Dažniausias odos vėžys

Sudėtinga COVID19 pandemija, niūrios darganotos rudeniškos žiemos dienos vis primena vasarą. Primena maudynes tvenkinyje ar upėje, saulės vonias ir kitus malonumus. Gal būt kažkas gailisi išblyškusio odos įdegio, nors Europos onkodermatologų kongresuose mokslininkai ir gydytojai praktikai diskutuoja, kaip pakeisti šį grožio standartą, kuris susiformavęs gana neseniai. Prieš šimtmetį būtent balta odos spalva buvo aristokratiškumo simbolis, o įdegis išduodavo darbininkų statusą. Tačiau ne grožio standartai rūpi dermatologams, todėl ir šis straipsnelis bus ne apie tai.

Saulė ir jos spinduliuojami ultravioletiniai (UV) spinduliai yra vienas iš didžiausių odos vėžio rizikos veiksnių. Odos vėžys skirstomas į melanomą ir nemelanominį odos vėžį. Melanoma yra pats pavojingiausias, tačiau, visa laimė, ne pats dažniausias odos vėžys. Straipsnelio tikslas: pristatyti patį dažniausią iš piktybinių odos vėžių – bazalinių ląstelių karcinomą. Jis sudaro daugiau 80 procentų visų odos vėžių ir pagal Lietuvos vėžio registro duomenis 2012 metais (naujesnių duomenų vėžio registre nėra) tai buvo trečias dažniausias piktybinis vyrų vėžys Lietuvoje po prostatos ir plaučių vėžio bei pats dažniausias moterų piktybinis navikas. Remiantis nepublikuotais, autoriaus turimais Valstybinio patologijos centro duomenimis, vien šiame centre per 2014–2018 metus patvirtinti 5946 nauji bazalinių ląstelių karcinomos atvejai. Didžioji dalis – 77 proc. buvo vyresnio amžiaus (65-89 metų) pacientai, tačiau net beveik 1200 atvejų buvo patvirtinta pacientams iki 49 metų amžiaus.

Nors šis navikas nėra itin pavojingas dėl savo mažos išplitimo (metastazavimo) rizikos, tačiau dėl mėgstamų atsiradimo vietų galvoje ir veide gali būti darkantis. Negydomas šis vėžys niekur nedingsta, tiesiog plečiasi ir skverbiasi gilyn į audinius ir struktūras, virš kurių auga.

Dažnas pacientas klausia, kodėl atsiranda šis vėžys, tačiau vienareikšmio atsakymo šiuo metu mokslas negali pateikti, nes tai iš dalies lemia paveldėjimas (paveldimas polinkis sirgti) ir rizikos veiksniai, kuriuos norėtųsi aptarti kiek išsamiau.

Didžiausią riziką susirgti šiuo vėžiu turi asmenys, dirbantys lauke ar turintys pomėgių, susijusių su buvimu lauke. Pagal odos tipą tai šviesiaodžiai, mėlynakiai, raudonplaukiai asmenys, taip pat asmenys, vaikystėje turėję strazdanų, ir ypač tie asmenys, kurie saulėje niekada neįdega, o tik nudega. Kiti šaltiniai išskiria Šiaurės Europos gyventojus, tad galima šiai grupei priskirti beveik visus Lietuvos gyventojus.

Su bazalinių ląstelių karcinomos, o ir melanomos, atsiradimu yra siejami nudegimai saulėje ypač vaikystėje ir paauglystėje. Nudegimai saulėje iki 25 metų ir po 25 metų yra atskiri rizikos veiksniai, kurie sumuojasi, todėl dermatologai tiek daug laiko ir pastangų skiria pacientus ragindami saugotis nudegimų saulėje. Kad deginimosi saulėje nėra lengva atsisakyti, įrodo tyrimai, demonstruojantys biocheminius organizmo pokyčius dėl saulės poveikio odai. Šie sudėtingi pokyčiai, veikiantys neuroendokrininę sistemą, sukelia net priklausomybę, tačiau tai – atskiro pasakojimo tema.

