Bagaslaviškiečiai prie paminklo žuvusiems už Lietuvos laisvę Antakalnio kapinėse.
Sausio 11 dieną, šeštadienį, dulkiant smulkiam lietučiui, Vilniaus gatvėse prasidėjo XXIII tradicinis tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“, skirtas pagerbti 1991 metais sausio 13 dieną žuvusių Lietuvos laisvės gynėjų atminimą. Prieš dvidešimt trejus metus sausio 16 dieną atsisveikinant su Sausio 13-osios aukomis Katedros aikštėje poetas Justinas Marcinkevičius kalbėjo: „Nedidelė Lietuva šiomis dienomis vėl tapo didelė. Ją iškėlė ir išaukštino žuvusiųjų didvyriškumas, dvasios tvirtybė, laisvės meilė. O Lietuva iškelia ir išaukština savo gynėjus, dar sykį patvirtindama, kad nemirtingumą ir amžiną šlovę suteikia tiktai Tėvynė. Mūsų Nepriklausomybės augalas gausiai palaistytas šventu jos gynėjų krauju. Amžinam gyvenimui ant Lietuvos patekėjo jų širdys. Gyvensime, kovosime jų šviesoje.“
Štai jau dvidešimt trečią kartą pagerbiame žmones, žuvusius 1991 metų sausio 13-osios naktį, mirusius nuo sužalojimų okupacinės sovietų kariuomenės daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą. Ir niekur kitur pasaulyje nėra tokio unikalaus didvyrių pagerbimo būdo kaip Lietuvoje. Bėgimo mėgėjų asociacija 1992 metais pirmą kartą sukvietė visų Lietuvos regionų atstovus į Vilnių, kad jie, bėgdami „Gyvybės ir mirties keliu“, kiekvienas savo širdyje prisimintų žuvusius.
Bagaslaviškiečiai Edvinas ir Rimvydas Garbės kuopai labai tiktų...
Visi dalyviai nuo 10 valandos registravosi aikštelėje prie Antakalnio kapinių, Karių kapų gatvėje. 12 valandą buvo duotas bėgimo startas ir, sėkmingai įveikę 9 kilometrų atstumą, bėgikai finišavo Sausio 13-osios gatvėje, prie Televizijos bokšto. Visi dalyviai, atbėgę į finišą, gavo keraminius atminimo medalius, galėjo atsigaivinti karšta arbata su bandele. Bėgime dalyvavo dvylika Bagaslaviškio Igno Šeiniaus mokinių (mokytoja Diana Bakšanskienė), trylika Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos (mokytojas Nerijus Pakalnis ir Tomas Labanauskas), keturiolika Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos (mokytoja Margarita Vaičelytė) bei dešimt Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijos Nepriklausomybės kovų kuopos (vadovas Rimvydas Mickevičius) jaunųjų šaulių. Sutikite, jog tai anaiptol ne paprastas bėgimas, tai pagarbos žuvusiems už Lietuvos laisvę išraiškos forma. Tai – patriotiškumo pamoka, kurioje jaunas žmogus auklėjamas ne gražiais žodžiais, o jausmais ir patirtimi. Puiku, kad mokyklų vadovai supranta tokių netradicinių pamokų reikšmę ir tokiam kilniam tikslui leidžia pasinaudoti mokykliniais autobusiukais.
Šį kartą, galima sakyti, oras ne tik nuotaikos negadino, bet buvo bėgimui idealus. Vos juntamas lietutis gaivino, o vėjelis nė kiek netrukdė.
Finišuoja kariai, kurių vėliavoje - trigalvis slibinas...
Prieš aštuonerius metus pirmą kartą bėgime dalyvavo, o vėliau ir bagaslaviškiečių distancijos rekordą pasiekė (38 minutės) Deividas Jeremičius. Tais metais šeštokui didelį įspūdį padarė karių bėgimas koja kojon ir garsios jų skanduotės. Šiais metais Deividas taip pat bėgo „Gyvybės ir mirties keliu“. Jau trečią kartą – kaip Lietuvos kariuomenės atstovas, o devynis kilometrus įveikė per 36 minutes. Šiais metais vieno karių būrio kolonos priekyje vienoje gretoje su kariais koja kojon iki pat finišo bėgo bagaslaviškietis Edvinas… Stovint šalia gera širdžiai ir malonu akiai, kada apie du šimtus karių, išsirikiavusių kolona po keturis, drausmingai koja kojon su skanduote bėga gatve…
Kiekvienais metais pagarbos bėgime dalyvauja vis daugiau dalyvių. Užpernai bėgo 2485 dalyviai, pernai – 3280, o šiemet – jau 4200 dalyvių. Matyt, organizatoriai nesitikėjo tokio bėgikų antplūdžio ir apie tūkstančio atminimo medalių pritrūko… Nuotaikos nė kiek nesugadino ir smulki klaidelė. Ant medalių, kurie įteikiami finišavusiems dalyviams, buvo užrašyta ne pagarbos, o paguodos. Pasak renginio komentatoriaus, trūkstami medaliai bus nulipdyti, o su tokia klaida medalis bus itin populiarus tarp kolekcininkų.
Prie Televizijos bokšto - Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos jaunieji šauliai.
Gausiausią būrį dalyvių atsiuntė Šaulių sąjunga – 1100 žmonių. Vyriausia „Gyvybės ir mirties“ bėgimo dalyve pripažinta 74 metų bėgikė Irena Kėrienė, dalyviu – 83 metų Jonas Burokas iš Marijampolės. Dalyvių skaičiumi gausiausia iš mokyklų – Vilniaus Radvilų gimnazija (80 dalyvių). Šiemet buvo sulaukta neįprastai daug svečių iš užsienio: Latvijos, Baltarusijos, Prancūzijos, Italijos, Norvegijos, Švedijos, Gruzijos, JAV ir net iš Naujosios Zelandijos. Bėgime dalyvavo Seimo Pirmininkės pirmasis pavaduotojas Vydas Gedvilas, o apdovanojimo ceremonijoje – Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Seimo pirmininkės pavaduotojas Algirdas Sysas ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.
Bėgimas tikrai prasmingas ir reikalingas, tik, kaip ir kiekvienais metais, labai trūko Lietuvos trispalvių… Prieš keletą metų bėgime dalyvavę jaunieji šauliai yra gavę tautinės vėliavos spalvos kepuraites, tačiau kiekvienais metais žmonių, pasipuošusių jomis, vis mažėja. Po finišo aikštėje virš finišavusiųjų galvų jūros plevėsavo vienintelė Latvijos vėliava…
Remigijus Bonikatas
