Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos abiturientė Brigita Pliška: „Esu tvirtai pasiryžusi savo ateitį sieti su chemija.“
Visuomenė jaunam žmogui kasdien kelia vis naujesnių reikalavimų, todėl gabių ir talentingų vaikų ugdymas šalies bendrojo ugdymo mokyklose tampa kaskart aktualesnis. Ypač daug vyresniųjų klasių moksleivių savo ateitį planuoja susieti su tiksliaisiais mokslais. Galbūt dėl to kaskart populiaresnės tampa matematikos, fizikos, chemijos, informacinių technologijų studijos. Pagirtina, kad šiais pragmatiškais laikais yra tokių mokinių, kurie domisi būtent chemija. Viena iš jų – Brigita Pliška, Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos abiturientė. Talentinga gimnazistė sutiko pasidalyti mintimis apie jaunų žmonių perspektyvas, šiandienos darbus ir būsimas studijas.
– Teko girdėti, kad studijuoji Neakivaizdinėje jaunųjų chemikų mokykloje. Papasakok plačiau apie ją. Kaip ir kur mokaisi? Kodėl pribrendo būtinybė ten mokytis? Kokie rezultatai? Kokia nauda?
– Į Jaunųjų chemikų mokyklą „Pažinimas“ susirenka norintys gilinti chemijos žinias moksleiviai iš visos Lietuvos. Per dvejus metus mokiniai turi sudalyvauti penkiose sesijose ir atlikti tiek pat namų darbų. Juos paštu reikia siųsti į Vilnių. Sesija vyksta tris dienas, per kurias klausome paskaitų, atliekame užduotis, eksperimentus, o paskutinę dieną laikome egzaminą. Sesija vyksta Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centre bei Vilniaus universiteto Chemijos fakultete. Negaliu sakyti, kad mokytis ten buvo būtina. Pagrindinius dalykus, kurių reikia stojant ar pradedant susipažinti su šiuo mokslu, galima išmokti ir mokykloje. Aš įstojau vedama smalsumo ir didelio noro praplėsti savo chemijos žinias dalykais, kurių mokykloje neišmoksi. Taip pat panorau iš arčiau susipažinti su universitetu, dėstytojais. Mokymosi rezultatus po dvejų metų šioje mokykloje tikrai jaučiu. Visų pirma pamačiau, kad chemija – labai platus mokslas, reikalaujantis tiek matematikos, tiek fizikos ar netgi biologijos žinių, apimantis daug sričių. Taip pat įgavau praktinių žinių. Atlikinėdama eksperimentus, susipažinau su darbu laboratorijoje ir, svarbiausia, įgavau pasitikėjimo savimi. Didžiausia nauda, kurią man suteikė „Pažinimas“ – galimybė susipažinti su įdomiais žmonėmis (VU Chemijos fakulteto prodekanu prof. dr. Rimantu Raudoniu, VU BTI
Biotermodinamikos ir vaistų tyrimo laboratorijos vedėju dr. Daumantu Matuliu, VU studentais, doktorantais), sužinoti visas smulkmenas apie studijas, galimybė „pasijusti tikru chemiku“ besisukant VU Chemijos fakulteto laboratorijose.
– Tikras faktas, kad mokydamasi Jaunųjų chemikų mokykloje bendrauji su kitų miestų ir rajonų jaunimu. Kokio tai pobūdžio bendravimas? Ar vien tik mokslinis bendradarbiavimas?
– Kiekvienos sesijos metu sutinku daug įdomių žmonių iš visos Lietuvos. Nors su jais susipažįstu palyginti formalioje, rimtoje vietoje, kur, regis, turėtų girdėtis vien tik pokalbiai apie mokslus, bet taip tikrai nėra. Tai labai įvairūs žmonės, su įvairiais pomėgiais bei interesais. Tarp jų galima sutikti muzikantų, debatininkų, besidominčių humanitariniais mokslais. Beje, ne visi mokiniai, įstoję į šią mokyklą, savo ateitį sieja su tiksliaisiais mokslais – dalis jų tiesiog save išbando šioje srityje ir kartais pamato, jog tai ne jiems. O mokslinis bendradarbiavimas labiau užsimezga su dėstančiais žmonėmis, kurie jau yra įsitvirtinę šioje srityje, turi patirties bei ateityje gali tapti moksleivių darbdaviais.
