COMENIUS susitikimas Vengrijoje

Vengrijoje mūsų laukė trys nuostabios ir malonių įspūdžių kupinos dienos.

Vengrijoje mūsų laukė trys nuostabios ir malonių įspūdžių kupinos dienos.

Jau ne kartą ,,Širvintų krašto“ skaitytojai yra skaitę apie Širvintų rajono Gelvonų vidurinės mokyklos mokytojų ir mokinių veiklą COMENIUS projekto metu. Šios veiklos koordinatorė – anglų kalbos mokytoja – metodininkė Jūratė Balukevičienė. Būtent šios mokytojos dėka anglų kalba mūsų mokykloje nėra koncentruota vien į teoriją. Išvykimas už Lietuvos ribų – puiki galimybė savo žinias taikyti praktiškai.

Kiekvienas išvykimas į užsienį prasideda namų darbų atlikimu. Šį kartą mokiniai juos taip pat turėjo atlikti: surinkti medžiagą, susijusią su nurodyta tema, ją susisteminti ir sukurti filmuką. Namų darbus atliko dešimtokės Meda Makauskaitė, Brigita Samušytė, Kristina Turkutė, Miglė Vaitonytė. Mokinėms talkino įvairių dalykų mokytojos: Jūratė Balukevičienė, Jurgita Striškienė, Birutė Juzėnienė, Daiva Taučiuvienė.

Atlikus namų darbus, galima buvo krautis lagaminus ir skristi į Vengriją, kurioje kovo 20 – 24 dienomis turėjome susitikti su tos šalies, taip pat Vokietijos, Ispanijos, Lenkijos, Kroatijos, Estijos atstovais. Vengrijoje mūsų laukė trys nuostabios ir malonių įspūdžių kupinos dienos. Mums pasisekė – visą apsilankymo laiką buvo nuostabus oras, neveltui Segedas, kuriame apsistojome, vadinamas Saulės miestu. Beje, Segedas – ketvirtas pagal dydį Vengrijos miestas.

Būtent vienoje iš Segedo mokyklų, Vašvari Pal ekonomikos mokykloje, ir įvyko šalių susitikimas. Projekto dalyviai buvo puikiai nusiteikę ir pasiruošę turiningai pirmos dienos programai. Ji pradėta koordinatorių susitikimu ir aptarimu būsimos veiklos. Kol atsakingi už Comenius projektą mokytojai dalyvavo pasitarime, likusieji mokiniai ir mokytojai laiko veltui taip pat neleido. Pastarieji, lydimi vengrų mokinių, galėjo apžiūrėti Segedo centrą ir atlikti paskirtas užduotis, susijusias su žymesniais šio miesto objektais. Beje, svarbu paminėti, kad mūsų mokinės iš visų grupių į pateiktus klausimus atsakė geriausiai.

Apžiūrėjusios miesto centrą, mokinės grįžo į mokyklą ir dalyvavo dviejose pamokose, kurias vedė vengrų mokytojai. Pamokų dalyvės pastebėjo, kad vengrų kalba yra sudėtinga ir ją išmokti būtų sunku. Kol mokiniai mokėsi, mokytojai taip pat apžiūrėjo Segedo centrą ir buvo gido supažindinti su žymesniais šio miesto objektais. Pirma dienos pusė buvo užbaigta sočiais pietumis.

Papietavę galėjome šiek tiek atsipūsti ir pažiūrėti, kaip sekėsi atlikti namų darbus kitoms šalims, kaip šių šalių kelias į nepriklausomybę atsispindėjo literatūroje, kine, muzikoje ir pan. Vakare visų laukė linksmoji dalis – Šokių namai, kuriuose galima buvo išmokti tipiškų vengrų šokių. Po šokių mokiniai išvažiavo į namus, kuriuose su šilta vakariene laukė vengrų šeimos, sutikusios apgyvendinti svečius iš įvairių šalių. Tuo tarpu mokytojai galėjo pasidalinti dienos įspūdžiais prie vakarienės stalo restorane.

