Zitos priemonė nuo kenkėjų – DARŽO DRAUGAS NR. 1. Tai 100 % organinė, itin efektyvi priemonė nuo kurmių, kurklių, karkvabalių lervų, šliužų, amaro, pelių, žiurkių bei kirstukų.

Daugeliui kyla klausimas – kaip gi natūrali ir efektyvi? Paprastai – intensyviu duonos kvapu priemonė privilioja kenkėjus jos paragauti, sudėtyje esančios koncentruotos dalys sukelia jiems didelį troškulį, o negavus gausaus vandens kiekio – „draugiškai“ išveja iš daržo, tuo pačiu pagerindamas dirvą bei pamaitindamas augalus.

Patirtys ir informacija – iš vaikystės ir vertėjos darbo

Vaikystę praleidusi Kalvarijoje, 8 vaikų šeimoje, bei mačiusi savo tėvėlio – išradingo inžinieriaus nuolatinius bandymus iš to pačio žemės ploto gauti kuo gausesnį bei kokybiškesnį derlių, kuo daugiau atolo gyvuliams šerti. “Savo akimis mačiau kaip daugelis kaimynų savo pievas – ganyklas barstydavo rausvais, grūdelių formos „pabarstukais“, nuosavos karvės juos sužiaumodavo, paskui perdirbdavo tą chemijos ir žolės kokteiliuką į pieną, kurį visą iki paskutinio lašo sunaudodavo buityje. O dabar klausiame – iš kur tiek ligų, juk valgėme tik savo pieną, lašinius ir daržoves – štai jums ir atsakymas.“ – sako Zita.

Visa vaikystėje matyta patirtis – teigiama ir neigiama – sugulė kažkur giliai viduje. Ir ilgai miegojo – o tuo tarpu mergina iš Lietuvos pakraščio studijavo sostinėje, tapo pavyzdinga germaniste, darė įspūdingą vertėjos karjerą, po ilgų metų vėl ją sugrąžinusią prie žemės.

„1978 metais vertėjaudama apsilankiau Erfurte vykusioje Tarptautinėje sodų parodoje, ten mane tiesiog pribloškė tokia gausybė egzotinių augalų! Lietuvoje tuomet tebuvo tulpės, jurginai, bijūnai ir astros.“ – sako Zita.

Tuomet padarytą įspūdį Zita toliau dėjosi viduje, prie tėvelio išradimų bei kolūkio salietros.

Gyvenimas vyko toliau. Kol 1993 m. vertėjos karjera lietuvę atvedė į Vokietiją. Ten ji dirbo verslininkų susitikimuose, vėliau Agrobalt parodose Vilniuje. Čia atvykę užsieniečiai ką tik išlaisvėjusią Lietuvą priblokšdavo augalų veislių įvairove, kokybe, pritaikomumu įvairiems klimatams.

„Kai buvau vertėja, nebuvau tik ja, tarpuose tarp vertimo, visuomet pasmalsaudavau kas, kaip, iš ko ir su kuo. Matyt, tai tyliai glūdėdavo mano viduje, o atsidūrus tinkamoje vietoje tinkamu laiku – prasiverždavo smalsumu ir nuguldavo į informacijos lobyną.“
Užsieniečiai mokslininkai ir verslininkai, bent anuomet, buvo gerokai atviresni ir nuoširdžiai dalindavosi informacija. „O kaip gi – juk buvau tik vertėja – jokia konkurentė.“ – juokiasi dabar jau unikalių produktų žemės ūkiui išradėja. „Tiesą sakant tada tokia ir nebuvau – tiesiog nuoširdžiai domėjausi tuo, kas įdomu.“

Kai informacija nebetilpo viduje – sostinės centre gyvenančiai vertėjai kilo pirmieji klausimai – kaip be chemikalų galima pagerinti augalų kokybę, padidinti derlių. Atsirado toks reiškinys kaip ekologija. Tai po truputį pradėjo grąžinti pašnekovę prie žemės. Netrukus, ji įsigijo sodybą su žemės lopinėliu Molėtų rajone.

15 metų ieškojimų visiems teisingo ir draugiško gaminio

„Lietuvoje ekologija ar biodinaminis ūkininkavimas buvo daugiau terminas, o ne reiškinys. Iki šiol sunkiai suvokiu kaip gyvulių mėšlą galima priskirti prie ekologijos. Juk tai yra tai, ką gyvūnas pašalina iš organizmo.“ – sako Zita.

Pažintis su senoliu, mokslininku austru, užkietėjusiu ekologistu ir nuoširdžiu mokytoju, pastūmėjo pradėti savo bandymus su maisto produktų žaliavų likučiais, jų fermentacija, pavertimu į vientisą masę.

Sugulusi vaikystės informacija, daugybė perskaitytos literatūros, informacija iš parodų, konsultacijos su įvairių šalių mokslininkais, tyrimai, pavykę ir nepavykę bandymai, naujų sudėtinių dalių paieška, fermentacijos etapų bandymai, nusivylimai ir nauji atradimai… kol pagaliau „2016 metais po paskutinio bandymų maratono, pagaliau pasiekiau tai, ko norėjau – bazinį pagrindinį junginį, atitinkantį visus mano lūkesčius. Pagaliau šiltnamyje viskas augo, vešėjo ir derėjo, iš tų zonų, kur naudojau gaminį pasitraukė pagrindiniai sodo kenkėjai. Beliko mano gaminį tinkamai „užmigdyti“, kad jis pradėtų savo darbą būtent tada, kai pasiekia dirvą ar augalą. Užtrukau dar keletą metų. Norėjau rasti teisingiausią produktą žemei, augalams ir žmogui. Ir radau.“ – džiaugiasi Zita ir priduria, jog tai ne pabaiga – „mintyse tūni daugybė naujų minčių – ir sveikatai bei grožiui, ir žemės ūkiui.“

Indra.lt inf.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top