Galima manyti, kad palankūs pakeitimai sprendimo projekte „papirko“ Lenkų rinkimų akcijos atstovus Marijan'ą Buinicką ir Stefaniją Tamošiūnienę.
Prėjusiame tarybos posėdyje daugiausiai diskusijų sulaukė sprendimo projektas „Dėl Širvintų rajono savivaldybės biudžeto lėšų skyrimo švietimo įstaigų pareigybėms (išskyrus mokytojų) finansuoti normų patvirtinimo ir Širvintų rajono savivaldybės švietimo įstaigų didžiausio leistino pareigybių skaičiaus nustatymo“.
Iš gremėzdiško pavadinimo sunku ką ir besuprasti, tačiau iš esmės šis klausimas liečia visas rajono švietimo įstaigas: juo apsprendžiama, kiek ir kokių pareigybių jos gali turėti.
Anksčiau jos dirbo pagal nustatytus etatus. Tačiau Savivaldybės administracija, esą dėl mokyklų direktorių nepasitenkinimo, nusprendė tokią tvarką pakeisti.
Nepasitenkinimą kėlė ne buvusi tvarka, o būsimoji
Keisčiausia, kad dar komitetų posėdžio metu buvo išsiaiškinta, jog jokio nepasitenkinimo, matyt, nė nebuvo. Atvirkščiai, daugelis tą dieną susirinkusių direktorių išreiškė abejones dėl naujosios tvarkos bei būgštavo dėl atleidžiamų darbuotojų.
Šioje situacijoje kaip svarbiausią vertybę bene visi direktoriai iškėlė žmones. Juk būtent jų atlyginimui yra skirtos svarstomos biudžeto lėšos.
Tačiau rajono vadovų teigimu, nereikėtų per daug būgštauti – kai kurių darbuotojų esą nė nereiks atleisti, jiems neva tik sumažės etato dydis. Tačiau, kiek tiksliai žmonių palies sprendimas, niekas taip ir neįvardijo.
„Už viso šito stovi realūs žmonės. Tikrai yra tokių, kuriems naujoji tvarka pakenks,“ – komitetų posėdžio metu sakė Bagaslaviškio mokyklos direktorius P. Kamienas.
Matyt, ne visi įsiklausė į direktoriaus žodžius – administracijos direktorė Elena Davidavičienė turėjo tik vieną argumentą: „Mes labai daug dirbom, surinkom visus įmanomus duomenis.“
Duomenys duomenimis, o apie konkrečius ir, beje, labiausiai socialiai pažeidžiamus žmones administracijos direktorė ar galvojo? Juk daugelio jų, visą gyvenimą mokykloje išdirbusių, likimas pakibo ant plauko.
Tarybos nariui A. Maršalkai paklausus, ar tik nebus taip, kad direktoriai bus priversti laikytis tam tikrų rėmų, valdantieji tvirtino esą šis sprendimo projektas kaip tik atneš laisvę.
„Už laisvę, žinoma, ačiū, bet mes labiau pinigėlių lauktume, – sakė „Atžalyno“ progimnazijos direktorė H. Vaicekauskienė. – O kalbant apie šį sprendimo projektą, jei jis bus priimtas, mūsų mokykloje neteksime 4,65 pareigybės. „Atžalynas“ yra specifinė mokykla: čia mokosi ir daug sunkiai valdomų moksleivių. Pavyzdžiui, rūbininkė pas mus atlieka labai daug funkcijų, tarp jų – padeda mokiniams, saugo jų daiktus. Nežinau, kas bus jei reikės ją atleisti.“
Kiti direktoriai taip pat minėjo, jog jų vadovaujamose įstaigose teks atleisti ne vieną žemesnės grandies personalo atstovą.
Rajono valdžios sukurptas taupymo planas iš tiesų „tobulas“ – mokyklą, kurią prieš tai valė dvi valytojos, išvalys ir viena. Mokyklos, kurios turėjo sargus, gali likti ir nesaugomos…
Daugelis rajono direktorių kėlė klausimą, ar vis dėlto bus sutaupyta daug lėšų? Juk žmonėms reikės ir išeitines išmokas mokėti. Rajone atsiras dar daugiau bedarbių. Jiems reikės mokėti pašalpas, padaugės socialiai remtinų gyventojų.
Apie nepasitenkinimą ankstesniąja tvarka niekas nė žodžiu neužsiminė. Tad gal naujasis projektas kilo tik dėl lakios valdžios fantazijos?
Turbūt, nereikia daug kalbėti apie tai, koks svarbus tinkamam mokyklų darbui užtikrinti yra visas personalas. Pasak direktorių, pritaikius naująją tvarką, teks atsisakyti keleto žmonių.
Tačiau administracijos direktorė E. Davidavičienė bandė įtikinti, kad mokyklų darbui tai neturės reikšmės.
Ne vienas tarybos narys iškėlė mintį, kad reikėtų direktoriams patiems leisti spręsti su jų įstaigomis susijusius klausimus. Juk kas daugiau, jei ne direktoriai, geriau žino, kas jų mokykloje vyksta ir kokių pokyčių jai reikia?