Atrodytų, išmintingas žmogus turėtų atsisakyti visų žalingų pomėgių, tačiau silpnybėms dažnai pasiduodama. Dermatologas nepagirs rūkančiojo ar vartojančiojo alkoholį, mat be kitų vėžių ir daugelio odos ligų, kurias sukelia ar paskatina šie žalingi įpročiai, turime minėti ir odos vėžį, todėl visada verta susimąstyti prieš įsigyjant dar vieną cigarečių pakelį ar alaus butelį – malonumas trumpas, o jo pasekmės gali būti ilgos.

Kad viskas būtų dar sudėtingiau, reikia paminėti, kad ir kai kurių antibiotikų ir vaistų nuo kraujo spaudimo vartojimas irgi turi įtakos odos vėžio atsiradimui, todėl dermatologui, kaip ir šeimos gydytojui, reikėtų išvardinti visus vartojamus medikamentus.

Dažnai iš pacientų galima išgirsti klausimų apie mitybos įtaką odos ligoms. Kalbant apie odos bazalinių ląstelių karcinomą reikėtų atkreipti dėmesį į citrusinių vaisių vartojimą. Pastebėta, kad daugiau nei 2 kartus per savaitę citrusinius vaisius valgantys asmenys taip pat turi didesnę riziką sirgti šiuo vėžiu.

Pasaulyje plintant COVID-19 pandemijai, natūraliai gali kilti klausimas, ar virusai turi įtakos bazalinių ląstelių karcinomos atsiradimui. Patyrinėjus mokslinę literatūrą, vienas kitas autorius bando kaltinti žmogaus papilomos virusą, tačiau iki galo šio viruso vaidmuo bazalalinių ląstelių karcinomai nėra žinomas (to negalima būtų pasakyti apie gimdos kaklelio vėžį, bet tai jau atskira tema).

Apibendrinant norėtųsi perduoti paprastą žinutę, kad esant daugybei rizikos veiksnių svarbiausia niekada neprarasti paprasto budrumo. Pastebėjus naujai atsiradusį darinį odoje, kuris didėja, ar žaizdelę kuri kraujuoja ir neužgyja, būtinai reikėtų kreiptis į gydytoją dermatovenerologą, tačiau geriausią būtų pas dermatovenerologą odos darinių apžiūrai apsilankyti bent vieną kartą per metus.

Šių dienų gydytojai dermatovenerologai naudoja specialius 10 kartų didinančius prietaisus, vadinamuosius dermatoskopus. Šiuo prietaisu patyrusi akis gali pamatyti odos darinių struktūras, kurios nematomos plika akimi, ir dažnai anksti diagnozuoti tokius susirgimus kaip odos vėžys. Kilus įtarimui gali būti pasiūlyta darinį chirurgiškai išpjauti arba paimti mažą odos gabalėlį, kuris leis tiksliai nustatyti galutinę ligos diagnozę.

Diagnozavus odos bazalinių ląstelių karcinomą, gydymo aukso standartas yra darinio chirurginis pašalinimas. Paviršinėms formoms gali būti taikomas lokalus gydymas imunomoduliuojančiu tepalu (pvz., imikvimodu), elektrochirurgija ar šaldymas skystu azotu.

Niekada nereikia užmiršti aukso taisyklės medicinoje – anksčiau nustatytą ligą yra lengviau gydyti, todėl kartą per metus neužmirškite apsilankyti pas gydytoją dermatovenerologą ir būtinai paraginkite tą padaryti savo vyresnio amžiaus mamas, močiutes, tėčius bei senelius. Šiai patikrai šeimos gydytojo siuntimas nėra būtinas.

Justas Arasimavičius
Širvintų ligoninės ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojas dermatovenerologas
Nuotr. iš Širvintų ligoninės archyvo

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top