Tarptautinio COMENIUS projekto dalyviai Bulgarijoje (2)

Plovdive pasitiko pavasaris.

Plovdive pasitiko pavasaris.

(Tęsinys. Pradžia Nr. 13)

Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos komanda – tarptautinio COMENIUS projekto dalyvė (koordinatorė anglų kalbos mokytoja Kristina Blusevičiūtė) – neseniai grįžo iš Bulgarijos Galabovo miesto. Drauge su projekto partneriais iš Lenkijos, Portugalijos, Sicilijos, Škotijos, Bulgarijos buvo siekiama, kad mokiniai propaguotų sveiką ir ekologišką gyvenimo būdą, rūpintųsi gamtos apsauga, lavintų anglų kalbos žinias bei susipažintų su kitų šalių kultūra, tradicijomis bei papročiais.

Iš žiemos – į pavasarį

Projekto partneriai iš Galabovo Šventojo Paisijaus Chilendarskio pagrindinės mokyklos paruošė puikią programą. Trečią vizito dieną mums, mokytojams ir mokiniams, buvo suorganizuota kelionė į antrą pagal dydį Bulgarijos miestą Plovdivą. Labai nustebino, kad, pavažiavus autobusu nuo Galabovo miesto piečiau apie šimtą kilometrų, netikėtai dingo sniegas. Buvimas kalnuotoje vietovėje mums priminė lietuvišką kovo mėnesio pabaigą.

Trakijos meno ir kalnų muziejaus kieme.

Trakijos meno ir kalnų muziejaus kieme.

Pasigrožėjus Bulgarijos gamta, kalnuotu reljefu, buvo sudaryta galimybė aplankyti Brestovicos vyno rūsius. Tai nuo 1943 metų veikianti vyno gamykla, kurioje sukaupta apie 4 milijonus litrų balto ir raudono vyno. Ši vyno gamykla turi apie 600 hektarų vynuogynų. Beje, už deklaruotų vynuogynų priežiūrą bulgarai gauna ES išmokas. Vynuogynas turi būti puoselėjamas ne mažiau kaip 15 metų.

Brestovicoje turėjome galimybę apžiūrėti rezervuarus, kuriuose telpa po 30 tonų vyno. Metus vynas laikomas statinėse, paskui išpilstomas į butelius. Vyko vyno degustacija, deja, mums, lietuviams, buvo sunkoka atskirti vyno aromatus ir kokybę. Geriausi specialistai čia pasirodė esą portugalai. Supratome, kad čia ruošiamas „Mavrut“ – geriausias bulgariškas vynas. Jis eksportuojamas į daugelį Europos valstybių ir į Kiniją. Papietavę Brestovicoje, kelionę tęsėme į Plovdivą.

Plovdivas vadinamas 7 kalvų miestu. Mums tokios kalvos pasirodė esančios didžiuliai kalnai. Ant vieno iš tokių kalnų puikavosi paminklas Aliošai – tarybiniam kariui, vadavusiam Plovdivą. Pasak mus lydėjusių kolegų mokytojų, prasidėjus atgimimui, buvo norėta šį paminklą nuversti, bet Plovdivo miesto bendruomenė sukilo ir to padaryti neleido, nes tai miesto simbolis. Pačiame Plovdive mus stebino dažnas kopimas į kalnus ir leidimasis žemyn.

Apžiūrėję miesto įžymybes, skubėjome, saulei dar nenusileidus, sugrįžti į Galabovo miestą. Bulgarijoje tamsiu paros metu vaikus vežti į ekskursijas draudžiama. Maloniai nuteikė šalia šviesoforų įrengti laikrodukai, kurie rodo, kiek sekundžių dar degs raudonas ar žalias šviesoforo signalas.

Privačios mokyklos bibliotekoje.

Privačios mokyklos bibliotekoje.

