Ne viskas yra auksas, kas auksu žiba

Rokas Galvonas Krikštėnų dvare.

Ukmergiškis Rokas Galvonas visiems puikiai pažįstamas nuo tada, kai būdamas 16-kos metų paaugliu gavo jauniausio verslininko etiketę. Nuo pat vaikystės vaikinas mėgo suktis virtuvėje ir tai buvo jo mėgstamiausia veikla. Rokui nesuvokiama, kaip dabartinis jaunimas negali apsispręsti dėl studijų krypties ir nežino kuriuo gyvenimo keliu pasukti, nes jis visada žinojo kuo nori užsiimti bei kuria gyvenimo kryptimi jam reikia eiti.

  • Juk dabar yra tiek daug įvairiausių galimybių, organizuojamų studijų parodų, savanoriavimo sričių, motyvacinių festivalių, savęs atradimo stovyklų ir pan. Pats esu prie to prisilietęs, nes dalyvauju tokiuose renginiuose pristatydamas savo veiklas bei gyvenimo istoriją. Matau, jog jaunimas pasimetęs, bet tuo pačiu pastebiu ir kitą medalio pusę, kad jie tingi žinoti. Didžiulę įtaką tam daro socialinės medijos, nes jie nuolatos stebi gražius „žvaigždučių“ gyvenimus ir nė neįsivaizduoja kiek daug dėl to reikia dirbti. Man vaikystėje viskas buvo įdomu: lipdžiau, gaminau žalvarinius papuošalus, auginau įvairias daržoves, prekiaudavau, gaminau maistą bei kepiau konditerijos gaminius, stovėjau mugėse – man visko reikėjo, bet galiausiai išsigryninau, kur eisiu ir ko man reikia. Tai ką šiuo metu turiu yra sunkaus, penkių metų, darbo nuopelnas ir dar toli gražu ne pabaiga, – sako vaikinas.

Šiuo metu Rokui 21-eri ir jo verslas įgavęs didžiulį pagreitį ne tik maisto srityje, bet ir kitose veiklose: banketinė erdvė Taujėnų dvare, restoranas Krikštėnų dvare, Roko virtuvės restoranas „Puntukas“ Anykščiuose, neseniai atidarytas „Sugar and Grill“ restoranas Anykščiuose, restoranas su vasaros terasa „Domi“ Vilnius-Panevėžys 55-ame kilometre, išvažiuojamųjų banketų virtuvė, konditerijos cechas ir papildoma įmonių veikla, kuri atskirai išpopuliarinta.

Vaikinas mano, kad maitinimo įstaigų išlaikymas bei populiarumas priklauso nuo rinkos ir žmonių poreikių.

  • Kiekviename mano restorane ar dukterinių įmonių restoranuose stengiamės pasiūlyti tai, ko žmonėms labiausiai reikia. Sakykime, Širvintose ir Ukmergėje nėra tokių vietų kur vyktų gyvos muzikos vakarai, diskotekos, tai nusprendėme organizuoti muzikinius vakarus „Domi“ restorane ir žmonės gausiai renkasi juose. Visada reikia labai orientuotis į rinką. Manau, tai yra viena iš sėkmės sudedamųjų detalių.

Jaunojo verslininko dienotvarkė labai intensyvi. Jis pilnai pasišventęs darbui ir dažniausiai miega vos po kelias valandas per parą. Vaikinas teigia, jog dabar neturi laiko asmeniniam gyvenimui, bet dėl to visiškai neišgyvena, nes kol kas net nenori jo turėti ir užtenka tiek, kiek yra. Rokas Galvonas įsitikinęs, kad darbštumas yra tikroji sėkmės paslaptis.

