Turbūt vienas dažniausių paaiškinimų, kodėl žmogus „eina į politiką“, yra deklaruojamas noras paveikti, kad jo sumokami mokesčiai būtų panaudoti prasmingai, o ne „ištaškomi niekučiams“.
Kritikuodami esančius valdžioje dėl tariamo neveiklumo, prioritetų ir ateities vizijų nebuvimo, kandidatai žada esminius pokyčius, po kurių kiekvienas mokesčių mokėtojo sumokėtas centas virs lig šiolei neregėtais darbais. Tegul suremontuotos miesto ir gyvenviečių gatvės, pastatyti baseinai, sutvarkyta infrastruktūra, modernizuotos švietimo įstaigos, nupirkti autobusai, įrengti modernūs atliekų konteineriai, taupusis apšvietimas ir pan. slepiasi po pernykščiais lapais!
Todėl suprantamas ir pateisinamas kandidato noras matyti, kad valstybės paimama dalis žmogaus pajamų virsta darbais ir projektais paties žmogaus labui.
Užmetus akį į kandidatų, kurie pasirengę užimti Širvintų rajono savivaldybės mero ir tarybos narių pareigas, turto bei pajamų deklaracijas pastebi, kad yra tikrąja ta žodžio prasme gyvenančių šventosios dvasios teikiama energija. Sakykime, dabartinis Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys konservatorius Virginijus Sarpauskas 2021 metais (žinias apie 2022 metais gautas pajamas šalies gyventojai gali pateikti iki gegužės pradžios, o tai bus keli mėnesiai po rinkimų) teigė gavęs apie 1485 Eur apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų bei deklaravęs 45,5 Eur mokėtino pajamų mokesčio.
Mažiau nei pusantro tūkstančio – tai apie 120 Eur per mėnesį, arba – absoliutus skurdo dugnas, dvigubai mažesnis, nei tais metais buvo nustatyta absoliutaus skurdo riba vienam asmeniui. Ko gero, toks kandidatas pirmiausia galėtų ne aiškinti, kaip gavęs valdžia konkrečiais darbais paverstų jo sumokėtus 45 Eur (gal pasodintų personalinę gėlytę?), o dalytis patirtimi su kitais, kaip už 120 Eur per mėnesį apskritai galima išgyventi.
Su Virginijumi Sarpausku darbinių pasiekimų vaisiais varžosi naujųjų demokratų kandidatė į tarybos narius Alytė Skeberienė. Dabar taryboje taip pat dirbanti skvernelininkė deklaruoja 2021 metais turėjusi sumokėti apie 122 Eur mokesčių. O tai jau daug, kai pamatai, jog kiti du to paties sąrašo kandidatai, mažosios bendrijos direktorius Arvydas Miselis ir kitas mažosios bendrijos direktorius Darius Šepkus, deklaravo tais metais sumokėję …. 0 eurų mokesčių. Pirmasis, tiesa, turėjo beveik tūkstantį eurų (vid. 83 Eur per mėnesį) pajamų, tuo tarpu Šepkus net pajamų eilutėje įraitė riebų nulį.
Gal vertėtų skambias „mažosios bendrijos direktoriaus“ pareigas nevynioti į blizgantį popierėlį, o pavadinti, kaip vadindavo žmonės anksčiau: „laisvo oro direktorius“.
Nulį eurų mokesčių deklaravo sumokėję socialdemokratų kandidatas Alvydas Masiukas, o jo kolega rinkimų sąraše Laimonas Judeikis prie visų mūsų gerovės prisidėjo 7,37 Eur deklaruotų mokėtinų mokesčių, nors atstovauja, kaip mano žmonės, puikiai uždirbančių ir paklausių statybininkų gildijai. Sprendžiant pagal sumokėtus mokesčius, statybininkas tikrai nėra svajonių profesija.
Atsimenant, kad Širvintų rajone tarybos narys savo veiklos išlaidoms per mėnesį gali gauti apie 270 Eur, nejučia peršasi klausimas, ar šis pajamų šaltinis nėra tas magnetas, kuris į vietos parlamentą ir traukia visuomenės šviesulius, kupinus idėjų, kaip pagerinti gyvenimą?
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite vasario 24 d. laikraščio numeryje.
