Tereikėjo pusantrų metų, kai Šeduvoje įkurtas muziejus „Dingęs štetlas“ sužadino poreikį pasidomėti istorija, prisiminti šios tautos žmonių likimus ir širvintiškiams. Kiekviename miestelyje yra istorijos liudininkų, likusių kapų.
Tą lūkestį ėmėsi planuoti „Bočių“ vadovės – pirmininkė Laimutė Griškienė, pavaduotoja Genovaitė Abromavičienė. Pasitarė su taryba. Visi pritarė.
Širvintų rajono savivaldybei pateikta paraiška dėl „Nevyriausybinių organizacijų projekto finansavimo savivaldybės biudžeto lėšomis“ projekto „Prasmingas laikas kartu“ vykdymo. Jo tikslas – prisidėti prie prasmingo ir turiningo Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Širvintų bendrijos senjorų užimtumo, surengiant edukacinę išvyką į Šeduvos žydų istorijos muziejų „Dingęs štetlas“. Projektui iš Žemės ūkio ir kaimo plėtros programos skirtas finansavimas. Esame nuoširdžiai dėkingi.
„Šeduvoje praėjusiais metais atidarytas žydų istorijos muziejus „Dingęs štetlas“ pateko į 2026 metų gražiausių pasaulio muziejų sąrašą, kurį paskelbė tarptautiniai architektūros ir dizaino apdovanojimai „Prix Versailles“. Vien per pusmetį muziejų aplankė daugiau negu 45 000 žmonių.
Laikas muziejuje sustojo, atrodė, nedrąsu net šypsotis. Vykome 50 žmonių. Profesionalūs gidai pasakojo taip, kad šypsenai neliko vietos. Pagrindinis muziejaus pasakojimas, kuriam skirta didžioji ekspozicijos dalis, koncentruojasi į tarpukarį, antrojo pasaulinio karo metus ir pokarį, o lankytojai kviečiami pasivaikščioti po to laikotarpio Šeduvos štetlą. Muziejaus ekspozicijoje atgyja tarpukario Šeduva ir ten gyvenusi žydų bendruomenė.
Gyvenime taip būna, kad po liūdesio ir rimtų minčių reikia ko nors širdžiai mielo: malonių įspūdžių, idėjų, patirties.
Šalia kelio Šiauliai–Panevėžys, visai prie pat Burbiškio dvaro įsikūrusi sodyba „Molinė saulėgrąža“. Čia jau mūsų laukė ir maloniai sutiko šeimininkų šeimos atstovė Elžbieta Karaliūtė.
Keli malonūs susitikimo sakiniai liudijo, kad buvome laukiami nacionalinėmis tradicijomis dvelkiančiame bei šeimos verslą atspindinčiame kambaryje prie tvarkingo stalo. Jame – Elžbietos mamos keramikiniai angelai, lietuviškos lovatiesės, keli šimtai molinių ąsočių, kitų buities rakandų.
Buvo sielai atgaivos. Atsisveikinome linkėdami sėkmės, sveikatos, kūrybos.
Dėkojome už kelionę rėmėjams, organizatoriams, vairuotojui, vieni kitiems – už bendrystę, šilumą. Ir idėjos ateičiai aptartos. Liko tik įgyvendinti.
Ona Valančienė
LPS „Bočiai“ Širvintų bendrijos tarybos narė
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.