  • Gyvenu didžiuliame gyvenimo tempe. Labai dažnai žmonėms nesuvokiamame, nes jie net neįsivaizduoja kaip taip galima gyventi ir į visą tai įsivažiuoti. Sudėtinga, nes suplanuota kiekviena minutė ir kad sezono metu susitikčiau su žurnalistais – retas atvejis. Per parą miegu vos po kelias valandas, o savaitgaliais, dažniausiai, iš viso netenka sumerkti akių ir kaip zombis toliau einu pirmyn. Keliuosi paryčiais ir baigiu darbus gerokai po vidurnakčio. Beveik nebūna tokios dienos, kad neaplankyčiau visų turimų maitinimo įstaigų. Nuolatos palaikau ryšį bei stengiuosi viską kontroliuoti. Taip pat turiu daugybe kitų darbų bei naujų projektų.

Dvidešimt vienerių metų vaikinas sako, kad apie sveikatos problemas, kurios gali atsirasti dirbant tokiu tempu, nė nesusimąsto.

  • Aišku, visko būna, kai organizmas susilpnėja. Tačiau mano gyvenimas visiems atrodo labai gražus stebint jį socialiniuose tinkluose ar žiniasklaidoje. Viskas atrodo tobulai. Vaizdas toks, kad atvažiuoju į valdomus restoranus su prabangiu automobiliu, susirenku pinigus, išvažiuoju ir tiek to darbo. Tačiau toli gražu iki to, nes kiekviena diena – juodas darbas. Būna ir taip, jog tenka valyti tualetus, nešioti lėkštes, suktis virtuvėje ir pan. Manau, kad klientai matė tai ne kartą. Būna, jog darbuotojams kas nutinka ir turiu juos pakeisti. Kartą vyko prabangios vestuvės ir tiekėjai neatvežė prekių, tai teko pačiam važiuoti jų paimti į Rygą. Mūsų versle nutinka įvairiausių nesklandumų, kuriuos tenka spręsti čia ir dabar, bet, žinoma, nerodau to, kas lieka už kadro. Tad matoma tik ta gražioji medalio pusė, bet kažkam kažko nereikia įrodinėti, nes tai yra asmeniniai verslo niuansai. Visi nori matyti tik gražiąją pusę. Normalu, jog girdžiu daug įvairiausių apkalbų, iš daugumos jaučiu pavydą ir sulaukiu tam tikrų nusiskundimų. Tiesiog kai kurie nesupranta, kokia yra viso to gyvenimo kaina, – teigia pašnekovas.

Per penkerius metus radikaliai pasikeitė ne tik vaikino gyvenimas, bet ir jis pats. Rokas mano, kad niekada nėra lubų, nes visada yra kur tobulėti.

  • Šiuo metu tikrai nėra viskas tobula. Vis dar darau daug klaidų ir yra daug dalykų, kurie tinkamai neišdirbti. Normalu, kad fiziškai neįmanoma visko suspėti, tad reikia gebėti tam tikras detales tinkamai užmaskuoti. Šią vasarą planavome plėstis intensyviai, bet karantinas stipriai sustabdė mūsų plėtros planus. Gyvenimas vis dar verda, bet ne taip, kaip buvo numatyta. Tačiau tie planai niekur nedingo, nes mano akys ir norai yra labai dideli, tad ateičiai numatoma intensyvesnė verslo plėtra. Žinoma, jei bus antroji karantino banga, tai bus ženkliai sunkiau palaikyti tą plėtros tempą. Iš mano pažįstamų rato karantino metu žmonės uždarinėjo maitinimo įstaigas, o aš buvau tas durnius, kuris plėtėsi, – šypsosi pašnekovas.
  • Kalbant apie kolektyvą, teko girdėti iš Jūsų darbuotojų gražius atsiliepimus apie Jus, kaip vadovą. Į kokias svarbiausias darbuotojų savybes atsižvelgiate ir kaip juos motyvuojate?
  • Viskas turi būti svarbu: darbštumas, atsakingumas, komunikabilumas ir pan. Aišku, šiais laikais sudėtinga su žmonėmis, nes aptarnavimo srityje jų labai trūksta. Būtina turėti naujų žmonių, kurie ateina su naujomis idėjomis. Svarbu, kad būtų noras dirbti ir asmuo degtų ta idėja. Sakyčiau, iš dalies tai yra idėjinis verslas, nes dauguma neįsivaizduoja, kaip galima gyventi darbe. Aš pats dažnai lieku turimuose viešbučiuose ir perkeltine prasme galiu pasakyti, jog neturiu namų, nes gyvenu darbe.

