Projekto sėkmę lemia kantrybė, atidumas bei kruopštumas

Kristina Blusevičiūtė - tarptautinio projekto „Sveika Europa - laiminga Europa“ koordinatorė, Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos mokytoja.

Širvintų „Atžalyno“ progimnazija baigė vykdyti dvejus metus besitęsusį COMENIUS daugiašalės partnerystės projektą „Sveika Europa – laiminga Europa“. Apie tai jau buvo ne kartą rašyta rajono laikraštyje, „Atžalyno“ mokiniai keliavo po Europą, Širvintose lankėsi užsieniečių delegacijos. Projektą finansavo Europos komisija ir Švietimo mainų paramos fondas. Apie projekto tikslus, veiklą, nuveiktus darbus „Širvintų kraštui“ papasakoti sutiko progimnazijos anglų kalbos mokytoja, projekto koordinatorė Kristina Blusevičiūtė.

– Tarptautinis projektas „Sveika Europa – laiminga Europa“ jau baigėsi. Kaip pavyko įgyvendinti tikslus ir uždavinius?

– Pagrindinis projekto tikslas buvo skatinti jaunimą propaguoti sveiką ir ekologišką gyvenimo būdą, rūpintis gamtos apsauga bei puoselėti vertybes ir tradicijas. Kas pusmetį šie dalykai buvo integruojami į mokomąją veiklą, tad mokiniai įgavo daugiau teorinių ir praktinių įgūdžių ugdytis toliau. Džiugu, kad ne tik iš vadovėlio, bet ir gyvai mokyklos bendruomenė galėjo pasikeisti kultūrine informacija, plėtoti IKT kompetencijas bei gilinti anglų kalbos, socialinius, oratorinius įgūdžius.

– Kuo projekto veikla sužavėjo progimnazijos bendruomenę ir partnerius iš Turkijos, Lenkijos, Bulgarijos, Prancūzijos, Škotijos, Portugalijos ir Sicilijos?

– Projektas nėra nuobodus. Jis yra suskirstytas į keturis modulius: sveikas gyvenimo būdas, fizinis aktyvumas, ekologija ir aplinkosauga bei etnokultūra. Visa tai lėmė platų temų integravimą į mokomuosius dalykus. Be to, retai nutinka, kad tiek daug šalių dalyvautų viename projekte. Tai sudarė puikias sąlygas glaudesniam bendravimui, geresniam kitų kultūrų, tradicijų, elgesio pažinimui bei galimybei aplankyti skirtingas šalis.

– Neseniai Lenkijoje vyko paskutinis projekto parnerių susitikimas. Papasakokite, kuo naudingas buvo širvintiškiams vizitas į Lenkiją?

– Deja, tai buvo paskutinis susitikimas. Jo metu aptarėme ne tik veiklą, ataskaitų ruošimą, bet ir daug ką pamatėme bei patyrėme. Aplankėme du darželius, gimnaziją bei priimančią pradinę mokyklą. Stebino keli dalykai: vaikai yra ramesni nei lietuvaičiai, o mokytojų santykiai su ugdytiniais ypač šilti. Aplankėme istorinius Toruno ir Lovico miestus, mokėmės kepti imbierinę duoną, ilsėjomės natūralių druskų kambaryje, o Radvilų rūmuose klausėmės istorijos, jungiančios Lietuvą ir Lenkiją. Buvome apsistoję Lodzės mieste, kuris paneigė mintį, kad mūsų gimtinė yra panaši į kaimyninę šalį. Nieko panašaus! Aplinka yra gražiai sutvarkyta, labai daug žalumos, keliai tvarkingi (neteko matyti tokių duobių kaip Kalnalaukyje), namai renovuoti. Pasak vietinių, valdžia skatina atnaujinti namus mokėdama kompensacijas už šildymą. Kainos taip pat yra žemesnės, nors darbo užmokestis panašus į lietuvišką.

Projekto dalyviai Lenkijoje.

– Dažnas pasakytų, kad priimti užsienio šalių delegacijas yra gana sudėtinga. Retas pedagogas imasi tokios misijos. Birželio pradžioje progimnazijoje viešėjo Rostarževo gimnazijos delegacija iš Lenkijos. Jūs ir vėl koordinavote veiklą, vėl buvote įvykių sūkuryje. Sakykite, iš kur semiatės energijos, kas Jums padeda, kas suteikia jėgų?

– Tiesiog esu tokia, kokia esu. Pagal zodiaką esu Vandenis, o tai reiškia, kad gyvenu vaivorykštėje: mėgstu elgtis taip, kaip kartais neįprasta mus supančioje visuomenėje. Tokiu savo elgesiu stebinu arba šokiruoju aplinkinius. Aš kaip tas variklis, kuris dirba, dirba, prigęsta, paburba ir vėl užsiveda. Keliems artimiesiems esu pasakiusi, jei mirsiu tokia aktyvi, kokia dabar esu, norėčiau, kad ant paminklo būtų iškalti žodžiai: „Mirė neegzistuodama, bet būdama gyva.“ Dėkoju už paramą savo šeimai, ypač mamai, kuri moko diplomatijos ir skatina asmeniniame gyvenime bei darbe žengti teisinga kryptimi. Žinoma, kolegų bei draugų geri žodžiai, nuoširdi šypsena paskatina ir vėl veikti.

– „Pabaigtuvių vainiko“ šventėje progimnazijos direktorė Helena Vaicekauskienė Jums ir visai komandai iškilmingai dėkojo už sėkmingai įvykdytą projektą „Sveika Europa – laiminga Europa“. Jūsų darbas ir indėlis svariausias. Organizacinis darbas, vertimai, veiklos sklaida, varginančios ir atsakingos kelionės su vaikais po svečias šalis – tai tik dalis darbų, kuriuos privalėjote nuveikti. O tai reikalauja kantrybės, sveikatos, atidumo, kruopštumo. Pasakykite atvirai, ar dalyvautumėte kitame tarptautiniame projekte, jeigu atsirastų tokia galimybė?

– Dabar, kai pats atsiskaitymų ir ataskaitų rašymo įkarštis, sakau „ne“, bet, pasak direktorės, tai laikina. Po pertraukos ir vėl norėsiu dalyvauti arba įgyvendinti projektą, nes toks jau mano gyvenimo būdas. Esu karjeros pradžioje ir kas ten žino, kas įvyks, kol išeisiu į pensiją.

– Ko palinkėsite kitose mokyklose dirbantiems kolegoms, planuojantiems imtis tarptautinių projektų koordinatoriaus darbo?

– Pirma, palinkėsiu suburti gerą darbo komandą, nuo kurios priklauso didžioji veiklų įgyvendinimo sėkmė. Antra, rekomenduočiau tikslingai paskirstyti darbą bei lėšas. Trečias sėkmės garantas būtų pozityvumas net ir labai sunkiomis akimirkomis.

– Ačiū už pokalbį. Projekto veikla yra finansuojama iš Mokymosi visą gyvenimą programos, kurią Lietuvos Respublikoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas. Šis straipsnis atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Švietimo mainų paramos fondas ir Europos Komisija negali būti atsakingi už bet kokį straipsnyje pateikiamos informacijos naudojimą.

Romas Zibalas
Nuotraukos iš asmeninio Kristinos Blusevičiūtės albumo