Kaip yra rašyta Širvintų švietimo istorijai skirtose publikacijose, iki Nepriklausomybės mūsų rajone veikė Rusijos pavyzdžiu valstybės įsteigtos vienaklasės, o paskui ir dviklasės pradžios mokyklos, kuriose mokslas buvo privalomas.
Iš Širvintų bažnyčios vizitacijos aišku, kad mokykla Širvintose buvusi dar 1782 metais, joje mokėsi vienas bajoras, 4 miestelėnai ir 19 valstiečių. Tiesa, atskiro pastato nebuvo, nors jam pastatyti buvo atsiųstas projektas. Vaikai mokėsi valstiečių namuose.
Žinoma, kad nuo 1785 iki 1798 metų Širvintose mokyklos nebuvo. 1804 metais vėl veikusioje pardžios mokykloje mokėsi 10, 1805 metais – 6 vaikai.
Širvintose vienaklasė „liaudies mokykla“ caro valdžios su jai skirtu atskiru pastatu buvo atidaryta 1847 metais, bet užsimenama, kad ji veikė ir anksčiau. Naują mokyklą lankė 16 mokinių, iš kurių 6 – nauji.
I Pasaulinio karo metu, nuo 1916 metų, Širvintose, Gavėniuose imta mokyti lenkiškai. Gavėniuose net buvo pastatytas mokyklos bendrabutis, kuriame apgyvendinti vaikai iš per karą sudegusių Puorių, Kantrimiškio, Ramaškonių kaimų. Tik Alionyse, Mickoniuose atidaryta lietuviška mokykla.
1918-ųjų pabaigoje visoje Širvintų apskrityje buvo belikusios 8 mokyklos, nors I Pasaulinio karo metu veikė 43: 14 lenkiškų ir 29 lietuviškos.
1919 metų pradžioje Širvintas užėmė bolševikai atidarė lenkišką mokyklą, kurioje mokyta ir rusiškai. Yra išlikusių žinių, kad bolševikų valdžia bent jau kontaktavo su mokyklomis Gelvonuose ir Mediliuose. Tų metų pradžioje Širvintose mokytojavo seserys Stefanija ir Elena Čeputės. Pirmoji mokytoja dirbo dar vokiečių okupacijos metu.
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite rugpjūčio 30 d. laikraščio numeryje.
