Lietuvos žolės riedulio prezidentas Leonardas Čaikauskas įteikė Ugnei geriausios žaidėjos prizą.
Ši mergina yra gerai žinoma žolės riedulio sportininkė. Šioje sporto šakoje ji yra pelniusi nemažai apdovanojimų. Ugnės tėtis Romualdas Chmeliauskas pripažintas geriausiu 2016 m. treneriu vyrų kategorijoje. Tad, kaip jau supratote, šį kartą kalbinsime Ugnę Chmeliauskaitę. Įdomu pasmalsauti apie jos pomėgį sportui, apie tai, kaip jos gyvenimas susiklostė iki dabar ir kokioje srityje ji atrado save.
– Kada ir kaip atsirado noras užsiimti šiuo sportu? Gal tai galima pavadinti genetiniu polinkiu, kadangi gerai žinome, jog tavo tėtis Romualdas Chmeliauskas yra vyrų žolės riedulio treneris? Ar vis dar užsiimi šiuo sportu? Kokie tavo didžiausi ir įsimintiniausi titulai, kuriuos esi pelniusi?
– Sportuoti pradėjau dar tada, kai buvau tik per metrą nuo žemės ir vaikščiojau su dviem ilgomis kasytėmis. O tai nutiko visai atsitiktinai – mano kiemo draugės buvo išvykusios į kaimą, o man buvo labai nuobodu. Tėtis pasiūlė vykti su juo į treniruotę (tuo metu jis dar buvo Širvintų „Intos“ merginų komandos treneris). Man puikiai sekėsi jau nuo pirmos treniruotės, žaidžiau su trejais metais už save vyresnėmis mergaitėmis ir nusprendžiau pasilikti šioje sporto šakoje. Su tėčiu neretai regzdavome „sąmokslo teorijas“, kaip paslėpti visas mėlynes, kad mama nesužinotų. Ji labai norėjo, kad lankyčiau šokius… Mano tėtis – nuostabus žmogus ir treneris. Bet jis klaikus žolės riedulio žaidėjas. Jis visada buvo geras futbolininkas, labai greitas ir vikrus sportininkas. Galbūt tai iš jo ir paveldėjau. Bet visą sportinį užsispyrimą tikrai gavau iš mamos. Ji beprotiškai užsispyrusi pačia geriausia šia žodžio prasme ir labai dėkoju jai už buvimą šalia.
Mano svarbiausi pasiekimai: 2009 m. Geriausia U-18 žaidėja Lietuvoje; 2009 m. Europos jaunimo (merginų) U-21 čempionato uždarųjų patalpų I vieta (aukščiausia lyga); 2009 m. Europos jaunimo (merginų) U-21 čempionato VI vieta (aukščiausia lyga); 2011 m. Geriausia U-21 žaidėja Lietuvoje; 2012 m. Portugalijos nacionalinės lygos uždarųjų patalpų I vieta; 2012 m. Geriausia žaidėja Portugalijoje; 2013 m. Populiariausia Lietuvos žolės riedulininkė; 2015 m. Lietuvos uždarųjų patalpų čempionato II vieta; 2016 m. Turkijos nacionalinės lygos uždarųjų patalpų II vieta. Ir dar daugybė įvairiausių medalių bei apdovanojimų. Tarp svarbiausių apdovanojimų nepaminėjau Lietuvos aukščiausiojo diviziono trečiųjų vietų. Tiek su Širvintų „Intos“ komanda, tiek su Vilniaus HC „Žuvėdra“ Lietuvos aukščiausioje lygoje buvau trečiosios vietos laimėtoja tikrai daugiau nei 5 kartus. Šiuo metu tris kartus per savaitę treniruojuosi Vilniaus HC „Žuvėdra“ žolės riedulio klube ir žaidžiu už Lietuvos nacionalinę rinktinę.