– Šiandien vykdomos gabių ir talentingų vaikų ugdymo programos suteikia daug naujų galimybių. Gal norėtum susieti savo ateitį su chemija? Kodėl būtent su ja?
– Dabartiniai mano planai tikrai siejasi su chemija. Teko tikrai daug mėtytis renkantis būsimą profesiją. Mokykloje, pradėjus mokytis chemijos, į ją gilintis, kančių, kur stoti, išvengiau. Jau kelerius metus esu tvirtai pasiryžusi sieti ateitį su šia sritimi, kadangi ji labai plati. Pradedant kasdien naudojamų daiktų gamyba pramonėje, baigiant darbu su brangiais prietaisais ir rečiausiais žemėje elementais. Taip pat mane žavi, jog chemija yra sudėtingas mokslas. Niekada nenustoji mokęsis, norėdamas tapti geru specialistu, turi išmanyti daug sričių. Toks mokslo įvairiapusiškumas man labai svarbus, kadangi domiuosi ir noriu išmanyti ne vieną sritį, nes tai padeda man įvairiose gyvenimo srityse, palengvina bendravimą su žmonėmis ir padeda nepasimesti daugelyje situacijų.
– Baigusi gimnaziją, Tu turėsi mažiausiai 3-4 metus, per kuriuos, naudodamasi visomis studentiškomis lengvatomis (ir turbūt – tėvų parama), privalėsi save padaryti gera specialiste. Kaip įsivaizduoji būsimas studijas?
– Kadangi, kaip minėjau, ne kartą esu buvusi Vilniaus universitete, kuriame kitais metais planuoju studijuoti, viską įsivaizduoju gana aiškiai. Ketveri metai studijų, kurių metu tikiuosi padirbėti dėstytojų laboratorijose, išvykti į užsienį pagal mainų programą bei atlikti praktiką, kad galėčiau palyginti studijas Lietuvoje su mokymusi užsienyje. Taip pat žinau, jog VU studentas gali užsiimti galybe veiklos, kurias siūlo studentų klubai (žinoma, tai priklauso nuo užimtumo, manau, jog jei labai nori, visur spėji). Po bakalauro studijų norėčiau tęsti magistrantūros, o vėliau galbūt net doktorantūros studijas.
– Kokių dar talentų turi, apie kuriuos norėtum viešai pasidalinti su „Širvintų krašto“ skaitytojais?
– Turbūt didžiausias mano talentas – sutalpinti į save daug įvairių pomėgių. Pernai baigiau Širvintų meno mokyklą, Dailės skyrių. Nors tapyba ar piešimu šiuo metu nelabai užsiimu, arčiau prie meno pasaulio laikausi lankydama spektaklius, koncertus, parodas. Visuomet mėgau skaityti, tad, radusi laisvą akimirką, skaitau (pastaruoju metu susidomėjau filosofija). Popamokinė mano veikla susijusi su tiksliaisiais mokslais. Tai daugiausia dalyvavimas olimpiadose, konkursuose. Dvejus metus iš eilės dalyvavau Europos Sąjungos Jaunųjų mokslininkų konkurse.
– Ko palinkėtum savo bendraamžiams, netrukus baigsiantiems gimnaziją?
– Abiturientams palinkėčiau nebijoti klysti, labai nepanikuoti dėl ateities. Esame jauni ir ne tokie patyrę, kad būtume šimtu procentų tikri dėl savo ateities. Manau, svarbiausia yra nesivaikyti „madingų“ profesijų, už kurias žadami milijonai. Pasiseka vienetams, o pasirinkus dalyką, kuris teikia malonumą, milijonai nesvarbūs. Svarbiausia mylėti savo darbą.
– Ačiū už pokalbį.
Romas Zibalas
Nuotrauka iš Brigitos Pliškos asmeninio albumo