Dosnūs „Deroni“ produkcijos gamintojai

Ketvirtą dieną lankėmės Stara Zagoros mieste. Tai penktas pagal dydį Bulgarijos miestas. Mums buvo suorganizuota ekskursija į padažų, majonezų, užtepėlių fabriką „Deroni“. Tai gamykla, kurioje gaminami sveiki maisto produktai, jie tiekiami Europos rinkai. Čia per metus pagaminama 8000 tonų produkcijos iš 50 kilogramų sėklų. Matėme filmuotą medžiagą, kaip mechanizuotai sodinami sodinukai, kaip laistomi. Žmogaus rankų darbo beveik nereikia. Tiesa, gamyklos vadovas patikino, jog paprikos ir baklažanai ravimi tik rankomis. Juos vasarą su kauptukais prižiūri 300 samdytų sezoninių darbininkų.

Apsivilkę specialiais baltais drabužiais, užsidėję baltas kepuraites, susikišę rankas į kišenes, apžiūrėjome, kaip fasuojami padažai. Vaikams ir suaugusiems tai paliko didžiulį įspūdį. Deja, „Deroni“ produkcija į Lietuvą neeksportuojama. Gamyklos vadovas labai vaizdžiai ir įtikinamai mokėjo paaiškinti apie sveiką gyvenseną ir sveikus maisto produktus. Sunegalavus vertėjai iš bulgarų kalbos į anglų, šio darbo ėmėsi mūsų mokytoja Kristina. Kadangi gamyklos vadovas mokėjo rusiškai, tad ekskursija toliau vyko rusų kalba, o Kristina iš rusų vertė į anglų kalbą. Sužinojome, jog per valandą ceche pagaminama apie 7000 stiklainiukų padažų. Išpilstyta produkcija 5 dienas šaldoma, paskui klijuojamos etiketės ir išvežama vartotojams. Fotografuoti gamykloje griežtai draudžiama, neštis rankinę į cechą taip pat negalima.

Vyko gaminamų produktų degustacija. Vaikai ir mokytojai turėjo galimybę paragauti įvairių padažų, agurkų su pipirais ir be pipirų, figų uogienės. Paragavus agurkų su aitriaisiais pipirais, teko skubiai griebtis uogienės. Mūsų gomuriai prie tokios aitrybės nėra pratę. „Deroni“ gamyklos administratoriai pasirodė labai dosnūs, kiekvienam dalyviui įdėjo gaminamos produkcijos pavyzdžių. Deja, į Lietuvą dėl ribojamo bagažo svorio tokių sunkių indelių parsivežti nepavyko.

Ruošiamės pietauti.

Ruošiamės pietauti.

Už privatumą ir žinias mokami dideli pinigai

Dažnai tenka skaityti mokinių rašinius, kaip turėtų atrodyti svajonių mokykla. Vaikų fantazijoms ribų nebūna. Viešint Stara Zagoros mieste, mums buvo sudaryta galimybė pamatyti svajonių mokyklą. Tai privati mokykla „Delfinite“.

Pastatas iš išorės priminė ištaigingą viešbutį. Iš karto mus pasitiko apsauga. Mokykloje mokosi 168 vaikai nuo 1 iki 12 klasės. Dirba 14 etatinių mokytojų ir 7 antraeilininkai. Tėvai už mokslą moka 300 eurų per mėnesį. Klasėse vaikų mokosi nuo 1 iki 12. Jų skaičius nuolat kinta. Mokykla dirba iki 20 valandos vakaro, turi 3 septyniolikos vietų geltonuosius autobusiukus, mokinius atsiveža ir vakare vėl parveža namo. Mokytojai turi po 28 pamokas, uždirba apie 300 eurų (daugiau nei valstybinėje mokykloje). Mokyklos direktorė parodė tokį patį sunkiasvorį dienyną, kokį pildo ir valstybinių mokyklų mokytojai. Tiesa, dienyne puikavosi tik penketai ir šešetai – patys geriausi pažymiai pagal 6-balę Bulgarijos vertinimo sistemą.