Vis dėlto, didžioji dalis tarybos narių po komitetų posėdžio reiškė nepasitenkinimą sprendimo projektu. Tapo aišku, kad nepalankiai tokį sprendimą vertina 5 Darbo partijos atstovai, 3 Liberalų ir centro sąjungos nariai, 1 „Tvarkos ir teisingumo“ atstovas bei 2 Lietuvos lenkų rinkimų akcijos nariai. Taigi, net 11 narių esą buvo prieš šį sprendimą.
„Papirko“ palankiais pakeitimais?
Tačiau, panašu, kad visiškai radikaliai pakeisti savo nuomonę galima ir paskutinę akimirką.
Štai komitetų posėdyje buvę labai kritiškai nusiteikę Lenkų rinkimų akcijos nariai rajono tarybos posėdžio metu kardinaliai pakeitė savo nuomonę. Kyla klausimas, kodėl?
Iš karto po tarybos posėdžio pasklido kalbos, kad šie tarybos nariai esą persigalvojo dėl paskutinėmis minutėmis atliktų pakeitimų sprendimo projekte.
Prieš pat komitetų posėdį, lapkričio 27 d., savo elektroninio pašto dėžutėse tarybos nariai gavo laišką, kuriame pranešama, kad atlikti korektūros pataisymai: kai įstaigos pastato šildomas plotas yra iki 1500 kv.m, – skiriamas finansavimas 1 pareigybei 3000 kv. m įstaigos šildomo ploto. Kai įstaigos pastato šildomas plotas yra daugiau negu 1501 kv.m, – 1 pareigybei 4000 kv.m įstaigos šildomo ploto.
Tokie skaičiai galiojo likus iki posėdžio 20 minučių. Vėliau, pasirodo, buvo atlikti kai kam lemtingi pakeitimai: rajono tarybos nariams ant stalų buvo padėti ilgas paklodes primenantys lapai, kuriuose atsirado nauja informacija: „Kai įstaigos pastato šildomas plotas yra iki 1500 kv.m, – 1 pareigybei 2000 kv. m įstaigos šildomo ploto. Kai įstaigos pastato šildomas plotas yra daugiau negu 1501 kv.m, – 1 pareigybei 3000 kv.m įstaigos šildomo ploto.“
Šis pakeitimas labai reikšmingas mažoms mokykloms, tarp jų ir Barskūnų pagrindinei. Mat komitetų posėdžių metu Lenkų rinkimų akcijos atstovas Marijan’as Buinickas sakė, jog jei bus patvirtinta naujoji tvarka, Barskūnų mokykla turės tik 0,25 dydžio pastatų ir sistemų priežiūros darbininko pareigybę, o ne 0,5. Prieš pat posėdį sumažinus plotus, pagal kuriuos skaičiuojamos pareigybės, Barskūnų mokykla išlaikė 0,5 pareigybės dydį.
Matyt, tai ir „papirko“ Lenkų rinkimų akcijos atstovus – jiems nebeliko priežasčių balsuoti prieš. Juk kiekvienas pirmiausia rūpinasi savo loviu, ar ne?
Panašu, kad toks kardinalus Lenkų rinkimų akcijai atstovaujančių tarybos narių – M. Buinicko ir S. Tamošiūnienės apsisprendimas ir lėmė tai, jog šis sprendimo projektas, nepalankus daugeliui mokyklų, buvo priimtas. Kaip sakoma dantis už dantį, akis už akį…
Kodėl pagal šildomą plotą?
Administracijos direktorės E. Davidavičienės teigimu, sprendimo projektas turėtų sudaryti vienodas sąlygas mokykloms gauti finansavimą. Tačiau daug kam visiškai nelogiškas sprendimas pasirodė mokyklas lyginti pagal jų šildomą plotą.
„Ne paslaptis, kad šildomas plotas nėra lygus visam mokyklos plotui. Tad kaip gali toks kriterijus būti pagrindiniu, nustatant pastatų ir sistemos priežiūros pareigybę (į ją įeina, elektrikai, ūkvedžiai, santechnikai ir t.t.)?“ – „Širvintų kraštui“ sakė opozicijos atstovė Marija Gudonienė.
Pasak E. Davidavičienės, kito kriterijaus rasti nepavyko, nors dirbta „ilgai ir sunkiai“. Tik ar tokie „paverkšlenimai“ paguos darbo netenkančius žmones?
Tiek komitetų, tiek tarybos posėdžių metu ne kartą kartota, kad mokykloms reikia pokyčių. Tačiau ar tokios reformos, kai į gatvę išmetami darbo netekę žmonės, į gerą? Įdomu, kodėl diskutuojant dėl šio sprendimo projekto savo pozicijos neišreiškė rajono meras Vincas Jasiukevičius? O ir apskritai – ar šio sprendimo priėmimą galima laikyti teisėtu?
„Širvintų krašto“ informacija
