Su gaisrininkų ekipuote susipažįsta laikinoji Savivaldybės administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė.
Šalia Savivaldybės rūmų įsikūrusį miestelį vaikams iš tikro galima buvo pavadinti stebuklingu. Pievoje specialiai įrengtuose aptvaruose žolę skabė triušiukai, smalsiai dairėsi ožkytės ir avytės, klevo šakas graužė nutrijos, tinginiavo kalakutai, savimi patenkintas ir iš malonumo prisimerkęs ant narvelio viršaus saulėje šildėsi milžiniškas „triušių karalius“.
Vaikai galėjo išmėginti neįprastą transporto priemonę ponį, o jų tėvai turėjo progą pajodinėti ant arklio. Pievoje už staliuko sėdėjo origamio mokytojas, savo meninius sugebėjimus vaikai galėjo atskleisti piešdami kreidutėmis ant šaligatvio, spalvindami kartoninę pilį ir jos gyventojus, veikė eksperimentinės muzikos dirbtuvės, kuriose galima buvo kurti dainas, šalia gyvojo kampelio pasiklausyti sekamų pasakų. Šalimais pastatytoje scenoje šoko spalvingais drabužiais pasipuošusių vaikų šokių grupės, automobilių stovėjimo aikštelėje veikė smagūs atrakcionai.
Vilniaus gatvėje šeimininkavo Lietuvos kariai ir gaisrininkai. Kariai demonstravo įvairių šalių automatinius ginklus, prie kurių labiausiai būriavosi ne vaikai, o jų tėveliai. Tiesą sakant, ginklą į rankas paimti nė kiek nebijojo ir mamytės. Norintieji galėjo pasigėrėti ir sunkiąja karine technika. Netoliese ant vilkiko platformos puikavosi šarvuotis, galintis sutalpinti 12 karių. Įdomu, jog ši penkių metrų ilgio mašina šimtui kilometrų sunaudoja 69 litrus kuro. Šalia raudonos gaisrininkų mašinos žmonės klausėsi išsamaus pasakojimo apie gaisrų kilimo priežastis, apie gesintuvų tipus ir jų veikimo mechanizmą.
[nggallery id=390]
