Brangiausia dovana, kuria galime apdovanoti vieni kitus – laikas.
Šia dovana galėjome pasinaudoti gavę Širvintų rajono savivaldybės administracijos rėmimą projektui „Bendraujame keliaudami“ Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2023-2025 metų veiksmų plano 2.1.1.1. priemonės „Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ įgyvendinimo Širvintų rajono savivaldybėje.“ Esame dėkingi.
Atrodo – maža Lietuva, bet kiek dar vietų neaplankyta, o kiek aplankytų vietovių pasikeitę. Verta patirtis.
Kupiškio kraštas. Atrodo, girdime, skaitome apie kūrybingus žmones, gražiai puoselėjamą kraštą, bet prisiruošti nepavyksta.
Kasmet atsiranda naujų objektų, stebinančių keliautojus.
Susirinkome – 44 žmonės. Visi iš Gelvonų krašto, savi. Bendruomenės nariai iš Širvintų. Bet kilmė ar darbas suvienija. Iš Bagaslaviškio – artimi, nes bendros veiklos suburia pomėgiais, šiltu bendravimu. Gelvonų seniūnijos gyventojams viskas įdomu. Laukiame išvykų.
44 keliautojai per vieną pusdienį užpildė sąrašą. Autobuso vairuotojas Dainius iš MB „Busmanta“ paslaugiai ir laiku atvyko, saugiai visą dieną rūpinosi.
Pirmasis sustojimas – Panevėžio rajono Kakūnų kaime įsikūręs hortenzijų parkas. Abejingų grožiui neliko nė vieno. 4 hektarų plote žydi 4 tūkstančiai šluotelinių hortenzijų, aplinką puošia tvenkiniai. Ideali švara, kūrybingai sutvarkyta aplinka patraukia ne vieną lankytoją. Dauguma prisipirko patikusių veislių augalų. Papuoš namų aplinką ir ne kartą su draugais dar aplankys romantišką parką.
Dalinamės įspūdžiais ir… jau nebetoli Palėvenė. Komarų dvaras ir Palėvenės Šv. Domininko bažnyčia, dominikonų vienuolyno ansamblis. Mūsų jau laukia gidė Rita Pukenienė. Edukacija užtruko, bet neprailgo. Apie vienuolių gyvenimo būdą, papročius, pragyvenimą, kūrybiškumą ir kokie amatai šiandien rodomi: maisto, alaus gaminimas, medus ir jo produkcija, sveikatinimas, užpiltinių receptai ir nauda. Dėkingi gidei Ritai už didelį, bet labai įdomų informacijos kiekį.
Keletas kilometrų, ir mes jau Kupiškyje. Mūsų laukia kūrybingoji gidė Rita Kavaliauskienė.
Programa netrumpa:
Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia;
Lauryno Stuokos – Gucevičiaus aikštė ir muzikiniai fontanai;
Skulptoriaus Henriko Orakausko „Muziejus po atviru dangumi“;
Kupiškio etnografijos muziejus;
Kupiškio (Aukštupėnų) piliakalnis;
Kupiškio marios ir Uošvės Liežuvio sala.
Prasideda ekskursija nuo staigmenos: mūsų laukia Gelvonų krašto Žmogus – Gelvonų gimnazijos (tada vidurinės mokyklos) aukso medalininkė, aktyvi ne tik tada, bet ir visą gyvenimą Skapiškio teatro režisierė Vita Vadoklytė. Lietuvos ir Kupiškio kultūros darbuotoja bei visuomenės veikėja, teatro režisierė. Teatrų specialistė, kuruoja šalies suaugusiųjų mėgėjų teatrų veiklą, dirba Teatro renginių vertinimo komisijose. Koordinuoja teatro žanro tarybos, srities ekspertų konsultantų veiklas, Dainų švenčių Teatro dieną, organizuoja teatrų nominavimo iškilmes. Pelniusi ne vieną rajono bei Valstybės apdovanojimą.
Bet mums – sava. Kiek buvo džiaugsmo, apsikabinimų ir ašarų (džiaugsmo) susitikus po daugelio metų pirmąją Mokytoją Verutę, buvusią direktorę, su kuria bendrauja iki šiol, kaimynus – Zofiją, Jadvygą, Gelvonų mokyklos buvusius darbuotojus – virėją Aldoną, bendramokslius.
Taigi, gyvenimo edukacija, kad viską gali pasiekti savo darbu, veiklumu, širdimi jaučiant žmones, tik mažai paliekant laiko sau. Miela Vita, Ačiū Tau. Linki visas Gelvonų kraštas.
Šaunioji gidė Rita, savo atmintyje talpinanti tiek informacijos, kad klausant istorinių faktų apie Kupiškio istorines ištakas bei skaudžius įvykius galvoji, kaip svarbu, kad visa tai galima rasti bibliotekoje (žydų memorialinė siena). Lauryno – Stuokos aikštė bei joje dainuojantys fontanai kalba apie Kupiškio bei Širvintų bendrystę. O dar H. Orakausko darbai. Vėl jungtis tarp Kernavės ir Kupiškio. Muziejus po visą miestą. Prie kiekvieno kūrinio gidė pasakoja istoriją, gal ir laimę ar pinigus nešančią istorinę pamoką.
Jei ir lietus lynojo, bet kopėme į Aukštupėnų piliakalnį. Susipažinome su jo kiilme, istorine praeitimi (amžius nuo 1240 metų).
Sugiedojome Kupiškio himną (Kupiškėnai geri žmonas…).
Galėtume dar ką papasakoti bet pietūs laukė. Sotūs, dosnūs.
Ir kelionė į namus.
Pasidžiaugėme, pasitarėme ir nusprendėme, kad jau laikas mąstyti apie būsimas keliones. Ačiū, mieli bendrakeleiviai. Tegul prigyja augalai, grįžta prisiminimai. Siūlykite, kur keliausime.
Ona Valančienė,
bendrakeleivė, bendruomenės pirmininkė
Gvido Savarausko nuotr.
Užs. Nr. 138.
