Problemos savo eilės taip ir nesulaukė…

Stadionas - Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos bėda, buvusios rajono valdžios - gėda...

Daugelis nebe pirmus metus švietimo įstaigoms vadovaujančių direktorių lygiai taip pat nebe pirmus metus savo ataskaitose kone pažodžiui perrašo ir spręstinas problemas. Mat laikas bėga, o bėdų nemažėja.

Kai kurios jų – galima sakyti, „globalios“, bendros visos šalies mastu, jų sprendimas nuo vietinių vadovų ir politikų noro ar sugebėjimų beveik nepriklauso. Pavyzdžiui, mažėjantis mokinių skaičius, didėjantis mokinių, gyvenančių socialinių problemų turinčiose šeimose, skaičius, silpnėjanti mokinių mokymosi motyvacija, prastėjantys mokinių pasiekimai, mokinio taisyklių nesilaikymas, tėvų atsakomybės už vaikų priežiūrą stoka. Šios problemos domino kauliukų griūties principu kelia kitas: dėl mažėjančio mokinių skaičiaus kenčia ne tik mokytojų atlyginimai, bet prasčiau finansuojamos ir kitos su ugdymo procesu susijusios sritys, o dėl nepakankamo finansavimo trūksta pagalbos specialistų ir jų indėlio ugdant specialiųjų poreikių vaikus, pavyzdžiui, logopedų pagalbos. Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija buvo priversta nuo rugsėjo mėnesio mažinti psichologo pareigybės dydį nuo 1 iki 0,65, o spalio pradžioje psichologas atsisakė užimamų pareigų…

Kitos problemos – „vietinės“, tačiau irgi daugmaž panašios daugumoje švietimo įstaigų: reikia didesnių ar mažesnių remontų, tačiau tam nėra pinigų.

Štai Pradinė mokykla jau nebe pirmus metus bėdoja, kad vis dar nesubalansuotas mokyklos šildymas, nebaigtos tvarkyti bibliotekos grindys, melioravimo (drenažo) darbams nėra pinigų.

„Atžalyno“ progimnazijos opi problema – silpna sporto bazė, reikalinga stadiono rekonstrukcija, valgykloje reikia įrengti uždarą vitriną šaltiesiems patiekalams.

L. Stuokos-Gucevičiaus gimnazijoje nebaigta pastato renovacija. O didžiausias skaudulys – stadiono būklė. Būtinas stadiono atnaujinimas. Didžioji dalis gimnazijos teritorijos yra labai drėgnoje vietoje, tad reikia gimnazijos sklypą nusausinti. Nuo nuolatinės drėgmės kenčia ne tik stadionas, irsta vidinės ir išorinės (jos jau renovuotos 2010 metais) pastato sienos, dalis sporto salės sienų ir lubų padengtos pelėsio sluoksniu. Problema buvusiai valdžiai buvo gerai žinoma, bet… kaip ir nemažai kitų problemų taip ir liko nepajudinta. Gimnazijos vadovybei nepavyko įtikinti rajono vadovų ir politikų, kad įsisenėjusių gimnazijos ūkio problemų sprendimo atidėliojimas negalimas.

Bartkuškio pagrindinė mokykla mokinių saugumui užtikrinti norėtų įrengti išorinės stebėsenos kameras bei apjuosti mokyklos teritoriją tvora, įrengti saugesnę pėsčiųjų perėją. Deja, geriems norams įgyvendinti nėra lėšų. Kita šios mokyklos problema – nors ir yra du mokykliniai autobusai, tačiau optimaliam mokinių atvežimui organizuoti trūksta lėšų vairuotojo darbo užmokesčiui finansuoti.

Vidaus ir išorės remonto prašosi Zibalų pagrindinė mokykla.

Apgailėtina „Saulutės“ lopšelio – darželio būklė. Būtina remontuoti vidaus patalpas (pasenusi santechnika, dažnai prakiūra vamzdynai, šildymo sistema neturi uždaro rato, elektros instaliacija neatitinka reikalavimų). Kaip ir „Buratine“, kyla tėvų nepasitenkinimas dėl lopšelio-darželio darbo vasarą. Mat tuomet grupės yra sujungiamos, kadangi auklėtojos atostogauja (atostogos 56 kalendorinės dienos), nepakanka lėšų pavadavimui, vaikų, norinčių lankyti vasarą, skaičius didėja, tėvai nepatenkinti, kad vaikai turi eiti į kitą grupę.

Meno mokyklai reikalingas pastato apšiltinimas, nes žiemą klasėse temperatūra būna apie 12-15 laipsnių šilumos, todėl tenka naudoti elektrinius šildytuvus, kad būtų įmanoma dirbti ir mokytis normaliomis sąlygomis. Meno mokyklos direktorius savo ataskaitoje pažymėjo, kad neapmokamos kelionės išlaidos važinėjantiems į darbą mokytojams, gyvenantiems Vilniuje, Ukmergėje (tokių yra net 7). Be to, dėl finansavimo trūkumo, mokiniams nėra galimybės rinktis įvairesnio ir platesnio mokomųjų dalykų spektro.

Sporto mokyklos problemų sąrašas bene pats ilgiausias. Žinovai sako, kad pastatyti naują sporto kompleksą būtų paprasčiau, nei remontuoti nuo pamatų iki stogo senąjį pastatą. Neatsitiktinai kovo pradžioje rajono tarybos narės Živilės Pinskuvienės iniciatyva Širvintose lankydamiesi Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinis direktorius Edis Urbanavičius ir Kūno kultūros ir sporto strategijos skyriaus vedėjas Sigitas Stasiulis, apžiūrėję Sporto mokyklos salę, kurios sienos apipelijusios, balkone nuo sienų krinta tinkas, iš visų kampų smelkiasi drėgmė, buvo šokiruoti. Jie stebėjosi, kad Lietuvoje, vos 50 kilometrų nuo sostinės, dar egzistuoja tokie iš tolimos praeities užsilikę sporto kompleksai. Deja, praėjusios kadencijos valdžiai labiau rūpėjo „reformuoti“, o ne renovuoti. O kad Kultūros, švietimo, jaunimo ir sporto komiteto pirmininkui Kęstučiui Pakalniui švietimo reikalai, panašu, nebuvo patys svarbiausi, per ketverius praėjusios rajono tarybos kadencijos metus irgi buvo ne kartą suabejota.

Naujosios kadencijos valdžios laukia dideli darbai, nes – kur pirštu dursi, ten pataikysi į skylę. Norisi tikėti, kad ketverius metus jau nebebus nuolat „atsifutbolinama“ fraze: „Nėra pinigų“…

„Širvintų krašto“ informacija