Tęsiame pažintį su „Širvintų maratono“, skirto Širvintų miesto 544 metų sukakčiai, dalyviais. Liepos 20 dieną vyksiančiame maratone žada dalyvauti tokie žymūs Lietuvos ilgų nuotolių bėgikai kaip Piotras Silkinas, Mindaugas Garmus, Lina Abromaitytė, Arūnas Dubinskas, ir kt. Šiandien skaitytojų dėmesiui „Širvintų krašto“ interviu su Mindaugu Garmu. Mindaugas yra ilgų nuotolių bėgikas, dalyvaujantis ne tik maratono bėgimuose. Jis yra įveikęs jau ne vieną „Iron Man“ (Geležinio Žmogaus) distanciją.
–Jūs esate pasakęs, jog „Su sportu mažai bendrauju“… Tai kas tada su juo bendrauja, jeigu ne jūs?
-Aš su profesionaliu sportu stengiuosi nebendrauti, nes ten reikia daug darbo įdėti, siekti rezultato, reikia laikytis režimo, mitybos ir panašiai. Visada sakau, jog aš užsiimu aktyviu poilsiu. Nesi pririštas prie kažkokio grafiko, kada gali – važiuoji ir judi be jokių įsipareigojimų sau ar aplinkiniams. Taip daugelis mane vadina bėgiku, bet aš tos etiketės griežtai kratausi. Yra ir be manęs kam bėgti…
-Spaudoje buvo rašyta: „Mindaugas Garmus paliko Lietuvą ir apsistojo už Baltijos jūros, bet gyvenomosos vietos pasikeitimas Mindaugo hobio nepakeitė“. Gal galėtumėte pakomentuoti?…
-Spauda yra spauda, kartais pievas rašo. Palikau? Juokdariai…. Niekad nepalikau, tiesiog šiuo metu yra toks gyvenimo etapas, kada mano darbas nuveda mane tai šen, tai ten… Bet tai netrukdo kas savaitę ar dvi nuolat skraidyti į Lietuvėlę ar kitur. Dėka pigių skrydžių. Nesu prisirišęs prie kažkokios užsienio šalies, bet kurią akimirką galiu atsidurti Lietuvos padangėje.
-Dar visai neseniai jūsų prabėgtų maratonų skaičius siekė 333. O kiek jų prabėgta iki šios dienos?
-Taip, tai buvo kažkada. Šiuo metu žingsniuojame kažkur link 500. Vienu momentu kažkur tarp 200-350 net nežinojau tiksliai kiek jų prabėgta. Kolegos privertė suskaičiuoti, tai prisimenu reikėjo nemažai laiko informacijai surinkti.
-Per kiek laiko galima nubėgti panašų skaičių maratonų?
-Kasmet įveikiu tik po 50-60 oficialių maratonų. Ar tai daug nežinau, man jie nesijaučia visai – toks jausmas lyg tik kelis per metus nubėgčiau. Pavyzdžiui, Danijoje žmonės per metus nubėga po 100-150 maratonų.
-Kada pradėjote bėgioti ir kodėl? Gal jums jau išsivystė priklausomybė nuo bėgimo?
-Judėti pradėjau seniai, gal 1996-ais metais, kai paaugliškas maištavimo periodas atsibodo ir norėjosi kažko daugiau nei cigaretės ar alkoholio… Kiekvienais metais mes visi augame judėjime, o šiuo metu judu dėl daugelio priežasčių. Taip, aš priklausomas nuo aktyvaus poilsio.
-Kokias distancijas be maratono dar esate išmėginęs?
-Esu bėgęs pakankamai daug ultra distancijų, tai 24 valandų bėgimai, kalnais po 100 kilometrų. Šiuo metu netikėtai į mano gyvenimą įsipaišė Iron Man distancija – 3,8 km nuplaukti, 180 km nuvažiuoti dviračiu, 42 km nubėgti vienu kartu. Žadu įveikti trigubą „Iron Man“ distanciją – 11,4 km nuplaukti, 540 km nuvažiuoti dviračiu ir nubėgti 126 km. Dar galima Iron Man atstumą padauginti ir iš dešimt… Yra ir tokia distancija.
-Bėgate savo malonumui ar laikui? Apie ką galvojate bėgdamas?
-Bėgu savo malonumui, jokiu būdu ne laikui. Jokiu būdu ne laikui. Dažnai bėgdamas klausausi muzikos, bet nevengiu bėgti ir be jos. Tada dažnai, kad nebūtų nuobodu, mano smegenys būna užimtos įvairiais skaičiavimais.
-Ką patartumėte žmogui bėgant savo pirmąjį maratoną? Kaip jam tinkamai pasiruošti? Ko gero svarbu ne tik kojas, bet ir galvą paruošti?
-Viskas priklauso nuo to, kokiu tikslu žmogus bėga tą maratoną, laikui ar savo malonumui, ar emocinei būsenai patenkinti. Mėgėjams patarti galiu tik mėgautis pačiu bėgimo procesu, mėgautis judėjimo laisve, nes tai yra svarbiausia, norint dažnai ir be nuovargio bėgioti maratonus. Taip, galva lemia 70-80 procentų rezultato, tai nenuginčijama, todėl pradedantysis nuo jos ir turėtų pradėti ruoštis.
-Jūs esate sakęs, jog maratonas – tinkamiausia distancija pažinti save, pakankamai išsikrauti – nei per daug, nei per mažai, jog tai yra aukso viduriukas. Jūsų paskutiniai prabėgti maratonai?
-Visiškai teisingai, maratono distancija yra nei per trumpa, nei per ilga… Paskutinius septynis maratonus prabėgau birželio mėnesį Lietuvoje ir Danijoje.
-Esate sakęs, jog bėgdamas maratoną ilsitės… Kaip galima bėgant ilsėtis?
-O kaip galima nesiilsėti? Judėjimas aplamai yra didis džiaugsmas, per jį ne tik mėgaujamės aktyvia laisve, bet užmezgam kontaktą su motule gamta, su judančiais aplinkui žmonėmis. Neįsivaizduojate kaip smagu judėti nerealiai smagių žmogeliukų apsuptyje.
-Minėjote, jog Širvintose teisėjausite. O kaip tada bus su maratono bėgimu?
-Man visad malonu prisidėti prie varžybų organizavimo, prie įdomių renginių išpildymo, todėl kiek būsiu naudingas, pagelbėsiu. Tikiuosi pavyks šįkart suderinti ir teisėjavimą ir bėgimą.
