Piešimas ant veidų. Mažuosius margina Šarūnė Šidlauskaitė.
Liepos pabaigoje į Turkiją pagal bendradarbiavimo sutartį visiems metams išvyko Širvintų kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Šarūnė Šidlauskaitė. Šarūnė mielai sutiko atsakyti į kelis klausimus apie savo tikslus ir būsimą darbą Turkijoje.
– Turkija didelė. Kur konkrečiai vykstate ir ką ten veiksite?
– Esu pakviesta į Izmiro miestą, kuris yra prie Egėjo jūros ir yra antras pagal dydį šalies uostas. Nuo Stambulo iki Izmiro reikia skristi vieną valandą arba riedėti 8 valandas traukiniu. Šiaip traukiniu būtų greičiau, bet kalnų kelias labai vingiuoja ir dėl to susidaro didesnis atstumas. Išvažiuoju šio mėnesio pabaigoje. Visa mano veikla prasidės nuo rugpjūčio 1 dienos. Dirbsiu savivaldybėje su jaunimu, matyt, labiau su tos veiklos viešinimu.
– Kokiu būdu žadate ten susikalbėti? Ar nebaisu ilgam laikui išvažiuoti taip toli nuo namų?
– Kiekvieną dieną ištisus metus vyks turkų kalbos pamokos. Tikiuosi pramokti kalbėti turkiškai. Kiek žinau, turkai angliškai nelabai kalba, tačiau tikiuosi kaip nors susikalbėti. Izmiras yra gan europietiškas miestas, jame gyvena apie tris milijonus gyventojų, kuriame labai daug studentų ir vyresnės kartos žmonių. Važiuoti nebijau. Jei bijosi, tai ir iš namų neišeisi. Pasaulis labai platus, žmonės gyvena ne tik Lietuvoje… Taip, Turkijoje žmonių mentalitetas gal kitoks, tačiau mane ir žavi tas kultūrų, žmonių mastysenos, jų buities kontrastas.
Kalėdų senelio pagalbininkės. Stovi antra iš dešinės - Šarūnė Šidlauskaitė.
Šarūnė (priekyje) su Kultūros centro savanoriais.
– Kodėl buvo pasirinkta būtent Turkija? Juk yra daug įdomių šalių ir Europoje.
– Mūsų kraštietė Živilė Jankauskaitė dirba Vilniuje socialinių edukacinių iniciatyvų centre. Ji dirba su mainų projektais, taigi, į Turkiją išvažiuoju aš – lietuvė, o iš Turkijos į kažkurią Lietuvos savivaldybę atvažiuos turkas. Į kurią – tiksliai nežinau. Mes su Živile bendraujame, ir jai anksčiau esu minėjusi, jog neatsisakyčiau išvažiuoti į bet kurią šalį. Greičiausias variantas ir buvo Turkija.
Šarūnė (viduryje) - idėjų ir geros nuotaikos „generatorius“.
– Ar negaila palikti darbo Širvintose?
– Žinoma, kad gaila. Labai pasiilgsiu „savo“ jaunimo, kultūros centro savanorių, kurie, sužinoję, kad išvažiuoju, labai nuliūdo. Jų šiandien yra net 25. Patikinau, kad jų veikla tikrai nesustos, o man tai bus didelis žingsnis į priekį semiantis patirties.
Kalbėjosi Adomas Žvirblis
