Širvintose, kaip ir daugelyje Lietuvos miestų, sparčiai plinta savitarnos kasos. Šiuo metu jų galima rasti trijose vietose: „Maksimos“ parduotuvėje ir dviejose „Norfose“. Nors technologijos neabejotinai keičia mūsų apsipirkimo įpročius, vis daugiau gyventojų kelia klausimą: ar savitarnos kasos iš tiesų skirtos pirkėjų patogumui, ar tai – dar vienas būdas prekybos tinklams taupyti išlaidų sąskaita?
Širvintiškė Danutė neslėpė pasipiktinimo: „Savitarnos kasų plėtra – ciniškas spjūvis pirkėjams į veidą. Perku maistą už didžiules kainas, bet esu verčiama nemokamai „dirbti“ prekybos tinklams, gaunantiems milijoninius pelnus ir norintiems be darbo palikti tūkstančius kasininkų.“ Jos teigimu, net ir siūloma nuolaida neužglaistytų nepatogumo po sunkios darbo dienos stovėti ir skenuoti prekes. Be to, savitarnos kasos neretai būna „kaprizingos“ – lėtai reaguoja, reikalauja tikslumo, o balsu kalbanti sistema primena robotizuotą kontrolę.
Kodėl nėra nuolaidų už savitarną? Tai vienas iš dažniausiai keliamų klausimų. Pirkėjai, kurie patys skenuoja prekes, pakuoja jas ir sprendžia techninius nesklandumus, iš esmės atlieka dalį kasininko darbo. Tačiau už tai negauna jokios kompensacijos – nei nuolaidos, nei papildomų lojalumo taškų. „Jei jau dirbu parduotuvėje, tai gal bent 5 proc. nuolaida būtų sąžininga“, – svarsto Danutė. Ši mintis atspindi vis didėjantį nepasitenkinimą, kad prekybos tinklai taupo darbuotojų sąskaita, bet pirkėjams už papildomą „darbą“ nieko nesiūlo.
Prekybos centrų atstovai neslepia, kad savitarnos kasos yra ne tik patogumo priemonė, bet ir strateginė investicija. Nuo pirmųjų savitarnos kasų pasirodymo prieš dešimtmetį jų naudojimas išaugo iki maždaug 40 proc. visų pirkėjų. Tai leidžia prekybos tinklams mažinti darbuotojų skaičių, optimizuoti išlaidas ir didinti pelną. Be to, planuojama dar viena naujovė – savarankiškas prekių skenavimas mobiliais prietaisais, leidžiantis pirkėjui apsipirkti be jokio kontakto su kasa ar darbuotoju. Nors dalis pirkėjų vertina savitarnos kasas kaip modernų sprendimą, leidžiantį sutaupyti laiko, kiti susiduria su techniniais iššūkiais. Prekės ne visada lengvai randamos sistemoje, svarstyklės reaguoja į netikslumus, o balsu kalbanti sistema kartais kelia stresą. „Dažnas į parduotuvę eina apsipirkti, o ne kryžiažodžių spręsti su savitarnos kasa“, – juokauja vienas širvintiškis. Be to, kai kuriose parduotuvėse savitarnos kasos tampa vienintele galimybe atsiskaityti, o tai riboja pasirinkimą.
Savitarnos kasų plėtra kelia ir socialinių klausimų. Kasininkų darbas tampa vis mažiau reikalingas, o tai gali lemti darbo vietų mažėjimą. Užuot investavę į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą ar atlyginimų didinimą, prekybos tinklai renkasi automatizaciją. Tai kelia nerimą ne tik darbuotojams, bet ir pirkėjams, kurie vertina žmogišką kontaktą, aptarnavimo kultūrą ir galimybę gauti pagalbą.
Širvintos – nedidelis miestas, kuriame technologiniai pokyčiai juntami ypač ryškiai. Savitarnos kasos čia tapo kasdienybe, tačiau ne visi gyventojai jomis džiaugiasi. Vyresnio amžiaus žmonėms jos kelia sunkumų, o jaunimas dažnai renkasi jas dėl greičio. Vis dėlto svarbu, kad technologijos būtų pritaikytos visiems – ne tik tiems, kurie moka naudotis išmaniaisiais įrenginiais. Norėdami išlaikyti pirkėjų pasitikėjimą, prekybos tinklai galėtų svarstyti keletą sprendimų: taikyti simbolines nuolaidas savitarnos naudotojams, skatinti lojalumą per taškų sistemas ar papildomas akcijas, užtikrinti, kad tradicinės kasos išliktų kaip alternatyva, gerinti savitarnos sistemų patogumą ir aiškumą.
Savitarnos kasos – tai neabejotinai technologinis žingsnis į priekį. Tačiau jų plėtra neturėtų vykti pirkėjų sąskaita. Patogumas, efektyvumas ir pelnas – svarbu, bet dar svarbiau – pagarba klientui, pasirinkimo laisvė ir žmogiškas ryšys. Kol kas atrodo, kad prekybos tinklai pamiršo, jog pirkėjas – ne tik piniginė, bet ir žmogus, vertinantis ne tik kainą, bet ir patirtį. Jei jau dirbame kasininkais, gal metas paprašyti atlygio – bent jau nuolaidos. O kol kas – belieka tikėtis, kad prekybos centrai išgirs pirkėjų balsą.
Romas Zibalas
Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys
