Higienos institutas parengė leidinį „Lietuvos gyventojų sveikata ir sveikatos priežiūros įstaigų veikla 2017 m. (išankstiniai duomenys)“, kuriame apžvelgė įvairius pokyčius šalies savivaldybėse. Rodikliams skaičiuoti buvo naudojami sveikatos priežiūros įstaigų, specializuotų sveikatos įstaigų bei institucijų metinių ataskaitų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo informacinės sistemos SVEIDRA, Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro, Lietuvos statistikos departamento, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos bei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys.
Gyventojų mažėja, tuo pačiu mažėja ir mirčių
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nuo 1990-ųjų metų Lietuvoje gyventojų sumažėjo net 829,6 tūkst., o pernai kūdikių gimė 27,2 tūkst. mažiau, nei 1990-aisiais. Tuo tarpu kasmet šalyje registruojama apie 40 tūkst. mirčių. Nors šis rodiklis nėra labai bauginantis. Palyginus su 1990-aisiais, pernai mirė tik 382 žmonėmis daugiau. Be abejonės, šiam rodikliui įtakos turi visuotinis gyventojų skaičiaus mažėjimas.
Yra ir teigiamų pokyčių statistikos eilutėse: 1990 metais Lietuvoje mirė 581 kūdikis iki vienerių metų. Pernai buvo užregistruoti tik 85 tokie atvejai.
2018-ųjų pradžioje Lietuvoje gyveno apie 2 mln. 810 tūkst. gyventojų, iš kurių apie 504 tūkst. sudarė vaikai iki 18 metų, o likę, apie 2 mln. 306 tūkst., buvo suaugusieji.
Pernai Lietuvoje gyveno beveik 620 tūkst. vaisingo amžiaus moterų. Į šią kategoriją patenka 15-49 metų merginos ir moterys. 3124 jų gyveno Širvintų rajone. Apskritai 2018-ųjų pradžioje pas mus gyveno 15 563 gyventojai, iš kurių 2523 buvo nepilnamečiai, 13 040 – suaugusieji. Pagal gyventojų skaičių buvome mažiausia Sostinės regiono savivaldybė, o šalyje lenkėme 8 savivaldybes.
Pateikiamais duomenimis, pernai Širvintų rajone gimė 144 kūdikiai, o 1000 gyventojų teko 9,2. Pagal pastarąjį rodiklį Sostinės regione lenkėme Ukmergės (9) ir Švenčionių (8,1) savivaldybes, bet atsilikome nuo šalies vidurkio (10,5). Prasčiausias rodiklis užfiksuotas Molėtų rajone, kur 1000 gyventojų vidutiniškai teko 7,3 kūdikio.
Su ištuokomis nėra taip prastai
Lyginant pagal mirtis, pernai Širvintų rajone užfiksuoti 266 atvejai (iš jų 147 – moterys), o 1000 gyventojų vidutiniškai teko 16,9 mirčių. Tai daugiau nei vidutiniškai šalyje (14,2), o Sostinės regione mus lenkė tos pačios Ukmergės (18,9) ir Švenčionių (20,8) savivaldybės. Prasčiausia situacija – Ignalinos rajone (24,7).
Pagal mirties priežastis Širvintų rajone pernai dominavo kraujotakos sistemos ligos (141, iš jų 84 – moterys), beveik trigubai mažiau mirčių buvo dėl piktybinių navikų (53, iš jų 28 – moterys). 17 mirčių priežastimi tapo virškinimo sistemos ligos (10 atvejų mirė vyrai), 11 – kvėpavimo sistemos ligos (7 atvejais mirė moterys), vienos mirties priežastimi tapo infekcinė liga (moteris). Pernai 18 žmonių Širvintų rajone mirė dėl išorinių priežasčių, iš jų 5 – dėl savižudybių (4 atvejais taip pasielgė vyrai), 2 – dėl transporto įvykių (abi – moterys), 1 – dėl apsinuodijimo alkoholiu (vyras).
Kiek „linksmesnis“ skaičius – santuokos. Pernai rajone buvo įregistruotos 92 santuokos (tūkstančiui gyventojų vidutiniškai teko 5,9 santuokos). Sostinės regione aplenkėme Ukmergę (5,6), bet atsilikome nuo šalies vidurkio (7,5). Buvo ir 87 ištuokos. Pagal 1000 gyventojų tenkantį vidurkį (2,5) Sostinės regione geriau už mus pasirodė tik Trakai (1,9), o štai visos kitos savivaldybės pagal šį ištuokų skaičiaus rodiklį mus lenkė. Šalyje 1000 gyventojų vidutiniškai teko 3 ištuokos.
Ir visai paguodžiantis mūsų rodiklis – kūdikių iki 1 metų mirtingumas. Tokių atvejų Širvintų rajone pernai nebuvo užregistruota (vienintelė tokia savivaldybė Sostinės regione), o štai šalyje 1000 gyvų gimusių kūdikių teko mirę 2,9 kūdikiai iki vienerių metų.
Regėjimo bėdos – dažniausia diagnozė nepilnamečiams
Kadangi pernai Lietuvoje po kartą ar dažniau sirgo apie 2 mln. 302 tūkst. asmenų, galima sakyti, kad liga aplenkė tik pusę milijono gyventojų. Iš viso užregistruota per 7,1 mln. suaugusiųjų ir per 1,8 mln. nepilnamečių susirgimų atvejų. Širvintų rajone suaugusiųjų susirgimų skaičius perkopė 40 tūkst. (40 608), taip pat užregistruoti 6669 nepilnamečių susirgimai. Pagal suaugusiųjų susirgimų skaičių, tenkantį 1000 gyventojų (3083,4) idealiai atitikome šalies vidurkį (3095,2), o pagal nepilnamečių susirgimų vidurkį (2623,5) pasirodėme geriau, nei vidutiniškai šalyje (3691,9).
Pas mus užfiksuotas nepilnamečių sergamumo lygis – geriausias Sostinės regione, o šalyje geresnė situacija buvo tik Neringoje. Kalbant apie konkrečius atvejus, pernai į ambulatorines įstaigas kreipėsi 2382 nepilnamečiai, iš jų 274 – dėl regėjimo sutrikimų, 34 – dėl nenormalios laikysenos, 28 – dėl skoliozės (stuburo išlinkimo), 21 – dėl deformuojančios dorsopatijos (raumenų ligos), 11 – dėl klausos defektų. Nebuvo diagnozuota nė vieno kalbos sutrikimo. Pagal diagnozuotus regėjimo sutrikimus, deformuojančios dorsopatijos ir nenormalios laikysenos atvejus situacija Širvintų rajone buvo dvigubai geresnė nei šalyje.
Pernai ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose apsilankė 866 vaikai iki 7 metų. 61 jų buvo diagnozuoti regėjimo sutrikimai, 7 – nenormali laikysena. Regėjimo sutrikimai – dažniausia diagnozė ir 15-17 metų vaikams. Tuo skundėsi 69 jaunieji pacientai – maždaug kas šeštas šio amžiaus jaunuolis.
Parengė Gintaras Bielskis
