Žmogaus kūno tobulinimui skirtas sportas

Dainius Balkė norėtų atstovauti Širvintoms

2013 metais sausio 3 dieną Ukmergės sveikatingumo centre „Sinergija“ vykusiame renginyje buvo apdovanoti geriausi 2012-ųjų metų rajono sportininkai. Ggeriausiu Ukmergės rajono kultūristu buvo paskelbtas Dainius Balkė. Nieko čia keisto nebūtų, jeigu ne tai, kad Dainius – širvintiškis.

„Dainiau, gražiai atrodai, galėtum pasirodyti kultūristų varžybose“, – ne vieną kartą siūlė pažįstami žmonės. Sudalyvavo… Baltijos mače Kaune, kuriame rungėsi 80 sportininkų iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos, atstovaudamas Ukmergei savoje „First time“ svorio kategorijoje (nuo 95 kg iki 100 kg) Dainius iškovojo antrąją vietą.

Šiais metais širvintiškis ruošiasi dalyvauti lapkričio 7 dieną Garliavoje vyksiančiame Baltijos čempionate (Baltic championships) ir atvirose Lietuvos kultūrizmo taurės varžybose, kurios vyks lapkričio 11-14 dienomis Vilniuje.

Dainius sutiko pasidalinti savo patirtimi ir atsakyti į keletą klausimų apie šią sporto šaką.

– Ar kultūrizmas nekenkia sveikatai?

– Protingai sportuojant sveikatai nekenkia. Tačiau tai ne galiūnų sportas, kur keliami dideli svoriai. Tai kūno tobulinimo sportas, kuriame tolygiai didinamos visų kūno dalių proporcijos. Negali atrodyti kaip žinomo animacinio filmo herojus Papajus. Šiaip žmogaus kūnas sutvertas judėti ir pritaikytas atlaikyti įvairias fizines apkrovas, nes juk žinote, kad nuolat treniruojantis labai padidėja raumenų masė. Sutikite, kad šiuolaikiniame pasaulyje žmonės „pririšti“ prie kėdės ir kompiuterio, jie fiziškai mažai juda, todėl tokio organizmo medžiagų apykaita sulėtėja, pradeda kauptis riebalai. Sportuojant, pabrėžiu dar kartą – protingai fiziškai apkraunat organizmą, situacija pasikeičia: suaktyvėja medžiagų apykaita ir pasikeičia žmogaus „paveikslas“.

– Skaičiau, kad kultūrizme svarbu žinoti savo kūno sudėjimo tipą. Kodėl?

– Žmogus gali būti smulkaus, vidutinio, stambaus kūno sudėjimo. Kūno sudėjimas – tai ne tik jo dydis, bet pirmiausia tai, kaip jis reaguoja į fizines apkrovas. Tiksliai nustatę savo kūno tipą, galėsite pasirinkti tokį treniruočių režimą, kuris leis pasiekti norimą rezultatą greičiau ir nekenkiant kūnui. Pavyzdžiui, aš esu smulkaus kūno sudėjimo, anksčiau svėriau vos 65 kilogramus. Treniruodamasis savo svorį pasididinau gerokai virš 100 kilogramų.

Norint tokio kūno, reikia ilgų trenieuočių ir valios...

– Ką patartumėte pradedantiesiems, norintiems žengti šiuo sporto keliu?

– Pirmiausia reikia motyvacijos, žmogų turi kažkas „užkabinti“. Tik laikui bėgant šis sportas gali tapti mėgstamu laisvalaikio praleidimo būdu. Žinoma, nustačius sau kokius nors tikslus, jau pačiose pirmose treniruotėse nereikia pamiršti svarbiausio – savo sveikatos. Pradžioje nederėtų taikyti savo kūnui dideles apkrovas, nes tokie dalykėliai gali padaryti neigiamos įtakos visam tolesniam raumenų vystymuisi.

– Ar tiesa, kad pastovios treniruotės skatina agresyvumo didėjimą?

