Turbūt nerasime žmogaus, kuris nebūtų slaugęs sunkiai sergančio artimojo, nebūtų matęs jo kančių ir negalios. Nevilties, nemigos ir baimės išvargintam nekvalifikuotam slaugytojui kyla įvairios mintys, kur ieškoti(s) pagalbos, kaip pagelbėti kančias tam, kuris prikaustytas prie lovos. Ne taip dar dažnai kreipiamasi į medicinos įstaigas, į ten esančius slaugos skyrius. Jeigu ten esantis ligonis prižiūrėtas, jam numalšinti skausmai, tuomet ir artimieji šiek tiek ramesni. Dažnas širvintiškis nėra girdėjęs apie paliatyvios priežiūros paslaugas. Kas yra paliatyvi slauga, kodėl pribrendo būtinybė Širvintų ligoninėje teikti būtent tokias paslaugas, papasakoti sutiko Širvintų rajono savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus vyr. specialistė (savivaldybės gydytoja) Valentina Deisadzė.
– Paliatyvi priežiūra pasaulyje prasidėjo daugiau nei prieš 50 metų. Vienoje šios srities pradininkių – Didžiojoje Britanijoje – maždaug apie 1960-uosius. Dar yra žmonių, kurie net nėra girdėję apie tokias paliatyvios priežiūros paslaugas. Prašyčiau plačiau paaiškinti, kas tai yra?
– Paliatyvi slauga – tai galimybė palengvinti simptomus, kurie neišvengiamai progresuoja sergant nepagydoma lėtine liga. Vienam žmogui skauda – tai aiškiausias simptomas, kurį reikia malšinti. Kitas ligonis negali normaliai maitintis, judėti arba vargina pykinimas, pragulos, odos niežėjimas. Teisingai padedant, galima padaryti labai daug – pagerinti gyvenimo kokybę taip, kad žmogui dar tikrai norėtųsi gyventi, matyti savo artimuosius. Paliatyvi medicina negali sustabdyti ligos, mirties, tačiau tokia slauga gali padėti oriai išeiti iš šio pasaulio – nesikankinant dėl skausmo ar dėl kitų simptomų. Būtent tokią pagalbą teikia paliatyvios medicinos įstaigos. Taip paliatyvi pagalba suprantama ir Lietuvoje.
– Kokios galėtų būti paliatyvios slaugos formos?
– Paliatyvios pagalbos formos yra ambulatorinės, stacionarinės arba dienos stacionaro. Jas gali teikti asmens sveikatos priežiūros įstaigos, atitinkančios bendruosius medicinos įstaigoms keliamus higienos ir medicinos įrangos reikalavimus bei turinčios licenciją tokiai veiklai vykdyti. Ambulatorinės paliatyvios pagalbos paslaugos teikiamos konsultuojant ligonius ir jų artimuosius asmens sveikatos priežiūros įstaigoje arba vykstant specialistų komandai į ligonio namus arba paliatyvios pagalbos dienos stacionare. Stacionarinės arba dienos stacionaro paliatyvios pagalbos paslaugos teikiamos gulint ligoninėje arba dienos stacionare, kai pacientas atvyksta tam tikroms procedūroms į ligoninę, jas atlikus, grįžta atgal į namus.
– Lietuvoje dar nėra tokio didžiulio susvetimėjimo, čia gyva nuostata, kad žmogus turi gyventi ir mirti šeimoje. Paneikite arba patvirtinkite teiginį, kad paliatyvi slauga Lietuvoje dar nėra populiari ir kol kas dar sunkiai skinasi kelią?
