Maža nemokama bibliotekėlė Viršuliškiuose

Maža nemokama bibliotekėlė Viršuliškiuose
Mažoji bibliotekėlė Viršuliškiuose graži savo išore…

Pakeliui iš Musninkų į Bartkuškį pravažiuojame abipus kelio įsikūrusį Viršuliškių kaimą. Ties gyvenvietės pradžia, dešinėje pusėje, galima pastebėti panašią į bičių avilį medinę dėžę su durelėmis. Tik joje gyvena ne bitės. Kadangi negaliu ramiai nei praeiti, nei pravažiuoti pro knygą, pastebėjęs užrašą „Imk ir skaityk“, sustojau. Pasirodo, namelyje iš tiesų „gyvena“ knygos. Ir ne bet kokios, o geros. Tokios, kaip J. K. Rowling „Haris Poteris ir Azkabano kalinys“, visame pasaulyje išgarsėjusio „Da Vinčio kodo“ tęsinys „Prarastas simbolis“ ir kt.

Maža nemokama bibliotekėlė veikia ir Širvintų rajone

Nutariau užsukti į netoliese už tvoros esančią sodybą su gražiais pastatais bei išpuoselėta aplinka, o ten pasidomėti, kokiu tikslu sodybos šeimininkai sumeistravo Knygų namelį, iš kur paėmė knygas. Deja, sodyba buvo tuščia. Kaimynai paaiškino, kad sodyboje gyvena vilniečiai, kurie joje apsistoja vasarą ir dar apsilanko išeiginėmis dienomis.

Tačiau nei tą šeštadienį, nei sekmadienį jų neradau…

Tinklalapyje „Ekslibrisai“ 2018 metais rašyta: „Pasaulyje populiarus judėjimas „Little Free Library“ („Maža nemokama bibliotekėlė“) prasidėjo JAV, Viskonsino valstijoje. Pirmąją bibliotekėlę 2009 metais įkūrė amerikietis Todas Bolas (Todd Bol) savo motinos – skaityti mėgusios mokytojos – atminimui pagerbti. Bibliotekėlei buvo pasirinktas į mokyklą panašus namelio modelis. Jį pripildęs knygų T. Bolas įrengė ant pašto dėžutės priešais savo namą.

Draugams ir kaimynams ši idėja patiko, todėl jie taip pat įsirengė panašius namelius su užrašu „Nemokamos knygos“. 2010 m. vasarą ėmė aiškėti knygų namelio koncepcija. Visi originalūs modeliai buvo gaminami iš antrinių žaliavų, o jų paskirtis – sudaryti sąlygas keistis knygomis ir sutelkti žmones bendrai naudingai veiklai. 2011 m. nemokamų bibliotekėlių projektas virto judėjimu, kuris 2012 m. gegužę oficialiai įregistruotas kaip ne pelno siekianti organizacija „Little Free Library“. Dabar kiekviena po atviru dangumi įrengta nedidelė nemokama bibliotekėlė registruojama ir turi savo numerį. Šio judėjimo devizas – skleisti meilę knygai ir stiprinti bendruomeniškumo jausmą. Šiuo metu pasaulyje užregistruota per 50 tūkst. mažųjų nemokamų bibliotekėlių JAV, Vakarų Europoje, Australijoje ir kt., per 70-yje pasaulio šalių.“

Labai turtinga maža nemokama bibliotekėlė.
Mažoji bibliotekėlė Viršuliškiuose turtinga vidumi…

Pirmoji maža nemokama bibliotekėlė dureles atvėrė prieš 8 metus

2012 metais Vilniaus universiteto darbuotoja Milda Varnauskaitė buvo pirmoji, kuri ėmėsi iniciatyvos Lietuvoje įrengti bibliotekėles po atviru dangumi. Taigi, pirmoji nemokama bibliotekėlė buvo įsteigta 2012 metais spalio 13 dieną Vilniuje, Antakalnyje, Tramvajų gatvėje. Nutaręs pasidomėti, ar dar gyva ši knygos mylėtojos idėja, apsilankiau Vilniuje. Tramvajų gatvė neilga, gal kokių 300-400 metrų. Pirmą kartą pravažiavęs nieko nepastebėjau, tik praeiviui parodžius pastebėjau ant aukšto stovo besipuikuojantį namelį su užrašu „Namai be knygų kaip kūnas be sielos“. Namelio durelės įstatytos nuo šaligatvio pusės. Nuotaiką praskaidrina užrašas ant jų vidinės pusės – „Kū kū…“ Tiesa, bibliotekėlės turinio net neverta lyginti su Viršuliškiuose esančia. Joje tik senos, nelabai vertingos knygelės.

