Mokyklų reitingai: yra kuo didžiuotis

Širvintų L. Stuokos-Gucevičiaus gimnazija - tarp geriausiai rengiančių chemijos ir geografijos egzaminams.

Pasirodęs naujausias žurnalo „Reitingai“ numeris paskelbė aukštųjų mokyklų, gimnazijų, progimnazijų, pagrindinių ir pradinių mokyklų reitingus. Skaitytojams įdomiausia sužinoti, kaip reitingų lentelėje atrodo Širvintų rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklos.

Tarp geriausių minimos abi rajono gimnazijos

Žurnalas skelbia po 50 gimnazijų, geriausiai išmokančių lietuvių, anglų ir rusų kalbų, istorijos, matematikos, informacinių technologijų, fizikos, chemijos, biologijos ir geografijos. Visų mokomųjų dalykų reitingų viršūnėse puikuojasi Vilniaus, Kauno, Klaipėdos gimnazijos. Džiugu, kad tarp geriausiųjų įrašytos ir mūsų rajono abi gimnazijos.

Musninkų Alfonso Petrulio gimnazija užima 21 vietą tarp geriausiai istorijos egzaminui rengiančių mokyklų (2014 metais buvo 66 vietoje, 2015 – 130 vietoje, šįmet visų abiturientų, laikiusių istorijos VBE, balų vidurkis yra 58,09). Geriausiai chemijos egzaminui rengia Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija, užimanti 31 vietą (2014 metais buvo 213 vietoje, 2015 – 150 vietoje, šįmet visų abiturientų, laikiusių chemijos VBE, balų vidurkis yra 76,5). Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija geriausiai rengia ir geografijos egzaminui (2014 metais buvo 59 vietoje, 2015 – 78 vietoje, šįmet – 49 vietoje, visų abiturientų, laikiusių geografijos VBE, balų vidurkis yra 61,92).

„Reitingai“ skelbia, kad visos Lietuvos gimnazistų lietuvių kalbos ir matematikos valstybinių brandos egzaminų rezultatai tiesiog sukrečiantys: lietuvių kalbos kokybiškai išmoksta tik kas aštuntas abiturientas, o matematikos – tik kas dvyliktas. Pastebėta, kad pats nemėgstamiausias dalykas gimnazijose yra lietuvių kalba, o matematikos uždavinį, kurio sąlygoje yra daugiau nei vienas sakinys, išspręsti pavyksta ne kiekvienam. Žurnale akcentuojama, kad geriausi abiturientai istorijos egzamino nesirenka, o gimnazijų mokytojai idealiai vaikus išmoko tik rusų kalbos.

Žurnale skelbiama po 5 savivaldybes lyderes ir autsaideres, kuriose abiturientai 2016 metais VBE išlaikė geriausiai ir blogiausiai. Džiugu, kad Širvintų rajono savivaldybė yra sąraše tų, kur abiturientai geriausiai laikė lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą: 14,94 proc. abiturientų gavo maksimalius 86 -100 balų įvertinimus. Geresni už Širvintų rajono abiturientų lietuvių kalbos egzamino rezultatus yra Neringos miesto, Zarasų ir Pakruojo rajonų abiturientų įverčiai. Po Širvintų rajono rikiuojasi Vilniaus miestas.

Širvintų rajonas ir tarp geriausių, kurių abiturientai parodė puikias biologijos žinias: 17,65 proc. abiturientų gavo maksimalius 86-100 balų įvertinimus. Geresni už Širvintų rajono abiturientų biologijos rezultatus yra tik Klaipėdos miesto abiturientų pasiekimai. Po Širvintų rajono rikiuojasi Vilniaus ir Panevėžio miestai bei Palanga.

Pateikiama žurnale ir paradoksalių dalykų: pasirodo, kad daug knygų skaitantys vaikai geriau perpranta matematikos ir fizikos pagrindus, skaitantys tik interneto įrašus ir trumpąsias žinutes negeba įsigilinti į ilgesnį nei vieno sakinio tekstą, šiuolaikiniai vaikai ima skaityti knygas tik tada, jeigu mato naudą.

Bagaslaviškio ir Barskūnų mokyklos išsiskiria gera atmosfera

Žurnalas „Reitingai“ paskelbė mokyklas, kur mokiniai jaučiasi geriausiai, kur bendruomenės santykiai pozityviausi. Mokyklų mokiniai ir jų tėvai dalyvavo apklausose, mokiniai atsakė į 14, o tėvai – į 11 klausimų. Rezultatai ir stebina, ir džiugina.