– Tavo apdovanojimai stulbinami. Jau esi žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Smagu, kad vis dar užsiimi šia sporto šaka ir eini pirmyn. Šiuo metu vieni apie kitus daugiausiai sužinome iš socialinės paskyros „Facebook“. Tad pastaruoju metu teko matyti, kad ganėtinai dažnai keliauji ir netgi vienoje iš internetinių svetainių dalijiesi kelionių įspūdžiais užsienio kalba? Beje, ar neklystu, kad tau netgi teko studijuoti kažkurioje užsienio šalyje? Ar tai nauja tavo aistra? Nuo kada prasidėjo tavo kelionių „maratonas“ ir kaip kilo tokia idėja apie visa tai pasidalyti su kitais?
– Kai mušant vidurnakčiui visi sudarinėjo pažadus Naujiesiems metams, aš sudarinėjau sąrašą šalių, kuriose norėčiau apsilankyti. 2016 metai buvo ypatingi kelionių metai – aplankiau daugiau nei 15 skirtingų šalių ir daugiau nei 30 skirtingų pasaulio miestų. Mano kelionių priežastys įvairios – tarptautiniai Europos ir Pasaulio lygos čempionatai, jaunimo mainų projektai, draugų iš įvairiausių pasaulio kampelių lankymas, saulės ir šilumos vaikymasis ar tiesiog didelis noras pamatyti ir pažinti naują kultūrą.
Mergina Tunise pirmą kartą jodinėjo kupranugariu.
Intensyvios kelionės prasidėjo nuo studijų Vilniaus universitete laikotarpio. Studijuodama Tarptautinių santykių ir Politikos mokslų institute gavau galimybę ERASMUS programos pagalba pusmetį praleisti Lisabonoje, Portugalijoje. Per 7 mėnesius gyvenimo kitoje šalyje susipažinau su daugybe žmonių, išmokau portugalų kalbą (kurią jau beveik užmiršau), apkeliavau visą šalį ir širdyje išsivežiau troškimą pamatyti dar daugiau. Taip atsidūriau Graikijoje, Tarptautinės Olimpinės Akademijos organizuojamoje jaunimo sesijoje, kurioje dvi savaites praleidau su 200 žmonių iš daugiau nei 100 skirtingų šalių. Mane pakvietė prisijungti prie kelių tarptautinių organizacijų, užmezgiau naujus kontaktus, kilo dar daugiau idėjų įvairioms veikloms pradėti. Be to, Vilniaus universitete pabaigiau tarptautinės komunikacijos magistro studijas ir, gavusi pasiūlymą dirbti su Europos Sąjungos projektais jaunimui, pusei metų iškeliavau dirbti į Rumuniją. Dar esu mėnesį laiko gyvenusi Turkijoje, kai pasirašiau trumpalaikį kontraktą su Turkijos žolės riedulio klubu ir kartu su jais dalyvavau Europos klubų čempionate ir Turkijos nacionalinėje lygoje.
Kelionių metu nutinka tokių istorijų, kurios tiesiog negali būti nutylėtos. Pirmiausia jos yra prisiminimas man ir tiems žmonėms, kurie buvo kartu. Tuomet jos tampa maža „špargalke“ tiems, kurie ketina keliauti į naują šalį, ar mažu spyriu į sėdimąją tiems, kurie vis dar nedrįsta keliauti savarankiškai ir sugeba surasti priežasčių to nedaryti. Tai buvo mano praėjusių metų pažadas sau, kurį, aplinkinių raginama pasidalyti savo įspūdžiais ir nuotraukomis, išpildžiau.
– Akiratis iš tiesų platus. Ne vienas galėtų pavydėti tokių įspūdžių ir didžiulio bagažo įgytos patirties. Tiek visko išgirdus, įdomu sužinoti, koks gi tavo pagrindinis užsiėmimas yra šiuo metu? Kiek žinau, gyvendama Širvintose, buvai be galo aktyvi, tad ar išliko tas aktyvumas, noras visur dalyvauti? Kokia papildoma veikla užsiimi ir kur šiuo metu yra tavo nuolatinė gyvenamoji vieta? Galbūt jau gali įvardyti savo vieną ar kitą hobį?