Visi skundžiasi, kad sudėtinga dirbti su žmonėmis, bet aš laikausi vienintelio principo: „Kaip tu elgiesi su žmogumi, taip ir jie su tavimi elgsis.“ Jeigu tinkamai elgiuosi su savo kolektyvu, tai jis lygiai taip pat elgsis su mano klientais. Žinoma, su manimi dirbti nėra lengva, bet nuolatos stengiuosi juos motyvuoti nuoširdžiu bendravimu, drauge atsigeriu kavos, nes jei atvažiavęs rėkausiu ir reikalausiu nežinia ko, tai nieko nebus. Esu gan ramaus būdo ir kad pradėčiau kelti balsą, tai reikia labai pasistengti išvedant mane iš kantrybės. Su kolektyvu esame labai gerai susidirbę, tad užtenka vieno žvilgsnio ar tam tikros frazės, kad būtų ramu. Turiu nuostabų kolektyvą ir labai juo džiaugiuosi. Visi stengiasi dirbti ir už tai labai vertinu bei myliu. Tai yra mano šeima. Žinau kaip gyvena kiekvienas iš jų, įsigilinu į jų problemas, pasiteirauju apie jų šeimos narius, atostogų akimirkas ir pan. Kad ir koks esu užimtas, stengiuosi su kolektyvu išlaikyti artimą santykį. Per tuos penkis-šešis metus, kuomet plečiu verslą, viską darau be pinigų, nes gaunu ir tuojau pat investuoju į kitas veiklas. Tad kartais tas šiltas bendravimas su žmonėmis viską atperka. Kartais ne pinigai yra svarbiausi, ne jie motyvuoja. Kiek kartų iš manęs bandė išvilioti darbuotojus aplinkinės maitinimo įstaigos ir nepavyko, nes žmonėms kiti dalykai yra kur kas svarbesni už pinigus. Esu griežtas, labai reiklus, bet tai būtina, nes versle negali būti visada geras, bet reikia turėti ir tą pusę, kurią kolektyvas mylėtų, nes jei kolektyvo nariai bus pikti, tai ir klientai bus nepatenkinti, – sako jaunasis verslininkas.

Nuolatinis stresas, nemigo naktys bei įvairiausių problemų sprendimai užgrūdino jaunąjį verslininką.

  • Sudėtinga turėti nuosavą verslą, bet maitinimo verslas yra trigubai sudėtingiau. Nuolatos vyrauja tūkstančiai atsakomybių, nežinai kas ir kada gali nutikti. Turbūt nebuvo nei vienos dienos, kad negaučiau stiprių smūgių. Tai vamzdis prakiuro, tai dujų nutekėjimas, elektros dingimas, rūsio užliejimas ir pan. Taip, kituose versluose taip pat būna įvairiausių problemų bei nesklandumų, bet noriu pabrėžti, kad kas susiję su maistu – kiekvieną dieną vis kažkas pasitaiko. Tad visada tenka ieškoti problemų sprendimo būdų.
  • Matyt, Jums baisių dalykų nebeliko gyvenime?
  • Dažnai sakau, kad yra baisiausia, kai tu jau nieko nebebijai, nes eini į viską stačia galva. Manęs klausia, kodėl kartais į tam tikrus įvykius reaguoju ganėtinai šaltai, bet stresas, panika ir nevalingas lakstymas juk neišspręs problemų. Tad šaltu protu vadovaujantis tampi budresniu. Žinoma, būna ir pasimetimo, bet svarbiausia to neparodyti. Man dažnai patinka pabūti vienam, nors esu plepus, bendraujantis ir, regis, negaliu be žmonių meilės, dėmesio parodymo, bet kartais reikia to vienišumo akimirkų. Per dažnas buvimas su žmonėmis atima daug energijos, nes esu linkęs atiduoti visą save.

