Parašyti paskatino „Širvintų krašte“ išspausdintas slaitytojo laiškas apie nepatogumus, su kuriais susiduria prekybos centro „Maxima“ klientai. Norėčiau ta tema kai ką pridurti.
Turbūt daugelis sutiks, kad per pusantrų metų Lietuvoje veikianti taromatų sistema suformavo naujus gyventojų įpročius. Pakelėse tapo daug švariau, gyventojai atsakingai žvelgia į užstato sistemą, kuri, sutikite, tapo neprasta priemone vaikams gauti kišenpinigių. Žinau ne vieną šeimą, kur plastikiniai ar stikliniai buteliai, skardinės yra vaikų „nuosavybė“: nunešę tai į taromatą, jie už gautus pinigus perka gardumynų, papildo pokalbių sąskaitas. Ne vienoje šeimoje tai pratinama nuo mažens. Vaikams taros pridavimas – tarsi žaidimas, kuris ugdo sveikintinus įpročius.
Labai gaila, kad taromatų sistema labiau pritaikyta suaugusiems, kadangi ikimokyklinukams sunku pasiekti aukštokai įrengtą nišą, į kurią dedama tara. Atvykus į prekybos centrą, tokie vaikai be suaugusiųjų pagalbos negali „savo buteliukus“ iškeisti į kasos čekį.
Negi būtų sunku taromatuose pastatyti laiptelius ar pakylas, kad, esant reikalui, vaikas galėtų lengvai įdėti tarą? Galų gale, tai būtų patogiau ir kitiems, nes ant tokios pakylos patogu pastatyti didelį krepšį su tara, nereikėtų taip žemai lankstytis.
Labai tikiuosi, kad ši mano nuomonė atkreips „Maxima“ prekybos centro atsakingų darbuotojų dėmesį.
Jurgita, Širvintos
