Šiai dienai paminėti musninkiečiai ir svečiai rinkosi į Dovo Sidelskio knygos „Musninkų štetlas. Zilberių šeimos ir jų palikuonių istorija“ pristatymą, kurį organizavo Viešosios bibliotekos Musninkų filialas.
Rugsėjo 23-iąją Lietuvoje paminėta Žydų genocido diena. Šiai dienai paminėti musninkiečiai ir svečiai rinkosi į Dovo Sidelskio knygos „Musninkų štetlas. Zilberių šeimos ir jų palikuonių istorija“ pristatymą, kurį organizavo Viešosios bibliotekos Musninkų filialas. Knygos apie Musninkus autorius yra šiame miestelyje gyvenusios Zilberių šeimos palikuonis.
Kaip teigia šaltiniai, 1833 metais miestelyje iš viso buvo 202 gyventojai, medinė bažnyčia, 31 medinis namas, dvi smuklės. 1873 metais valsčiuje buvo 5317 gyventojų, bet žydai neminimi. Tačiau šie duomenys abejotini, galbūt pateikti be žydų, kurie apie 1886 metus pasistatė sinagogą. 1897 metais surašyti 449 gyventojai, miestelyje buvo dveji žydų maldos namai, sinagoga ir breit midrašas (studijų centras), susikūrė draugija, kurios nariai studijavo Torą. 1923 metais iš 556 gyventojų Musninkuose, 380 buvo žydai, todėl veikė žydų mokykla. Žydų gyvenimo centras buvo sinagoga. Ji vykdė 3 funkcijas: tai buvo maldos namai, studijų centras ir susitikimų centras, kur buvo aptariami įvairūs, taip pat ir verslo reikalai. Žydai vertėsi prekyba, išnešiojimu, taip pat buvo amatininkai (siuvėjai, kalviai, skardininkai, stikliai ir kt). Dalis žydų į Vilnių, Ukmergę pardavimui vežiodavo daržoves ir kitas maisto atsargas. Dalis šeimų vertėsi daržininkyste, augino vištas.
Su Musninkų gyventojais žydų santykiai buvo geri ir draugiški, iki to laiko, kol 1941 metais rugpjūčio 27 dieną Hitlerio kariuomenei užėmus Musninkus, 180 miestelio žydų (tiek buvo likę iš bendruomenės) buvo išvaryti iš savo namų. Musninkiečiai žydai kartu su likimo draugais iš Gelvonų bei Širvintų rugsėjo 5 dieną, buvo sušaudyti Pivonijos šile prie Ukmergės.
Prieš keliolika metų į Musninkų seniūniją atėjo pirmasis laiškas iš Izraelio, kurį parašė tas pats Dovas Sidelskas. Jis prašė atsiųsti miestelio gyventojų prisiminimų apie prieškario lietuvių ir žydų bendruomenės gyvenimą, papročius, domėjosi senosiomis žydų kapinėmis, klausė, kurie pastatai išlikę.
Kraštotyrininkė Filomena Vaicekauskienė puikiai žinojo vietos apylinkių istoriją, dalyvavo kraštotyrinėse ekspedicijose, rinko istorinę medžiagą, bendravo su žydų palikuonimis, kilusiais iš Musninkų. Tad ir į renginį kraštotyrininkė atsinešė nuotraukų, fotografuotų 1930 – 1940 metais, dalyviai galėjo pamatyti visus Musninkų namus, kuriose anksčiau buvo apsigyvenę žydai, turėjo ir dokumentų, perskaitė žydų (gyvenusių Musninkuose), sušaudytų Pivonijos šile, pavardes.
Prisiminimais pasidalijo garbaus amžiaus senjoras Vytautas Kvietkauskas. Vaikystėje jis žaisdavo su žydų vaikais, jam atminty įstrigo tai, kad lietuvių vaikai čiuožinėdavo savadarbėmis pačiūžomis, o žydų Luninų vaikai turėjo ypatingas pačiūžas, kurios buvo labai brangios.
„Musninkų štetlas. Zilberių šeimos ir jų palikuonių istorija“.
Toliau pasakojimą tęsė buvusi Musninkų mokyklos istorijos ir kraštotyros muziejaus kuratorė Marytė Galvosienė. Pagal jos surinktus pasakojimus, brėžinius knygoje yra pateiktas 1940 metų Musninkų žemėlapis su pažymėtais šeimų namais ir viešaisiais pastatais, taip pat ir tuose namuose gyvenusių šeimų pavardės.
O knygos redaktorius Virginijus Martišauskas sakė, kad redaguodamas ir išleisdamas knygą patyrė daug teigiamų emocijų, pats sužinojo daug įdomių ir naujų faktų.
Izraelyje anglų kalba išleista knyga apie mažą Lietuvos miestelį jau gerą pusmetį keliauja per pasaulio interneto knygynus ir vėl primena apie mūsų tėvynainius, kurie savo protėvių gimtinės garbei iki šiol vadinami musnikieriais – žmonėmis iš Musninkų štetlo.
Pirmoje knygos dalyje pasakojama apie Musninkų štetlą – jo geografinę padėtį ir istoriją, kaip Musninkų dvaras virto štetlu ir kaip jame klostėsi žydų gyvenimas. Žydų bendruomenės narių pasakojimus apie laikotarpį prieš Antrąjį pasaulinį karą perpasakojo Filomena Vaicekauskienė ir Marytė Galvosienė. Antroje knygos dalyje pasakojima apie Zilberių šeimą iš Musninkų ir jos palikuonis.
Renginio pabaigoje gimnazistės Aušra Mačiulytė ir Rasa Sapitavičiūtė perskaitė ištrauką „Mažas miestelis Lenkijoje pavadinimu Musninkai; matyta viešnios akimis 12-kos ar 13-kos metų vaiko.“ Tai žydės Rachelės Lisman, kuri būdama vaiku praleisdavo vasaras Musninkuose, prisiminimai.
Knygos pristatyme dalyvavo svečiai iš Vilniaus – universiteto dėstytojas Gintautas Sakalauskas ir profesorius Albinas Bagdonas. Žmonės skirstytis neskubėjo, dar ilgai dalijosi prisiminimais, kalbėjo, diskutavo…
Janė Rolienė
ŠVB Musninkų filialo vyr. bibliotekininkė
Nuotraukose – renginio akimirkos
[imagebrowser id=329]