Pirmoji šalyje maža nemokama bibliotekėlė. Ji - Vilniuje.
Pirmasis Lietuvoje knygų inkilėlis Vilniuje, Tramvajų gatvėje, dar „gyvas“ ir šiandien.
Maža nemokama bibliotekėlė ne tuščia...
Atidarai dureles, o ten „Kū kū“…
Šeškinėje irgi yra maža nemokama bibliotekėlė.
„Juodoji skrynia“ Šeškinėje…
… ir joje pasislėpusi knyga apie raudonuosius „partizanus“.

Juodoji knygų (-os) skrynia Šeškinėje

Šeškinėje šalia prekybos centro „Iki“ ant medinės dėžės taip pat juoduoja „Maža nemokama bibliotekėlė“. Juoduoja tikra prasme, nes nudažyta juoda spalva be jokių pagražinimų. Nutaręs, jog kaip ir žmoguje čia svarbu ne išorė, o vidus, atidarau dangtį, o ten… į kamputį įsispraudus stovi liūdna ir nutrinta Alberto Barausko 1968 metais išleista knyga „Miškų frontuose“. Knyga apie partizanus. Turbūt visiems aišku, apie kokius partizanus galėjo rašyti LKP CK propagandos ir agitacijos skyriaus vedėjas… Supratau, jog bibliotekėlė Viršuliškiuose ir išore, ir vidumi šimtą kartų gražesnė už Vilniaus. Pagalvojau: o jeigu visose mūsų rajono seniūnijose prie pagrindinių kelių įrengus panašias bibliotekėles?

Tas pats „ekslibrisas“ rašo: „Tokios bibliotekėlės dar vadinamos knygų inkilėliais, knygų lesyklėlėmis arba knygų nameliais. Toks knygų namelis – tai dažniausiai po atviru dangumi įrengta nemokama bibliotekėlė, kurioje galima rasti įvairių knygų ir žurnalų, o jomis naudojasi ir dalijasi visi norintys. Šios bibliotekėlės skatina ne tik skaitymą ir domėjimąsi įvairia literatūra, bet ir bendravimą, draugiškumą. Tokios bibliotekėlės yra unikalios tuo, kad veikia visą parą, joms nėra atostogų, poilsio dienų, knygų grąžinimo terminų ar skaitytojų pažymėjimų. Kiekvienas vartotojas iš tokios bibliotekėlės pasiėmęs skaityti knygą, neprivalo jos grąžinti. Kita vertus, sveikintina, kad žmonės atneša iš savų namų jau perskaitytas knygas ir jas dovanoja kitiems. Nebūtina kiekvienąkart knygas pirkti, galima jomis dalytis, mainytis.

Maža nemokama bibliotekėlė skirta dalytis knygomis

Šūkis „Skaityk ir dalykis!“ prisideda prie gamtos išteklių saugojimo, ekologijos, knygos ir žurnalai skaitomi daug kartų, o bendruomenės, kurioje yra mažųjų bibliotekėlių, atranda skaitymo malonumą iš naujo. Be to, tokios bibliotekėlės padeda užmegzti ryšius su kaimynais, susirasti bendraminčių, skatina žmones ne tik pasiimti knygą ir ją perskaityti, bet ir pasidalyti tuo, ką pats galėtum rekomenduoti perskaityti. Taip skleidžiamos ne tik šviečiamosios idėjos, bet ir ugdoma savanorystė, bendruomeniškumas. Nuolatinė įvairių knygų kaita tokiose bibliotekėlėse patvirtina, kad jos atlieka savo paskirtį, o žmonės nemokamai dalijasi knygomis su kitais“.

Knygomis (ne)galima atsikratyti ir taip…

Tikriausiai visi namuose turime senų, jau perskaitytų ir nebereikalingų knygų. Tačiau ar žinote, kur tokias knygas dėti, kai namuose joms laikyti nebėra vietos? Vienas, šios problemos sprendimo neradęs šiaulietis, su knygomis atsisveikino savaip. Tiesiog paliko jas prie atliekų konteinerio…

Remigijus Bonikatas
Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys

Sending
Skaitytojų įvertinimas
5 (1 įvert.)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

scroll to top
+