Renginio akimirka
„Kalba – brangesnė už viso pasaulio auksą. Ji yra ir mąstymo priemonė. Kalbėti bet kaip – vadinasi, mąstyti bet kaip: netiksliai, nepatikimai, nesuprantamai. Tai – savotiškas visų mūsų miestas, kurio statybai, kiekvienas gyvenantis šioje žemėje atneša savo akmenį: naują žodį, skambią frazę, tekstą. Kalboje tauta pasisako, kas esanti, ko verta. Tautos kalboje yra išsaugota ir užfiksuota visa jos prigimtis: istorija, būdas, dvasia. Maža garbė – svetimomis kalbomis kalbėti, o didelė gėda savos nemokėti.“ Šiais garsaus lietuvių kalbininko Jono Jablonskio žodžiais nuaidėjo pirmieji Alionių seniūnijos kultūros dienos koncerto akordai. Kiekvienas lietuvis privalo didžiuotis sava kalba, o ypač pačia skambiausia ir, pasak etnologų, reikšmingiausia Europoje – lietuvių kalba.
Šeštadienio popietę Alionių seniūnijos kultūros namuose griaudėjo įspūdingas lietuviškų dainų koncertas. Renginį stebėjo tiek maži, tiek dideli žiūrovai. Atskubėjo ir kompetentinga vertinimo komisija: Janina Greiciūnaitė – Širvintų rajono savivaldybės merės Živilės Pinskuvienės padėjėja, Rytė Bareckaitė – rajono Kultūros centro direktorė, Vilma Bartusevičienė ir Daiva Puzinienė – rajono Tarybos narės, Irena Petuškienė – rajono Kultūros centro kaimo kultūrinio darbo ir profesionaliojo meno koordinatorė.
Salėje netrūko juoko, smagios nuotaikos, garsių plojimų ir nuotaikingų dainų bei šokių.
Renginio akimirka
Renginio akimirka
Koncertą pradėjo kapela „Spalgena“, kuri atliko lietuvių liaudies dainas. Visi svečiai lingavo, dainavo ir palaikė aplodismentais. Autorinių romantinių dainų vokalinis instrumentinis ansamblis „Laikini“ užliūliavo publiką skambiais, romantikos kupinais garsais. Pertraukų metu lietuvių kalbos žavesio neleido pamiršti renginio vedėjai: Sigutė Davidavičienė ir Gustas Jurevičius. Jie skatino publiką prisiminti lietuvių tarmes, priminė, kad lietuvių kalboje yra žodžių, kurie, skaitomi atbulai, įgauną kitą reikšmę, ir daug kitų subtilybių, kurių dauguma gal net ir nebuvo girdėję. Scenoje netrūko ir solistų, ir ansamblių – Alionyse yra gausus aktyvaus balsingo jaunimo būrys: Vesta Duchnevičiūtė, Silvana Murauskaitė, Gerda Murauskaitė. Savo gabumais stebino solistė Jurgita Gridziuškaitė .
Gražiausiai lietuviškas žodis skamba skaitovų lūpomis. Įsijautimas, emocijos perdavimas klausytojui, rimas ir vidinis eilėraščio išgyvenimas suteikia kalbančiajam pasididžiavimą kalbėti lietuviškai. Viliaus Baltrėno eilėraštį „Tai mano Lietuva“ deklamavo Rugilė Jurevičiūtė. Šį įstabų koncertą turėjo vainikuoti jau ankstesniuose renginiuose minėtas ir pagerbtas be galo talentingas vaikinas – Justinas Blažys. Jo atliekamas dainas išgirdo ir jį patį renginio dalyviai išvydo tik ekrane, nes vaikinas tuo metu dalyvavo regioniniame meninio skaitymo konkurse, kuriame, renginiui pasibaigus, paaiškėjo, kad užėmė antrąją vietą. Salėje skambėjo sveikinimo šūksniai ir plojimai.
Pasibaigus koncertui, padėkos žodį žiūrovams ir komisijai tarė scenarijaus autorė, kolektyvų vadovė ir Širvintų kultūros centro Alionių filialo vedėja – Ingrida Didžiokienė. Koncertavusiems kolektyvams, solistams, skaitovams padėkas išreiškė įteikdama nominacijas. Alionių seniūnas Sigitas Bankauskas, dėkodamas Ingridai už šį gražų reginį, įteikė gėlių.
Renginio akimirka
Širvintų rajono merės padėjėja Janina Greiciūnaitė džiaugėsi, kad, artėjant Vasario 16 d. čia įvyko tarsi ir įžanginis koncertas. Ji perdavė dovanas ir linkėjimus nuo Širvintų rajono savivaldybės merės Živilės Pinskuvienės. Linkėjo daugiau bendrauti, gerbti vieniems kitus ir kuo dažniau susitikti prie karštos arbatos puodelio.
„Dėkoju už visą jūsų darbą, už tai, ką jūs darėte iki šiandien ir kokius rezultatus matome čia, scenoje. Už tai, kad dar kartą priminėte, kaip svarbu yra turėti savo kalbą, būti savame krašte ir didžiuotis tuo, ką turime. Linkiu toliau taip gražiai bendradarbiauti bendruomenėms, kultūros darbo entuziastams, seniūnijai ir kurti dar nuostabesnius rezultatus“, – tarė rajono Kultūros centro direktorė Rytė Bareckaitė.
Renginio akimirka
Bet svarbu yra ne tik kalbėti, o ir mokėti klausytis, nes kai kalbi, tu tik kartoji, ką jau žinai. Bet kai klausaisi, gali išmokti kažką naujo. Ir, kaip sakė filosofas Nerijus Čepulis: „Pokalbis yra darnus tada, kai vienam kalbant, kitas klauso, kai savo kalba vienas kitą maitina; kuomet du gyvenimai susilieja kaip muzika, kaip simfonija, atliekama keliais instrumentais. Jis darnus tada, kai žmonių gyvenimai šeimoje, vienuolijoje ar bendrijoje dera ir sudaro gražų pokalbį, galintį pamokyti net ir tuos, kurie stebi iš šalies.“
Odeta Kuročkina
