Pavasaris ir vasara – metas, kai padidėja pavojus užsikrėsti stablige. Daugiau dirbama daržuose, purenama žemė, naudojami aštrūs, seni įrankiai, kuriais galima netyčia susižaloti, o tada į žaizdą gali patekti stabligės bakterijų. Ypač pavojingos gilios, dirvožemiu užterštos arba purvinais, aprūdijusiais įrankiais padarytos žaizdos, tačiau stablige galima užsikrėsti ir per bet kurias kitas žaizdas: įkandus gyvūnui, stipriai nušalus, nudegus ugnimi ar cheminėmis medžiagomis, nusiplikius verdančiais skysčiais. Lietuvoje stablige dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės, kurie daugelį metų nebuvo skiepyti sustiprinamąja stabligės vakcinos doze.
Stabligę sukelia stabligės bakterija, kuri yra labai plačiai paplitusi gamtoje, ypač dirvožemyje. Ji gyvena ir dauginasi bedeguonėje terpėje ir gamina nepalankioms oro sąlygoms ypač atsparias sporas. Šia liga užsikrečiama stabligės sporoms patekus į žaizdą. Bakterija žaizdoje ima daugintis ir skleisti toksinus, sukeliančius nervų sistemos pažeidimus. Pirmieji ligos požymiai atsiranda dažniausiai 7–14 dieną po sužeidimo. Pirmiausiai pasireiškia trumpalaikiai raumenų trūkčiojimai užkrato patekimo vietoje, vėliau raumenų spazmai išplinta po visą kūną, apima liemens ir galūnių raumenis. Išryškėja kramtomųjų raumenų, veido, nugaros, pilvo raumenų spazmai, kurie būna labai skausmingi, trunkantys nuo kelių sekundžių iki kelių minučių, o ligai progresuojant jie gali būti tokie stiprūs, kad priepuolio metu gali lūžti ilgieji kaulai, dantys. Mirtis ištinka dėl asfiksijos (uždusimo), atsiradus kvėpuojamųjų raumenų spazmams. Mirštamumas nuo stabligės gali svyruoti nuo 10 iki 70 procentų.
Jeigu stablige susirgęs žmogus išgyvena ir pasveiksta, natūralus imunitetas nesusidaro, t.y. jis ir vėl gali užsikrėsti stablige, todėl vienintelė apsaugos nuo šios ligos priemonės yra skiepai. Kūdikiai ir vaikai skiepijami nuo stabligės pagal LR vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Visi asmenys, patyrę traumą ir visi vyresni nei 26 metų asmenys kas 10 metų nuo difterijos ir stabligės skiepijami nemokamai. Primename, kad karantino ar ekstremaliosios situacijos laikotarpiu Lietuvoje skiepijimai nėra atidedami ir turi būti vykdomi, numatant pacientų srautų valdymą. Norintiems pasiskiepyti ir apsisaugoti nuo minėtos ligos rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Susižeidus, ypač, jeigu į žaizdą pateko dirvožemio arba susižeista nešvariais, aprūdijusiais įrankiais, reikėtų kuo skubiau kreiptis į gydymo įstaigą, kur bus suteikta reikiama pagalba bei imtasi profilaktinių priemonių prieš stabligę.
Kotryna Žigaitė
Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausioji specialistė, laikinai vykdanti Širvintų skyriaus vedėjo funkcijas