– Šiuo metu gyvenu ir dirbu Vilniuje. Esu ekspertė tarptautinei veiklai Centrinėje projektų valdymo agentūroje. Dirbu su Europos Sąjungos Dvynių projektais. Paprastai tariant, perduodame gerąją Lietuvos patirtį toms šalims, kurios yra Europos Sąjungos partnerės ir galbūt norėtų tapti jos dalimi (pavyzdžiui: Ukrainai, Gruzijai, Moldovai ir kt…).
Be to, esu ENGSO Youth (European Non-Governmental Sports Organisation) organizacijos delegatė Lietuvoje bei Europos žolės riedulio federacijos organizuojamo Youth Pannel narė. Šios organizacijos vienu ar kitu būdu siekia užtikrinti jaunimo balsą sporto srityje. Dar svarbiau – pagrindinis mūsų tikslas yra tai, kad žmonės su negalia turėtų galimybę įsitraukti į socialinę veiklą. Organizuojame įvairius tarptautinius jaunimo mainus, kuriuose dalyvauju arba vedu mokymus.
Įspūdingas Gibraltaro kraštovaizdis
Progai pasitaikius, prisidedu prie UNICEF Lietuva veiklos, esu aktyvi kraujo donorė, bendradarbiauju su „Aktyvaus jaunimo“ organizacija vykdant skirtingų šalių jaunimo mainus, žaidžiu žolės riedulį ir priklausau savo klubo valdybai (esu atsakinga už klubo viešuosius ryšius ir organizuoju renginius vaikams), mokausi prancūzų kalbos, groti gitara ir ką tik gavau dar vieną diplomą makiažo kursų baigimo proga. Prie viso to – dar kelionės, fotografija ir kelionių tinklaraščio rašymas. Bet tai jau yra gyvenimo būdas, o ne hobis.
– Akivaizdu, kad tavo aktyvumas niekur nedingo, anaiptol – tik dar labiau išaugo noras save visur realizuoti. Sunku suprasti, kaip įmanoma visur suspėti. Dažnai jaunimui sunku save atrasti. Jiems tenka daug keliauti, daug visko patirti ir galiausiai nutinka taip, kad vis vien nepavyksta surasti mėgiamo užsiėmimo ir savęs realizavimo vienoje ar kitoje srityje. O tau, Ugne, turėjusiai įvairiaspalvę patirtį, ar jau pavyko save atrasti, ar pavyko susikurti gyvenimo kelią, kuriuo žadi eiti?
– Galiu drąsiai sakyti, kad viskas, ką šiuo metu darau savo gyvenime, man teikia džiaugsmą.
Su vietiniais gyvūnėliais Gibraltare
– Manau, kad tai ir yra svarbiausia. O kokie būtų tavo ateities planai? Žadi likti Lietuvoje ar kaip dauguma emigruoti ir kurtis gyvenimą svetur, juolab kad esi nemažai kur pabuvojusi? Ar niekada nekilo minčių sugrįžti gyvenimui į gimtąjį miestą – Širvintas?
– Niekada negali žinoti, kaip susiklostys gyvenimas, tačiau mano planas yra gyventi ir kurti šeimą Lietuvoje. Myliu savo šalį, todėl visą patirtį įgytą užsienyje, stengiuosi parsivežti namo. Širvintos visuomet išliks mano mylimu gimtuoju miestu ir čia visuomet gera sugrįžti, tačiau didelė mano gyvenimo ir veiklos dalis yra kituose miestuose, todėl šiuo metu grįžti gyventi į Širvintas neketinu.
– Dėkoju tau, Ugne, už pokalbį ir linkiu kuo didžiausios sėkmės…
Odeta Kuročkina
Nuotraukos iš asmeninio Ugnės albumo
