Ar žinojote, kad vyriškumo simboliu pasirenkamas ąžuolas yra moteriškos lyties?

Lietuvoje daugiau nei 100 ąžuolų paskelbti gamtos paminklais. Seniausias ir storiausias – daugiau nei 1500 metų senolis Stelmužės ąžuolas  Zarasų rajone. 

Įdomu tai, kad nors dažniausiai ąžuolas dėl savo stoto pasirenkamas vyriškumo simboliu, jis yra moteriškos lyties.  Ir jeigu Jūs manote, kad apie lietuviškus ąžuolus išmanote viską, siūlome Jums neapsigauti, o pasikalbėti su arboristais, kurie saugo ir gydo medžius. Keliautojas ir televizijos laidos „Miško balsas“ vedėjas Giedrius Bučas pasiteiravo Lietuvos arboristikos centro vadovo Sigito Algio Davenio, pagal kokius kriterijus arboristas pradeda vertinti pirmą kartą matomą medį.

Specialistas atsakė, kad pagrindinis ąžuolo sveikatos indikatorius yra grybai, išplitę per visą medį nuo viršūnės iki šaknų.  „Ąžuolai ir grybų simbiozė yra tūkstantmečius trunkanti draugystė. Ąžuolai grybams duoda angliavandenių, cukraus, organinių medžiagų, o grybai iš aplinkos ąžuolams – azoto, fosforo, kalio. Grybai negali gyventi be ąžuolų, o ąžuolai – be grybų: jeigu augalas negali iš aplinkos pasiimti „statybinių“ medžiagų, tuomet pradeda badauti ir Stelmužės ąžuolo viršūnių aukščio rekordų nepasiekia,“ – sako Lietuvos arboristikos centro vadovas Sigitas Algis Davenis.

Ąžuolai vidutiniškai gyvena apie 1000 metų, o senti pradeda kaip žmonės – nuo viršūnės. Mes ant žemės paviršiaus galime matyti tik pusę ąžuolo, nes lygiai tokia pati jo dalis auga po žeme. Nemažai apie ąžuolą galima pasakyti ir įvertinus jo kamieno, žievės būklę, drevėtumą. „Jeigu sutinkate ąžuolą be žievės, reikia žinoti jog yra sutrikusi augalo skysčių apytaka ir jis yra miręs. O jeigu žievė yra sveika, prilipusi prie brazdo – suklijuota „gyvais“ klijais, tai, pabeldę į ąžuolo kamieną, išgirsite buką garsą,“ – patirtimi dalinosi arboristas.

„Miško balsas“ lankysis didžiausiame visoje Europoje miesto teritorijoje esančiame Kauno ąžuolyne.  Kauno ąžuolynas – tai kitados Nemuno ir Neries santakoje augusių ąžuolynų, nusidriekusių iki Karmėlavos, Rumšiškių ir Kaišiadorių girių, palikimas. Nuo XX a. vidurio Kauno ąžuolynas buvo pradėtas tvarkyti kaip parkas. Jo plotas beveik 85 hektarai (84,42) ir jame suskaičiuota apie 770 ąžuolų.

Jau šį šeštadienį laidoje „Miško balsas“ išgirsite dar daugiau įdomios informacijos apie ąžuolų gyvenimą, taip pat FOROS įkūrėjas Justas Kaveckas papasakos apie būsimą unikalią galimybę investuoti į mišką vos nuo 100 eurų, o miškininkas Raimundas Ereminas pristatys savo knygą vaikams „Jurgelis miškauja“.

Žiūrėkite laidą šeštadienį 17 val.
per „Lietuvos ryto“ televiziją.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top