– Yra ir tokių „sportininkų“, kurie sporto salėje daugiau siuntinėja žinutes savo draugėms apie „sunkias“ treniruotes, o ne sunkiai dirba. Agresyvesniais tampa žmonės, neišliejantys savo fizinės energijos, tokie gyvenime gali būti „kieti“ ir agresyvūs. Kaip žinote, vyrų organizme išsiskiria hormonas – testosteronas, kurio perviršis skatina agresyvumą. Sportininkai kultūristai „sunaudoja“ tam tikrą dalį šio hormono raumenų masės augimui bei palaikymui. Turbūt atkreipėte dėmesį, kad tie žmonės, kurie jau ilgą laiką treniruojasi, paprastai būna ramūs ir santūrūs.

– Dėl ko verta treniruotis: dėl jėgos, greitos reakcijos, gražios išvaizdos ar sveikatos?

– Galima drąsiai sakyti, kad dėl visų jūsų išvardintų dalykų. Kultūrizmas suteikia galimybę vystytis harmoningai. Jeigu kažką perlenksi ir treniruosiesi neteisingai, gali per daug priaugti svorio: kentės sveikata, būtent – širdis, kitu atveju gali susilpnėti reakcija. Šiaip ši sporto rūšis žmogui yra pati natūraliausia, nes yra vystomas kūno grožis, ištvermė, stiprinama sveikata.

– Sakoma, kad naudojant chemiją kultūrizme galima pasiekti itin gerų rezultatų…

– Naudojami cheminiai preparatai yra skirstomi į du tipus: maisto papildus ir steroidinius preparatus. Kada žmogus neturi laiko išsivirti ryžių, pavalgyti vištienos patiekalų, eina lengvesniu keliu ir naudoja įvairius cheminius preparatus. Įsivaizduokite, norėdamas išsaugoti ir patobulinti raumeninis per likusį iki varžybų laiką (lapkričio mėnesio pradžios), turėsiu suvalgyti apie 100 kilogramų vištų krūtinėlių, apie 24 kilogramus ryžių… Teisėjai nėra kvaili, jie puikiai mato, kuris sportininkas „pripumpuotas“ sintetiniais hormonais. Puikiai matosi, kas turi įdirbio, pas ką užauginti natūralūs raumenys, o pas ką „pripumpuota“ vandens. Gaila, kad žiūrovai kartais to nesupranta ir pradeda abejoti teisėjų sprendimu… Pirmiausia noriu pabrėžti, kad bet koks cheminis preparatas, pakliuvęs į organizmą, naikina virškinimo ir širdies kraujagyslių sistemas, kenkia inkstams ir kepenims. Galbūt, naudojant cheminius preparatus jūsų organizmas greičiau tobulės, tačiau nustojus juos vartoti iš karto įvyks organizmo persitvarkymas ir jūs per vieną savaitę prarasite viską, ką buvote pasiekę.

– Kieno klausyti? Juk patarimų begalė…

– Kiekvienas esame savo kūno šeimininkas ir tik mes patys galime geriausiai jausti savo kūną. Nereikėtų atmesti ir kvalifikuotų patarimų, nes dažnai būna, kad kiti, remdamiesi sava patirtimi, padeda išvengti daugelio klaidų. Perskaitę keletą žurnalų ar susiradę informacijos internete apie kultūrizmą, pastebime, kad patyrę ir daug pasiekę meistrai dažnai vienas kitam prieštarauja kalbėdami apie treniruočių sistemas. Nereikėtų „imti giliai į širdį“ kitų patarimų ar komentarų, nes tai tik patvirtina faktą, kad kiekvienas turi pasirinkti savo treniruočių sistemą individualiai. Treniruojantis reikia sekti savo kūno reakcijas į skirtingas apkrovas ir daryti tinkamas išvadas.

Besitreniruodamas Dainius Balkė (dešinėje) priaugo apie 50 kg raumenų masės.

– Ar būtina teisingai atlikti pratimus, taisyklingai kvėpuoti?

