„Į Lapeles pargrįžta paukščiai“…

Knygos „Į Lapeles pargrįžta paukščiai“ autorių Joną Lučiūną (dešinėje) sveikina sūnus su žmona.

Knygos „Į Lapeles pargrįžta paukščiai“ autorių Joną Lučiūną (dešinėje) sveikina sūnus su žmona.

Rugsėjo 22 dieną Širvintų kultūros centro Mažojoje salėje vyko Jono Lučiūno knygos „Į Lapeles pargrįžta paukščiai“ pristatymas ir fotografijų parodos atidarymas.

Knyga sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo – susirinko pilna salė žmonių. Į knygos pristatymą atvyko Širvintų rajono savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė, administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė, mero patarėja Laura Jakutytė, Širvintų kultūros centro direktorė Rytė Bareckaitė, Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos vadovė Vaiva Daugėlienė, humanitarinių mokslų daktaras Saulius Grybkauskas ir kiti garbūs svečiai. Pasak knygos autoriaus pono Jono, čia dalyvauja bendraminčiai, draugai, padėjėjai, labai geri pažįstami, kraštiečiai, artimieji – visi be galo svarbūs ir artimi žmonės. 

Kaip teigė Širvintų savivaldybės kalbos tvarkytoja Rima Nainienė, ši knyga yra unikali ir ne kiekvienas Lietuvos kaimas galėtų pasigirti turįs tokį turtą. Kiek archyvinių dokumentų peržiūrėta, išanalizuota, kiek įvairiausios istorinės, geologinės, geografinės, etnografinės medžiagos pateikta. Šita knyga gali būti įdomi ir naudinga ir istorikui, ir kalbininkui, ir geografui, ir eiliniam skaitytojui, – nebūtinai lapeliškiui. Dar prieš knygos išleidimą Jonas Lučiūnas dažnai pabrėždavo, kad ne jis čia svarbiausias, kad knyga ne apie jį. Pasak knygos autoriaus, jis tik sudėjo visą medžiagą į vieną vietą, o svarbiausi knygoje – Lapelių žmonės. Tai jie yra atminties saugotojai, savo krašto garsintojai, kūrėjai. Knyga „Į Lapeles pargrįžta paukščiai“ yra pagarbos ženklas Lapelių žmonėms.

Pasakoja Jonas Lučiūnas.

Pasakoja Jonas Lučiūnas.

Ant merės Živilės Pinskuvienės rankų - jauniausias šventės dalyvis. Jo gyslomis teka Lučiūnų šeimos kraujas.

Ant merės Živilės Pinskuvienės rankų - jauniausias šventės dalyvis. Jo gyslomis teka Lučiūnų šeimos kraujas.

Pristatydamas savo knygą, Jonas Lučiūnas pabrėžė geografinį Lapelių išskirtinumą: „Mes esame kilę iš įvairių vietų, kiekvienas turime savo pradžią savo gimtajame krašte. Mano pradžia – Lapelės, ir aš labai tuo didžiuojuosi. Teko matyti daug gražių vietovių, bet niekur neteko matyti tokio grožio kaimo, kaip Lapelės. Gal todėl, kad tai – mano tėviškė. Lapeles Dievas apdovanojo gražia gamta. Ledynmetis suformavo ypatingą reljefą, sunku būtų rasti geresnį pavyzdį, kur kaimo atsiradimas taip priklausytų nuo vietovės reljefo, kurio vaizdingumą ir patogumą gyventi žmonėms, kartu ir išskirtinumą lemia Neries ir Musės upių slėniai, terasos, raguvos ir grioviai. Pirmieji šios vietovės gyventojai neatsitiktinai čia įsikūrė. Tai buvo unikali vieta gintis nuo priešų. Knygoje yra pateiktas žemėlapis, kuriame labai gerai matosi visas vietovės reljefas.

Man labai malonu, kad gyvenimas padovanojo dar vieną susitikimą su jumis. Tai mano penkta ir paskutinė knyga iš serijos apie mūsų kraštą ir jos žmones. Prieš tai buvo „Širvintų kraštas“, „Čiobiškio kraštas“, „Čiobiškio portretas“, dvi knygos apie Lučiūnus. Pirmas keturias įvertinote labai šiltai. Tikiu, kad ir šita knyga jums patiks ir neliksite jai abejingi. Pavadinau ją „Į Lapeles pargrįžta paukščiai“. Lapelės – dalelė Lietuvos. Kitais metais švęsime atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečio jubiliejų, todėl ir savo knygą skiriu šiai datai paminėti. Labai noriu tikėti, kad po svietą išblaškyti „lapeliokai“ sugrįš į protėvių namus ir pastatys Lapelėse kryžių, kuris paguos tuos, kurie neberado nei draugų, nei savo artimųjų.

