„Kai atsiveria horizontai…“

Čiobiškiečiams ledo rutulys - ne nežinoma egzotika.

Nedaugelis žino, jog Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras yra organizavęs kelionių, skirtų Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui paminėti, maratonų ciklą, apimantį 2016-2020 metus. Šiemet kelionių maratonas buvo skirtas Piliakalnių metams paminėti ir vadinosi „Lietuva – piliakalnių šalis“. Maratonas skirtas šalies mokiniams ir mokytojams, kurie šiais metais keliavo po Lietuvą vasario-lapkričio mėnesiais. 

Maratono dalyviai buvo skirstomi į tris grupes: jaunesniojo mokyklinio amžiaus (1-4 kl.), viduriniojo mokyklinio amžiaus (5-8 kl.) ir vyresniojo mokyklinio amžiaus (9-12 kl.). Viduriniojo amžiaus grupėje dalyvavo ir Čiobiškio pagrindinės mokyklos šeštokai: Modestas Dulaitis, Emilija Jakaitė, Mantas Jarmala, Dominykas Klimas, Matas Mikalajūnas, Valentinas Mikalajūnas, Donatas Muleronkas ir Justas Sapitavičius, vadovaujami mokytojo, kartu ir jų auklėtojo, Sigito Miknevičiaus. Pasak auklėtojo, dabartiniai šeštokai – labai judri klasė, todėl imant juos auklėti su mokyklos direktore Palmira Kvietkauskiene buvo sutarta, jog kiekvieną mėnesį jų klasę išleis į turistinį žygį. Patyręs turizmo entuziastas mokytojas Sigitas, sekdamas šalyje vykstančius turistinius judėjimus, nutarė su savo „mažyliais“ išmėginti jėgas, kelionių maratone, skirtame seniausiems mūsų šalies istorijos ir gamtos liudytojams piliakalniams. Užbėgant įvykiams už akių galima pasakyti, kad čiobiškiečiams šiame maratone autoritetinga komisija skyrė antrąją vietą. Prizinės vietos bet kuriose respublikinėse turizmo varžybose už gražias akis neskiriamos. Šiuo atveju reikėjo keliauti prasmingai – nuotraukose, aprašymuose, sukurtame filmuke pristatyti komisijai piliakalnius kaip vieną iš ryškiausių Lietuvos tapatybės įvaizdžių.

Tarp šeštokų - vienintelė mergaitė Emilija

Viena iš darbų vertintoja, žurnalo KELIAUK vyr. redaktorė Dalia Smagurauskaitė, skyrusi Čiobiškio pagrindinei mokyklai 2-ąją vietą, rašė: „Išsamus kelionių maratono po Lietuvos piliakalnius pristatymas, temą ir piliakalnių grožį atskleidžia šios nuotraukos (išvardytos 6 nuotraukos). Jose atsiskleidžia nuoširdus vaikų džiaugsmas ir noras keliauti. Noriu atskirai pasidžiaugti mergaite-keliautoja, kuri piliakalnius aplankė išskirtinai berniukų kompanijoje. Šaunuolė!“

Kelionių maratono „Lietuva – piliakalnių šalis“ vertintojas Algis Bukauskas čiobiškiečiams už jų darbą „Kai atsiveria horizontai“ skyrė 1-ąją vietą: „Kad šeštokai „didelius kalnus nuvertė“ nepaneigs niekas. Be puikaus vadovo jiems talkino Remigijaus Šilinsko daina „Mano žemė Lietuva“. Labai platus – išskirtinis darbas. Tiek motyvacijos kelionėms, kruopštumo, pastangų, kūrybinio potencialo, nuotaikos ir įspūdžių pateikta be galo daug. Jūs šiame kelionių maratone esate „ilgų distancijų“ profesionalai. “

Vartant šeštokų „Keliautojų pasus“ šalia daugelio įstaigų antspaudų, su apsilankymų datomis, išvardyti ir piliakalnių pavadinimai, Širvintų rajone: Janionių, Dūkštos, Maskoliškių, Pasodninkų, Kernavės, Raudonkos, Mančiušėnų. Vilniaus rajone: Bradeliškių, Buivydų, Karmazinų ir Kaišiadorių rajone Budelių piliakalnis.

Mokyklos direktorė Palmira Kvietkauskienė šeštokų auklėtoją apibūdina kaip puikų kelionių organizatorių, mokantį diplomatiškai ir geranoriškai rasti kelią į auklėtinių širdis, suprantantis jų poreikius ir jaučiantis atsakomybę už savo auklėtinius.

Pasak mokytojo Sigito Miknevičiaus, apie jį kalbėti nereikėtų, nes svarbiausieji veikėjai kelionių maratone buvo jo auklėtiniai, todėl buvo labai smalsu sužinoti ir jų nuomonę. Čiobiškio pagrindinės mokyklos šeštokai pasakoja: „Savo veiklą pradėjome kurdami keliautojo pasą. Galėjome keliauti su tėvais, bet su klase ir draugiais smagiau. Mūsų idėjas padėjo įgyvendinti auklėtojas Sigitas Miknevičius, o paso titulinio lapo autorius tautodailininkas Kęstutis Gediminskas.

Prie vieno iš aplankytų piliakalnių

Kernavėje...

Mūsų tikslas buvo aplankyti aplink Čiobiškius esančius artimiausius piliakalnius. Apžiūrėjome 14 piliakalnių Kaišiadorių, Širvintų ir Vilniaus rajonuose. Prieš kiekvieną išvyką susirinkdavome ir internete studijuodavome informaciją apie kelyje esančius įdomius objektus ir apie patį piliakalnį. Tai labai padėdavo žygio metu. Savo pasiektą tikslą patvirtindavome atžymomis pašte, seniūnijose, mokyklose.

Stengėmės pasirinkti kuo daugiau aktyvių keliavimo būdų. Keliavome pavasarį ir rudenį. Vienas rudens žygis vyko dvi dienas ir nakvojome Gelvonų gimnazijos sporto salėje. Mokslo metų pabaigoje kartu su pradinukais organizavome vienadienę turistinę stovyklą.

Pasikalbėdavome su vietiniais gyventojais, kai kurie palydėdavo iki piliakalnio, mus pagirdavo. Galėjome palyginti, kaip yra prižiūrimi atskiri piliakalniai. Apie kelis iš jų net negalėjai pagalvoti, kad tai piliakalnis.“

Statomės palapinę...

Prie kai kurių piliakalnių ateiti ne taip ir lengva...

Čiobiškiečių darbe „Kai atsiveria horizontai“ yra aprašoma reali piliakalnių būklė, pavyzdžiui, kalbant apie Janionų piliakalnį: „Piliakalnio teritorija sutvarkyta ir prižiūrima. Iškirsti ant jo augę medžiai, išvalyta piliakalnio aikštelė…“ Tačiau yra ir tokių įrašų: „Perbridę upę užžėlusiomis pievomis pasiekėme Maskoliškių piliakalnį. Gerai, kad auklėtojas yra vietinis, tai suradome piliakalnį, nes niekur nėra jokios nuorodos, reikia eiti per privačias teritorijas, pats piliakalnis neprižiūrimas, apaugęs menkaverčiais krūmais“.

Po šalyje iškovotos antros vietos Čiobiškio pagrindinės mokyklos žygeiviai nežada sustoti. Jų ateities planuose – pavasarį aplankyti Ukmergės rajono Veprių ir Jonavos rajono Upninkų seniūnijų piliakalnius, dviračiais vasarą nuvažiuoti prie Lietavos upeliuko.

Remigijus Bonikatas