– Neteisingai atliekant pratimą, klaidos didės ir galų gale dėl jų teks labai gailėtis. Gali atsirasti skausmų, problemų su slanksteliais ir t.t. Reikia stengtis apkrauti būtent tuos raumenis, kuriuos treniruojate. Tik tokiu būdu galima pasiekti pastovų augimą. Patariu neatlikinėti kažkur atsitiktinai matytų ar pačių sugalvotų veiksmų. Jeigu atlikdamas pratimą neteisingai kvėpuosi, tai iš organizmo deguonis pasišalins tuo metu, kai šio jam labiausiai reikia. Treniruotės efektyvumas labai sumažės.

– Pratimą reikia atlikti greitai ar iš lėto?

– Greitai tikrai nereikia. Juk į treniruotes einama ne praleisti laiko, o dėl savęs. Raumenims reikia nuovargio, esmė ne skaičiuje. Pavyzdžiui, aš dirbu su mažesniu svoriu, tačiau niekada neskubu pratimą atlikti kuo greičiau. Reikia pajusti malonumą iš lėto, tačiau teisingai kartojant kiekvieną pratimą.

– Ar labai svarbus pratimų atlikimo eiliškumas?

– Jeigu šiame sporte nuolat naudosi tą patį pratimų eiliškumą, organizmas paprasčiausiai pripras prie nuolatinių ir vienodų krūvių, įvyks raumenų masės vystymosi stagnacija. Norint šito išvengti, geriausiai „sumaišyti“ dienas, tarkim dieną, kada treniruoji krūtinę ir rankas, sukeisti su diena, kada treniruoji kojas, o praėjus tam tikram laiko tarpui būtina keisti ir pratimų atlikimo eiliškumą bei pačius pratimus. Kada sumaišai pratimų eiliškumą arba dienas, organizmui būna gerai… Šiame sporte monotonija nepageidaujama.

– Logiškai mąstant, kuo didesnis svoris, naudojamas treniruojantis, tuo geresni rezultatai?

– Ne visada. Toks požiūris tiktų daugiau galiūnų sportui. Šiaip geriau būtų treniruotes kaitalioti. Tokiu atveju jūsų raumenys nepripras prie vienodų krūvių ir augs gerokai efektyviau. Jeigu jūsų svajonė yra raumenų reljefas, tai geriau naudoti mažesnius svorius, ir atlikti pratimus daugiau kartų. Taip sudeginami riebalai.

– Kada geriau treniruotis – ryte ar vakare?

– Artėjant varžyboms, treniruojuosi du kartus. Ryte būna taip vadinama širdies treniruotė, – bėgimas, dviratis, o vakare, tarp 16-18 valandų, normali treniruotė su svoriais, nes, kaip žinote, po treniruotės organizmui reikia pasistiprinti ir pailsėti. Bet, treniruotis reikėtų ne anksčiau, kaip praėjus dviem valandoms po valgio, o baigti keturioms prieš miegą.

– Pabaigai apie ateities planus…

– Ankstesniajai valdžiai ši sporto šaka ir aš buvau nereikalingas. Apie kažkokią finansinę paramą net nekalbu. Ukmergės sporto klube mane paruošė, paaiškino apie kūno proporcijas, suteikė kitų reikalingų žinių. Pavyzdžiui, jeigu būčiau nežinojęs, kad paskutines keturias dienas negalima gerti vandens, scenoje stovėčiau kaip balta varna. Varžybų metu scenoje visi atrodo kaip jaučiai nuluptu kailiu – matosi kiekvienas raumenukas. Išgėrus nors stiklinę vandens raumenys praranda reljefą ir yra „užpilami“. Galima tik šlapia vata lūpas suvilgyti. Šiuo metu kultūrizmas labai populiarėja. Turiu daug minčių, iš kurių viena – surengti kultūristų varžybas Širvintose. Šiai minčiai pritaria Lietuvos kultūrizmo ir kūno rengybos federacijos prezidentas Ramutis Kairaitis bei Širvintų savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė. Į Širvintas atvažiuotų žmonės ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos, Estijos. Pagaliau juk ir aš esu širvintiškis, ir Lietuvos ar tarptautinėse varžybose noriu garsinti Širvintas, o ne Ukmergę.

Kalbėjosi Remigijus Bonikatas