– Paliatyvi pagalba – ligonio, sergančio pavojinga gyvybei, nepagydoma, progresuojančia liga, ir jo artimųjų gyvenimo kokybės gerinimo priemonės, užkertančios kelią kančioms ar jas lengvinančios, padedančios spręsti kitas fizines, psichosocialines ir dvasines problemas. Paliatyvios pagalbos tikslas yra mažinti kančias ir/ar jų išvengti, tiksliai nustatyti ligonius varginančius simptomus, siekti juos kontroliuoti ir mažinti, nustatyti psichosocialines ir socialines ligonio bei jų artimųjų problemas, padėti jas spręsti stiprinant norą gyventi, o mirtį laikant natūraliu procesu. Lietuvoje vis dar gyva nuostata, kad žmogus turi gyventi ir mirti šeimoje, tačiau emigracija, didelis užimtumas, socialinė atskirtis, socialinė nelygybė Lietuvą priartina prie kitų šalių, kuriose jau ne vieną dešimtmetį yra normalu naudotis panašiomis paslaugomis. Ne paslaptis, kad, slaugant namuose sunkiai sergantį, būtina prie ligonio nuolat būti arba bent dažnai užeiti: bendrauti, paduoti atsigerti, pamaitinti, pakeisti sauskelnes… Deja, neretas toks požiūris: arba tu dirbi, arba sėdi namie ir slaugai savo artimąjį. Retas darbdavys suinteresuotas „lakstančiu“ tarp savo artimojo ir darbo darbuotoju. Jis tikisi, kad darbuotojas dirbs ir kurs pridėtinę vertę savo įmonėje visą darbo dieną, o ne kelias valandas. Todėl šiandieninėje visuomenėje paliatyvios pagalbos poreikis didėja.
– Gruodžio 19 dieną vykusiame Širvintų rajono savivaldybės tarybos posėdyje nuspręsta pritarti paliatyvios pagalbos paslaugų teikimui Širvintų ligoninėje. Dėl kokių priežasčių atsirado būtinybė Širvintų ligoninėje teikti būtent tokias paslaugas?
– VšĮ Širvintų ligoninėje Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje paliatyvios pagalbos paslauga teikiama jau daugelį metų, tik nėra oficialiai įforminta, o apmokama iš ligonių kasų tik pagal slaugos ir palaikomojo gydymo įkainius. Vaistai ir medicinos priemonės kompensuojami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Teikiant paliatyvios pagalbos paslaugas, pildomi tokie patys mediciniai dokumentai, kaip ir gydant ligonį ambulatoriškai ar stacionare. VšĮ Širvintų ligoninės direktorė išnagrinėjo 2012-2013 m. pacientų, gulėjusių Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje, istorijas ir pateikė išvadas, jog iš 2012 metais skyriuje gulėjusių 214 ligonių – 15, o iš 2013 metais gulėjusių 195 ligonių net 24-iems galima buvo taikyti paliatyvios pagalbos paslaugas ir gauti apmokėjimą už jas. Vadovautasi ir Statistikos departamento duomenimis, pagal kuriuos matomas aiškus gyventojų senėjimas, o senėjimo procesas glaudžiai susijęs su daugeliu lėtinių progresuojančių ligų. Tokių ligonių gydymas skyriuje yra žymiai brangesnis, todėl VšĮ Širvintų ligoninės vadovai nutarė sudaryti sutartį su teritorine ligonių kasa dėl paliatyvios pagalbos teikimo apmokėjimo.
– Kas sudarys paliatyvios pagalbos paslaugų teikėjų komandą?
– Paliatyvios pagalbos paslaugas teikia komanda, kurią sudaro gydytojas, bendrosios praktikos slaugytojas ir socialinis darbuotojas. Pagal poreikį ir galimybes komandą papildo slaugytojų padėjėjai, kineziterapeutas, dvasininkas, savanoriai.
– Savivaldybės tarybos pritarimą teikti paslaugas Širvintų ligoninė jau gavo. Kokius reikalavimus ji dar turės įvykdyti, kur ir ką papildomai įrengti, kokius kursus darbuotojai privalės išklausyti?
– VšĮ Širvintų ligoninė turės sudaryti sutartį su mokslo įstaiga papildomam darbuotojų kvalifikacijos kėlimui. Paliatyvios pagalbos paslaugas gali teikti specialistai, aukštojoje mokykloje išklausę ne mažiau kaip 36 valandų paliatyvios pagalbos kursą ir turintys tai patvirtinantį pažymėjimą.
– Kada bent apytikriai Širvintų ligoninė pradės teikti paliatyvios pagalbos paslaugas? Gal jau numatyta konkreti data?
– Kaip jau minėjau, paslaugos jau yra teikiamos, tik atitinkamas apmokėjimas už jas bus gaunamas sudarius sutartį su teritorine ligonių kasa, įvykdžius visus paliatyvios pagalbos paslaugų teikimo reikalavimus, kurie yra patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro paliatyvios pagalbos paslaugų suaugusiems ir vaikams teikimo reikalavimų apraše.
– Dėkoju už atsakymus.
Romas Zibalas
alfa.lt nuotr.