Ankstyvą šeštadienio rytą vėl susirinkome mokyklos kieme. Iš čia patraukėme link autobuso, kuris nuvežė į Budapeštą – Vengrijos sostinę ir devintą pagal dydį Europos Sąjungos miestą. Šiame mieste pirmiausia aplankėme Teroro namus. Teroro namai – tai Vengrijos totalitarinių režimų nusikaltimų muziejus, kuriame eksponuojamos parodos apie fašizmą bei komunizmą XX-ojo amžiaus Vengrijoje. Taip pat šis muziejus skirtas atminti totalitarinių režimų aukas, kurios buvo tardytos, kankintos ar net nužudytos šiame pastate, mat jame anksčiau veikė kalėjimas. Teroro namuose vykstančios parodos kupinos sąryšių su nacistine Vokietija, Sovietų Sąjunga, taip pat ir Vengrijos organizacijomis, propagavusiomis totalitaristinius režimus. Dalis ekspozicijos yra pastato rūsyje, kur galima išvysti autentiškus kankinimų kambarius – tokius, kuriuose būdavo palaužiami „politiniai eretikai“. Nors muziejuje eksponuojama medžiaga ir taip sukausto žmonių dėmesį, tačiau siekiant sustiprinti lankytojų įspūdžius, muziejuje sklinda dar ir specialiai kurta muzika.

Apžiūrėję muziejų galėjome pasigrožėti Budapešto centru, Dunojaus upe, žymesniais objektais. Vėliau apsilankėme Parlamento rūmuose. Didingi Parlamento rūmai buvo pastatyti XIX amžiuje (1884 – 1902 metais). Neogotikinio stiliaus pastatas pastatytas ant Dunojaus upės kranto, Pešto pusėje. Tai vienas seniausių pastatų Europoje, antras pagal dydį parlamento pastatas Europoje ir didžiausias statinys Vengrijoje. Objektą statė daugiau negu 1000 žmonių, interjerui buvo sunaudota daugiau negu 40 kilogramų aukso ir pusė milijono brangakmenių. Rūmuose yra daugiau nei 20 km laiptų, 691 kambarys, o elegantiškas pastato kupolas – net 69 metrų aukščio.

Pasigrožėję įspūdingais Parlamento rūmais, patraukėme link Žvejų bastiono, kuris gerai žinomas dėl galimybės apžvelgti miesto panoramą. Pastatas įsikūręs rytinėje Pilies kalno pusėje, šalimais Žvejų miestelio, kuriame viduramžiais žvejai pardavinėdavo savo laimikį. Žvejų bastionas yra sudarytas iš septynių bokštų – kiekvienas jų simbolizuoja vieną iš 7 magijarų genčių, atvykusių į Vengriją 896 metais. Šioje vietoje projekto dalyviai galėjo nusipirkti suvenyrų ir lauktuvių artimiesiems. Apsipirkę ir pasigrožėję miesto įdomybėmis, patraukėme atgal link Segedo.

Trečią dieną mokiniai praleido su juos priėmusiomis šeimomis. Atvykėliams šeimos pasiūlė įvairios veiklos. Mokiniai galėjo pasimėgauti vandens parko malonumais, pažaisti boulingą, aplankyti vandens bokštą bei pasivaikščioti tikrai gražaus miesto gatvėmis ir pasidžiaugti pavasarišku oru.

Kol mokiniai leido laisvalaikį su šeimomis, mes, mokytojai, aplankėme Nacionalinio paveldo parką Opustasere. Jame grožėjomės meno kūriniais, kuriuose tikrovė pereina į paveikslą. Šiame parke aplankėme ir įvairias sodybas (amatininkų, ūkininkų ir pan.), pamatėme, kaip anksčiau gyveno vengrų gentys, o atsidūrę šalia parko centre esančio malūno, pasijutome taip, lyg būtume Rumšiškėse. Kadangi apsilankymas parke labai išvargino, po pietų galėjome atsigaivinti Spa centre „Anna“.

Kad ir kaip gerai buvo praleistas laikas, tačiau atėjo metas krautis lagaminus ir vėl, tik šį kartą tam, kad grįžtume namo – į Lietuvą. Liūdna, bet kartu ir gera, nes atmintyje ilgai dar iškils malonūs prisiminimai apie Vengriją, jos Saulės miestą. Atrodė, kad liūdime ne tik mes, bet ir Vengrija, nes tą dieną, kai turėjo išvažiuoti, verkė dangus. Tikimės, kad ilgai liūdėti neteks, nes greitu laiku (šių metų gegužės pabaigoje) susitiksime Estijoje.

Jurgita Striškienė
COMENIUS projekto dalyvė
Nuotraukose – viešnagės akimirkos

[imagebrowser id=342]

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top