Torto viršus buvo kaip du vandens lašai panašus į Jono Lučiūno knygos viršelį...

Torto viršus buvo kaip du vandens lašai panašus į Jono Lučiūno knygos viršelį...

Pradėdamas šį darbą turėjau tikslą surinkti visa, kas susiję su mano tėviške – Lapelių kaimu. Nuo pirmo paminėjimo istoriniuose dokumentuose, iki legendų apie kaimą ir žmones, pavardžių kaitą šimtmečiais, kaimiečių gyvenimus ir jų likimus, prisiminimus, įvairių kataklizmų poveikį. Daugiau kaip dešimt metų rinkau informaciją apie Lapeles. Medžiagos ieškojau Lietuvos, Lenkijos, JAV, Kanados, Baltarusijos archyvuose, Lietuvos bažnyčiose ir istorijos mokslininkų darbuose. Labai daug teko perskaityti įvairiausių dokumentų senovės lenkų, LDK valstybine, lotynų, rusų kalbomis. Džiaugiuosi, kad renkant medžiagą šiai knygai, turėjau galimybę susipažinti su daugeliu nuostabių žmonių, kurie mane suprato ir visokeriopai man padėjo, – vieni mokė mane skaityti dokumentus lotynų kalba, kiti padėjo jų ieškoti, nukreipdami į reikiamus archyvus, treti taisė mano klaidas. Apie tuos žmones knygoje yra atskiras punktas. Rengiant knygą teko peržiūrėti apie 5000 fotografijų iš mano ir mano kraštiečių albumų, apie 10 000 archyvinių dokumentų foto-kopijų. Į knygą yra sudėta 250 mano, 190 jūsų ir virš 120 iš interneto paimtų foto-kopijų“, – apie knygos kūrimo niuansus pasakojo Jonas Lučiūnas.

Lapelių kaimo folklorinis ansamblis kartu su drąsiausiais svečiais atlieka liaudišką dainą apie „kvietkelį“...

Lapelių kaimo folklorinis ansamblis kartu su drąsiausiais svečiais atlieka liaudišką dainą apie „kvietkelį“...

Jonas Lučiūnas su moterimi, kurios mergautinė pavardė - Lapelytė (kaimo pavadinimas kildinamas nuo Lapelių šeimos). Ji labai nustebo, gavusi laišką iš J. Lučiūno. Apie savo šeimos kilmę nedaug težinojo, bet daug duomenų surado knygoje. Atvažiavo iš Vilniaus..

Jonas Lučiūnas su moterimi, kurios mergautinė pavardė - Lapelytė (kaimo pavadinimas kildinamas nuo Lapelių šeimos). Ji labai nustebo, gavusi laišką iš J. Lučiūno. Apie savo šeimos kilmę nedaug težinojo, bet daug duomenų surado knygoje. Atvažiavo iš Vilniaus..

Knygos autorius perskaitė pavardes žmonių, prisidėjusių prie knygos parašymo ir jos leidybos. Jų buvo ne viena dešimtis… Didžiausiems pagalbininkams buvo įteiktos didelio formato originaliai įrėmintos autoriaus fotografijos – tam tikrame laike ir erdvėje amžiams užfiksuoti nuostabaus grožio gamtos kampeliai… Šias atminimo dovanėles Jonas Lučiūnas įteikė merei Živilei Pinskuvienei, Sauliui Grybkauskui, Filomenai Vaicekauskienei, Mykolui Sakavičiui, Nijolei Didžiokienei, Algirdui Didžiokui, Rytei Bareckaitei, Daliai Karolaitienei, ansambliui „Liepelė“, Anciūnų kaimo kapelai, Tomai Daugėlaitei, Jolitai Pavlovienei, Rimai Nainienei, Aušrinei Miliukaitei-Janovskienei, Aldonai Kaminskienei.

