Kai LRT radijas sukvietė diskusiją dėl naujosios valdančiosios daugumos, tarp kitų klausimų neliko nepaliesti ir vadinamieji čekutininkų reikalai. Nustebino ypač aršiai juos gynęs aušriečių „uab-o“ savininkas Remigijus Žemaitaitis, pareiškęs, jog tyrimas dėl valstybės lėšų pasisavinimo neatperka jokių kaštų.
Perpasakojant Seimo nario mintį, ikiteisminiuose tyrimuose dirba pusšimtis tyrėjų ir prokurorų, gaištamas laikas „dėl niekų“, valstybei tai kainuos apie pusšimtį milijonų eurų, o valstybė, jei „čekutininkai“ bus nuteisti, geriausiu atveju atgaus kelis milijonus. Kaip „rimtas ūkininkas“, Seimo narys tame įžvelgė didelį neūkiškumą ir leido suprasti, kad laikas baigti šią nesąmonę ir palikti čekutininkus ramybėje ar bent jau skirti jiems dešimteriopas baudas, kad susimokėtų.
Žodžiu, išsipirktų.
Stebina ne tai, kad Seimo narys turi tokį pasiūlymą ir mini baudas, kurias būtų galima skirti iš lubų, nes dabar įstatyme tokios nėra numatytos. Stebina, kad taip mąsto ne diletantai teisės reikaluose, kokių į Seimą pateko lyg per didmeninį išpardavimą, o pagal profesiją teisininkas Žemaitaitis. Mat galiojantys Lietuvos įstatymai numato, kad baudžiamoji atsakomybė kyla, jei turto vertė ar turtinė žala viršija 150 eurų.
Taigi, patyrus bent 150 eurų žalą, pavyzdžiui – pavogus avį, policija pradeda ikiteisminį tyrimą. Gali nutikti taip, kad avies pėdsakais policininkai atseks į kaimyno tvartą ir vagis bus išaiškintas neeikvojant daug valstybės lėšų. Tiesa, vis tiek dirbs pareigūnai, prokuratūra, byla keliaus į teismą, bus skiriamas advokatas, teismo baudžiamąjį įsakymą bus galima apskųsti, vėl darbuosis minėtos institucijos. O jei tam, kad avis grįžtų pas savininką, o jei ši jau suvalgyta – kad nukentėjusi močiutė gautų patirtos žalos kompensaciją, reikės ilgesnio tyrimo, daugiau pastangų? Taigi išlaidos nusikaltimui išaiškinti ir kaltininkui nubausti tikrai ne kartą viršys tos avies vertę. Ir štai, vadovaujantis teisininko Žemaitaičio logika, nereikėtų tokių tyrimų net pradėti, nes valstybė išeikvos daugiau lėšų, nei atgaus.
Iš kitos pusės, galima suprasti, kodėl taip linksta Žemaitaičio svarstyklės. Šio teisininko įgyta specializacija – komercinė teisė, o komercija – tai prekyba. Siūlydamas viską vertinti pinigais, Žemaitaitis vaizdžiai patrina dviem pirštais. Turbūt ši teisės pusė jam pažįstama nuo tų laikų, kai dirbo Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo Civilinių bylų skyriaus specialistu, teisėjo padėjėju, vėliau – Vilniaus apygardos teismo pirmininko padėjėju.
Kam jau kam, o teisme dirbusiam Žemaitaičiui turėtų būti gerai žinoma, jog baudžiamoji atsakomybė tam ir egzistuoja, kad nusikalstamos veikos būtų išaiškintos, o kaltininkai nubausti nepriklausomai nuo to, ar turtinė žala yra didesnė nei valstybės aparato sąnaudos. O kaip tada vertinti neturtinę žalą, dėl kurios valstybei ir teisingumui suduodamas dar didesnis smūgis, nei pavogus iš močiutės avytę?
Remigijaus Žemaitaičio pareiškimas yra ne kas kita, o aiškus signalas, kad jau artimiausiu metu į areną vėl bus ištraukta socialdemokratų vicepirmininkės Zailskienės pataisa, siūlanti neimti domėn neturtinės, šiuo atveju – reputacinės žalos, kurią savo neteisėtais veiksmais padaro valstybės tarnautojas ar politikas. Neatsitiktinai aušriečiai į koalicinę sutartį įsirašė juos saugančią išlygą dėl teisinės neliečiamybės išsaugojimo.
Žodžiu, gavusieji svertus keisti įstatymus į valdžią pateko tam, kad susitvarkytų saviškių reikalus. Tad nekeista, kad ir formuojant naują daugumą Seime socialdemokratai rinkosi ne kokybę, o kiekybę. Nieko neslėpdami jie aiškino, kad jų pasirinkti „aušriečiai“ su Žemaitaičiu yra patikimi partneriai, iš kurių visada gali sulaukti palaikymo.
Ši Seimo dauguma valdys dar trejus metus. Matant, kokios kyla mintys ir idėjos valdančiųjų galvose, galima prognozuoti, kad per šią kadenciją sulauksime dar ne vieno kontravertiškai vertintino pasiūlymo perrašyti įstatymus taip, kaip naudinga tiems, ka tuos įstatymus gali perrašyti. Tik ar dėl tokios Lietuvos stovėjome Baltijos kelyje?
Gintaras Bielskis
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.