Nustebino tvarka, švara ir tyla mokykloje. Kabinetuose, mokytojų kambaryje, bibliotekoje, sporto salėje įrengtos filmavimo kameros, viskas akylai stebima. Vaikščiojome, žiūrinėjome ir aikčiojome: kokios sąlygos sudarytos, tik norėk, mokėk pinigus ir mokykis. Mokytoja Kristina angliškai pakalbino vieną paauglį mokinuką ir patikino, jog jo anglų kalbos žinios yra idealios.
Šioje mokykloje mokosi ir ikimokyklinukai. Pro duryse esantį langą galėjome matyti klasėje vykstantį procesą. Galėjome tik stebėtis. Tvarka mokykloje nuostabą kėlė ne tik mums, lietuviams, bet ir portugalams bei italams. Sporto salė pasitiko treniruoklių gausa, muzikos kabinetas – instrumentų galybe. Mus lydėjusi anglų kalbos mokytoja sakė, kad anksčiau čia buvo eilinė miesto vidurinė mokykla. Išgirdusi rusiškai kalbantį šių eilučių autorių, mokytoja niekaip negalėjo patikėti, kaip jai galvoje atgimė prieš daugiau nei 20 metų išmokti rusų kalbos žodžiai. Pasirodo, ji daug metų neturėjo galimybės su kuo nors pasikalbėti rusiškai.

Pasiteiravus apie planus, privačios mokyklos direktorė bei savininkė (2 asmenys) sakė, jog planuojama įsirengti baseiną, nes dabar mokiniai naudojasi šalia mokyklos esančio viešbučio baseinu. Žavėjo mokyklai parinkta vieta: pušynas, kalnai, grynas oras, ramybė, apsauga. Mokyklos savininkė tarptautinio projekto dalyviams surengė vaišes, buvome vaišinami žuvies patiekalais, kokius tądien valgė ir privačios mokyklos mokiniai.

Šokamas bulgarų liaudies šokis.

Šokamas bulgarų liaudies šokis.

Bendruomenės vakarėlyje – bulgariški patiekalai

Ketvirtą viešnagės vakarą vyko bendruomenės vakarėlis restorane „Elmira“. Jame dalyvavo užsienio delegacijos, Šventojo Paisijaus Chilendarskio pagrindinės mokyklos mokytojų kolektyvas, mokiniai ir jų tėvai. Stalai buvo nukrauti bulgariškais patiekalais, keliolikos rūšių pyragais, sūriais, pupelėmis, balta duona. Kiekvienas atėjęs į šventę laikė šventa pareiga pavaišinti užsieniečius namuose gaminamais vynais, stipriuoju gėrimu rakija. Buvo būtina laikytis eiliškumo: pirmiausia ragaujama rakija, paskui geriami raudonas ir baltas vynai, būtinai skanaujami švieži agurkai ir pomidorai su sūriu.

Bendruomenės šventėje buvo šokami bulgarų liaudies šokiai. Visas mokytojų kolektyvas kaip vienas kumštis, sustoję į ratelį, demonstravo tautos papročius ir tradicijas. Bulgarai mokytojai vyrai ir mokinių tėvai klausinėjo apie Lietuvą, krepšinį, Sabonį ir Marčiulionį. Vyresniesiems bulgarams, nemokantiems anglų kalbos, mes buvome patys idealiausi pašnekovai. Šalia buvo paruošti stalai vaikams, tėvai ir mokytojai jų linksmybių ir elgesio nekontroliavo, nevalia buvo ir mums, svečiams, kištis.

Šventosios Marijos monumentas, pastatytas už Haskovo bendruomenės suaukotas lėšas.

Šventosios Marijos monumentas, pastatytas už Haskovo bendruomenės suaukotas lėšas.

Haskovas kvepėjo pavasariu

Paskutinę viešnagės dieną buvo suorganizuota ekskursija į Haskovo miestą. Pakeliui aplankėme Trakijos meno ir kalnų muziejų, apžiūrėjome Aleksandro kapo maketą, grožėjomės Bulgarijos vaizdais. Haskovas mus pasitiko kvepiančiu pavasariu. Atsilapoję striukes, nusimetę galvos apdangalus, žvelgėme į Šventosios Marijos monumentą. 2003 metais pastatytas 32,8 metrų aukščio statinys žavėjo savo didybe ir grakštumu. Patys drąsiausieji ir greičiausieji dar spėjo užkopti ir į šalia esančio bokšto viršūnę. Kaip tik bokšto varpai paskelbė vidurdienį. Neištvėrę skleidžiamo garso skambumo, tie greičiausieji strimgalviais puolė žemyn.