Knygos autorių Joną Lučiūną pasveikino merė Živilė Pinskuvienė: „Taip gera po sunkios darbo savaitės šiltą ir ramų penktadienio vakarą ateiti čia ir susitikti su žmogumi, kuris savo darbu, atsidavimu puoselėja meilę gimtajam kraštui. Būtent toks yra knygos autorius Jonas Lučiūnas – nuoširdus ir paprastas žmogus. Iš dalies sutinku su jūsų žodžiais, kad ne jūs, o Lapelių kaimo žmonės svarbiausi, tačiau labai svarbus ir tas žmogus, kuris visus suvienijo, sudėjo surinktą medžiagą į vieną knygą. Tai graži dovana savo gimtinės žmonėms ir visai Lietuvai.“

Po daugelio metų buvusi Jono Lučiūno mokytoja Filomena Vaicekauskienė savo mokiniui vėl uždavė namų darbus...

Po daugelio metų buvusi Jono Lučiūno mokytoja Filomena Vaicekauskienė savo mokiniui vėl uždavė namų darbus...

Padėką knygos autoriui už savo krašto istorijos puoselėjimą įteikė administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė. Tą vakarą knygos autorius išgirdo labai daug sveikinimų ir palinkėjimų. Pasak buvusios Jono Lučiūno mokytojos Filomenos Vaicekauskienės, nors ir daug vandens nuo to laiko nutekėjo, tačiau sunku pamiršti gerą berniuką penktoką Jonuką. „Matydama, koks esi šiandien energingas ir sugebantis daug nuveikti, kaip buvusi mokytoja noriu užduoti tau vieną namų darbą. Turiu knygą su Pigonių kaimo dainininkės dainomis, kurios yra labai retos ir vertingos. Norėčiau, kad surastumėte jų įrašus, kurie kažkur yra, kadangi man pačiai nepavyko juos rasti. Tikiu, kad kitą kartą susitikus, tuos įrašus paklausysime kartu“, – kalbėjo Jono Lučiūno mokytoja.

Įsimintinos 2016 metų Širvintų krašto geradarės Nijolės Didžiokienės išsakytos mintys: „Dažnai nepastebime dvasios turtuolių, kurie žmonėms dalina grožį, tikėjimą, meilę, gėrį. Džiaugiuosi, kad pažinau poną Joną, išmintingą, šviesų ir talentingą žmogų. Skaitydama knygą visai kitomis akimis galiu pažvelgti į Lapelių istoriją, gamtovaizdį, pažinti kaimo žmones, suvokti, kokius dvasinius turtus yra sukaupęs šis gražus kraštas. Knygos autorius yra labai subtilios sielos, turtingos meniškos prigimties žmogus, nepaprastai mylintis savo tėviškę, jos žmones, saulėtekius ir saulėlydžius, upės vingį ir kelią, vedantį į savo gimtuosius namus. Ponas Jonas kuria stebuklą, garsina savo tėviškę, kurią nepaprastai myli, o iš didelės meilės, kaip žinome, gimsta vaikai – knygos. Tikiu, kad knyga „Į Lapeles pargrįžta paukščiai“ giliai palies žmonių širdis ir garbingiausioje vietoje gulės beveik kiekvieno „lapelioko“ namuose. Linkiu daug naujų kūrybinių minčių ir žinau, kad ši knyga – tikrai dar nepaskutinė. Taip sakau, nes pažįstu Jus…“.

2017 metų rugsėjo 22 diena. Nuotrauka prisiminimui, - Jono Lučiūno knygos „Į Lapeles pargrįžta paukščiai“ pristatymas.

2017 metų rugsėjo 22 diena. Nuotrauka prisiminimui, - Jono Lučiūno knygos „Į Lapeles pargrįžta paukščiai“ pristatymas.

Pertraukose tarp nuoširdžių linkėjimų skambėjo dainos, kurias atliko Čiobiškio filialo Lapelių folkloro ansamblis „Liepelė“ ir Igno Šeiniaus premijos laureatė Anciūnų kaimo kapela. Po renginio visi svečiai buvo pakviesti pasivaišinti kavos puodeliu ir tortu, kurio viršus buvo kaip du vandens lašai panašus į Jono Lučiūno knygos „Į Lapeles pargrįžta paukščiai“ viršelį…

Remigijus Bonikatas

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

2 Atsakymai į “„Į Lapeles pargrįžta paukščiai“…”

  1. gene parašė:

    Be Anciūnų tai nei viena srenginys neapseina. Ot saunuoliai.

  2. Ry parašė:

    Labai gražus renginukas. Lielelės šaunuolės 🙂 Anciūniškiai taip pat 🙂

Comments are closed.

scroll to top