Reitinguose net triskart paminėta Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinė mokykla. Šios mokyklos mokiniai apklausose teigia, kad tarpusavyje sutaria geriausiai. Bagaslaviškiečiai ir tarp geriausių pagal pagarbius santykius su mokytojais. Bagaslaviškio mokyklos mokinių tėvų vertinimai apie atmosferą mokykloje irgi tarp geriausių. Žurnale „Reitingai“ cituojami Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinės mokyklos direktoriaus Prano Kamieno žodžiai: „Mūsų mokytojai apie vaikus turi labai daug informacijos: žino tiek jų problemas, tiek mokymosi lūkesčius. Mokykloje nuolat stengiamasi, kad tvyrotų abipusės pagarbos ir mandagumo atmosfera, tad mokytojai į vaikus kreipiasi vardais, o vaikai mokytojams po kiekvienos pamokos padėkoja. Pagrindinis mūsų tikslas buvo sukurti tokią aplinką, kad vaikai mokykloje jaustųsi kaip namuose, ir mums tai pavyko.“

Barskūnų pagrindinėje mokykloje mokosi daugiausia vaikų, kurie jaučiasi laimingi. Ši mokykla reitingų lentelėje paminėta tik kaip vienintelė tokia mokykla Lietuvoje.

„Atžalyno“ progimnazija minima tarp geriausių pagal olimpiadų rezultatus

Pradinių mokyklų, progimnazijų ir gimnazijų reitinguose pagal olimpiadų rezultatus minima tik Širvintų „Atžalyno“ progimnazija. Šiemet 41- 47 vietomis su Klaipėdos S. Dacho, Panevėžio „Šaltinio“, Šiaulių Ragainės progimnazijomis bei Ukmergės Užupio pagrindine mokykla ir Rokiškio r. Juodupės gimnazija besidalijanti „Atžalyno“ progimnazija 2014 metais buvo 55 vietoje, 2015 – 43 vietoje.

Reitinguose minimi didžiausi buvusių ir esamų „Atžalyno“ progimnazijos mokinių M. Gujo, A. Kvaselio ir L. Parnarauskaitės, laimėjusių prizines vietas olimpiadose, nuopelnai.

Širvintų rajono abiturientai renkasi studijas Vilniuje

„Reitinguose“ paminėta, jog 130 abiturientų iš Širvintų rajono savivaldybės mokosi aukštosiose mokyklose, 45,4 proc. iš jų įstojo į mokamas vietas. Daugiausia širvintiškių studijuoja Vilniaus universitete, Vilniaus Gedimino technikos universitete ir Mykolo Romerio universitete.

Žurnalas pabrėžia, jog, žvelgiant į šių metų stojamųjų duomenis, susidaro įspūdis, kad per kai kurias savivaldybes pervažiavo vienos ar kitos aukštosios mokyklos ar tam tikrų profesijų propaguotojų desantas. Tolygiausiai inžinerines, biomedicinos, socialinių mokslų studijų programas rinkosi Pakruojo rajono abiturientai. Jeigu visoje šalyje būtų toks pasiskirstymas, nereikėtų kalbėti apie vienų profesijų atstovų perteklių, o kitų trūkumą.

Baigę medicinos studijas vertinami labiausiai

Žurnale akcentuojama, kad pusė Lietuvos abiturientų net kovo mėnesį nežino, nei kokią profesiją rinksis, nei kur stos. „Reitingai“ siūlo kelrodį – 50 geriausių profesijų ir darbų, kurie populiariausi 2016 metais. Reitingų viršūnėse puikuojasi ortodontai, odontologai, kompiuterinių sistemų analitikai, gydymo asistentai, slaugos specialistai, psichiatrai, anesteziologai, akušeriai ginekologai, optikai, programinės įrangos kūrėjai, kineziterapeutai. Galima rasti ir liūdnų prognozių: netolimoje ateityje liūdnos perspektyvos laukia žemesniosios grandies bankininkų, bibliotekininkų, fotografų, žurnalistų, teisininkų, architektų, istorikų, socialinių darbuotojų ir floristų.

Netrūksta „Reitinguose“ niūrios statistikos: kiekvienais metais Darbo biržoje įregistruojami 4,5 tūkstančio darbo nerandančių abiturientų, iš jų 73 procentai – socialinių mokslų absolventai. Žurnale pabrėžiama, jog mokantys 2-3 užsienio kalbas (ne įprastas anglų, vokiečių ir rusų) visada gaus gerą darbą ir solidų atlygį.

„Reitingai“ skelbia netgi atlyginimus už darbą – tiek vadovų, tiek eilinių darbuotojų. Daugiausiai uždirbantys yra finansų ir draudimo paslaugų padalinių vadovai, mažiausiai – sporto, laisvalaikio ir kultūros įstaigų vadovai.

Didžiausi atlygiai už darbą mokami orlaivių pilotams, gerokai nuo jų atsilieka antroje vietoje esantys gydytojai specialistai, toliau rikiuojasi programinės įrangos kūrėjai, finansų analitikai, teisininkai. Reitingų gale atsiduria valytojai ir viešbučių kambarinės, skalbėjai ir lygintojai, paštininkai, kurjeriai ir pasiuntiniai.

„Reitingų“ numeris baigiamas Gabrieliaus Valinčiaus palinkėjimu mokytojams: „Kuo daugiau tokių, kurie dideliems siekiams įkvėpė šimtus jaunų žmonių.“

Romas Zibalas