Neseniai pasirodžiusiame „Visuomenės sveikatos netolygumų“ serijos leidinyje (2022, Nr. 1) apžvelgiami prevencinių gimdos kaklelio vėžio ir krūties vėžio programų įgyvendinimo Lietuvoje aspektai.
Leidinyje trumpai pristatomi tikslinės moterų populiacijos dalies, dalyvavusios minėtose programose, pokyčiai ir pasiskirstymas savivaldybėse, moterų mirtingumo nuo gimdos kaklelio ir krūties piktybinių navikų rodiklių pokyčiai ir skirtumai savivaldybėse, taip pat aptariama laiko tarp paslaugų teikimo skirtinguose ankstyvosios diagnostikos programų etapuose trukmė.
Širvintų rajono savivaldybė buvo tarp tų 16 savivaldybių, kuriose moterys mažiausiai dalyvavo programose. Mūsų rajonas pateko į 28,1-44,1 proc. grupę, taigi bet kuriuo atveju gimdos kaklelį tyrėsi mažiau kaip pusė tikslinės populiacijos moterų, nors per trejus metus jaučiamas pagyvėjimas. Krūties tyrimų srityje aktyvumas sumažėjo, bet rajonas vis dar pateko į antrąją, 27,3-33,7 proc. dalyvavusiųjų grupę. Joje taip pat 16 savivaldybių.
Mirtingumas nuo gimdos kaklelio piktybinių navikų rajone sudarė nuo 12,3 iki 16,5 atvejo 100 tūkst. moterų ir maždaug atitiko šalies vidurkį bei daugiau kaip 2 kartus buvo mažesnis už prasčiausius mirtingumo rezultatus pademonstravusiose Molėtų ir Neringos savivaldybėse. Rajone užfiksuotas mirtingumo nuo krūties vėžio augimas (30,9-35 atvejai 100 tūkst. moterų), pagal šiuos rodiklius artėjome prie šalies vidurkio. Aukščiausi mirtingumo nuo krūties vėžio rodikliai užregistruoti mums kaimyniniuose Molėtų, Ukmergės, Jonavos, Kaišiadorių rajonuose (16-62,6 atvejai 100 tūkst. moterų).
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite balandžio 15 d. laikraščio numeryje.