Haskove mums buvo sudarytos galimybės savarankiškai pasigrožėti miestu ir įsigyti lauktuvių namiškiams. Tą mes ir padarėme. Grįžę į Galabovo miestą, atsisveikinome su svetingaisiais bulgarais, kolegomis iš Šventojo Paisijaus Chilendarskio pagrindinės mokyklos.

Atgal į Lietuvą

Vasario 1 dieną, penktadienį, apie pusę šešių vakaro, išvykome iš Galabovo į Stara Zagoros miestą. Mūsų išlydėti susirinko bulgarai mokiniai, tėvai, net lietuvius priėmusio Kristijano sesutė su močiute. Mergytė netgi timpčiojo lūpą: jai taip graudu buvo išlydėti į Lietuvą šviesiaplaukį brolio draugą Egidijų. Netrukus mums rankas spaudė atskubėjęs viešbučio savininkas Milko, kurio viešbutyje mes svetingai visą savaitę gyvenome. Buvo liūdna ir graudu, tiek įspūdžių patirta, tiek pamatyta, tiek bendrauta, tiek kalbėta ir išsikalbėta. Mus palydėti iki Stara Zagoros pasišovė bulgarės kolegės Temenužka ir Emilija. Po valandos kelio buvome Stara Zagoros autobusų stotyje. Atsisveikinome su kolegėmis ir išvykome į Sofiją.

Privačios mokyklos ikimokyklinukų klasė.

Privačios mokyklos ikimokyklinukų klasė.

Mūsų laukė trijų valandų kelionė autobusu. Prieš vidurnaktį atvykome į Sofijos oro uostą. Visą naktį ten pralaukę, paryčiais pakilome skrydžiui į Londoną. Po pusketvirtos valandos kelionės nusileidome Londone. Iki skrydžio į Vilnių turėjome aštuonias valandas laiko. Po nemigos nakties buvome gerokai pavargę. Mokytoja Kristina motiniškai puolė rūpintis negaluojančiais ir neišsimiegojusiais vaikais, ragino juos valgyti bulgarų šeimų įdėtą maistą ir gerti karštą arbatą. Teko įsitaisyti ant kietų kėdžių, kramtyti „Mynthon“, valgyti lietuvišką dešrą, gerti mineralinį vandenį, žaisti „Uno“ ir kantriai laukti, laukti… Ketvirtą valandą Londono laiku mes pakilome. Pagaliau. Po pustrečios valandos skrydžio, kai Vilniuje jau buvo beveik devynios vakaro, mes laimingai nusileidome. Eilinį kartą lėktuve paploję už sėkmingą skrydį, sveikinome Lietuvos žemę. Daugiau nei 28 valandas trukusi kelionė baigėsi.

Kitas tarptautinio COMENIUS projekto dalyvių susitikimas vyks Škotijoje kovo mėnesį. Puiku, kai yra sudarytos galimybės keliauti, domėtis, pamatyti, pasisemti idėjų, pasidalyti patirtimi su kolegomis, gyvenančiais ir dirbančiais svetur. Tai galimybė tobulėti ne tik mokytojams, bet ir vaikams. Jiems sudarytos sąlygos gilinti anglų kalbos žinias, reprezentuoti Lietuvą, savo mokyklą, susipažinti su kitų tautų kultūra ir papročiais. Kas jiems patiko, kuo liko sužavėti, apie tai bus parašyta kitame laikraščio numeryje.

Projekto veikla yra finansuojama iš Mokymosi visą gyvenimą programos, kurią Lietuvos Respublikoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas. Šis straipsnis atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Švietimo mainų paramos fondas ir Europos Komisija negali būti atsakingi už bet kokį straipsnyje pateikiamos informacijos naudojimą.

(Bus daugiau)

Romas Zibalas

[imagebrowser id=307]

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

4 Atsakymai į “Tarptautinio COMENIUS projekto dalyviai Bulgarijoje (2)”

  1. :) parašė:

    Grazu

  2. bnm parašė:

    o ismokos uz zeme?

  3. Lietuvos žeme parašė:

    COMENIUS – koks išpustas burbulas

  4. vai parašė:

    kokia melyna

Comments are closed.

scroll to top