Nenuostabu, kad žmonės stebėdami iš šono tokio jauno ir perspektyvaus asmens gyvenimą susikuria mintyse pasikėlimo bei sužvaigždėjimo atvaizdą.

  • Man juokinga, kai mane laiko kažkokia žvaigžde. Esu paprastas vaikas, turintis verslą. Pažįstamų rate yra kur kas didesnių žvaigždžių, iš kurių tenka išgirsti kandžių replikų. Kas iš to, jog turiu tuos kelis restoranus? Tai nėra stebuklas, nes vieną dieną turi, o kitą jau gali neturėti. Jei kalbant apie draugus – neturiu jų tikrų, gerų ir daug. Šou verslo pasaulis yra toks, kad vieną dieną jų turi, o kitą nelieka nei vieno. Vieną dieną esi visiems įdomus, o kitą niekas tavimi nesidomi. Tai labai slidi tokio gyvenimo pusė.

Galėjau susirgti žvaigždžių liga16-os metų, kai tik pradėjau šią veiklą ir visi labai norėjo pakalbinti, pakviesti į visas televizijos laidas, nes buvo įdomu, kaip paauglys geba tapti verslininku. Tuo metu buvo itin didelis emancipacijos gavimo šuolis, o dabar gyvenu sava vaga, stengiuosi mylėti žmones ir būti mylimas, kas ir stumia į priekį, – teigia pašnekovas.

Rokas Galvonas neatmeta galimybės ateityje pasinerti į interjero dizaino kūrimo pasaulį, jei kartais nebesisektų restoranų verslas, nes pats rūpinasi jų interjero detalėmis ir generuoja kitas verslo idėjas. Vaikinas piktinasi, kuomet konkurentai bando jas kopijuoti.

Ukmergiškiui nėra gėdingų darbų. Jis mano, kad tame ir slypi ėjimo į priekį paslaptis.

  • Visų pirma reikia stengtis pilnai įgyvendinti planą A, bet taip pat reikia žinoti ką galima būtų daryti, jei kažkas nepasisektų pagal tą planą.
  • Kaip vertinate laimės sąvoką?
  • Kai pilnas restoranas laimingų žmonių. Manau, jog vis dar esu susirgęs jaunatvišku maksimalizmu ir sėkme, nes kai sekasi – esi laimingas. Tad norisi nesustoti, nes sėkmė gali būti laikina. Nuolatos reikia ieškoti naujų idėjų, kad žmonės kas kartą norėtų sugrįžti.

Dabar stengiuosi dirbti tiek, kad ateityje galėčiau bent kiek atsipalaiduoti. Kol kas dar matau didelius darbus, nes yra kur tobulėti.

  • Pokalbio metu pastebėjau, jog vis dar slepiatės po vaiko etikete…
  • Nesijaučiu vaiku, bet vis dar stengiuosi po juo palįsti, nes tai labai patogu. Žmonės tuo žavisi, ypatingai vyresnio amžiaus, o mamos nori tokiems dukras įpiršti. Kartais jau sunku, bet vis dar bandau, – šmaikštauja pašnekovas.

Rokas Galvonas linki žmonėms nieko nebijoti ir viską daryti drąsiai.

  • Dažnai dėl tam tikrų baimių žmonės praranda daug galimybių. Gyvenime viskas yra įmanoma. Tad palinkėčiau nejausti tos baimės ir tikslingai išnaudoti savo darbštumą, – tokiais žodžiais baigėme pokalbį su jaunuoju verslininku.

Kalbino Odeta Bagdžiūnė
Ramūno Krikštaponio ir Lale foto nuotraukos

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top
+