Dviračiais palei Norvegijos fiordus (3)

Liračiais palei Norvegijos fiordus (3)
Tęsiame pasakojimą apie šių metų vasarą grupės lietuvių žygį dviračiais vakarinėje Norvegijos dalyje, palei fiordus. Skaitytojų dėmesiui – šešta, septinta, aštunta ir devinta kelionės dienos.
Šeštoji kelionės diena – liepos 25-oji, šeštadienis. Nuvažiuota 75 kilometrai, pakilimas aukštyn – 1202 metrai, nusileidimas žemyn – 1400 metrai. Maršrutas: Shei – Forde – Bygstad.
Rasa: „Orų prognozės šiandien žadėjo puikų orą. Jos išsipildė su kaupu – visą dieną švietė saulė ir neiškrito nė lašas lietaus. Kadangi sunkiąją perėją įveikėme vakar, šiandien nebuvo kur skubėti. Iš nakvynės vietos pajudėjome gerai išsimiegoję ir išsidžiovinę daiktus. Pravažiavome daugybę mielų kaimelių. Forde miesto parke prie upės papietavome. Nors šiandien ir neplanavome numinti daug kilometrų, tačiau, beieškant vietos nakvynei, teko paplušėti. Prie fiordo krantai statūs, aplink vien uolos arba ūkininkų valdos. Šiaip ne taip prie pat skardžio užtikome jaukią vietelę. Vieno kelionės draugo dviračio ratui sulūžo stipinas, vyrai bandė pakeisti nauju, tačiau nepavyko. Labai romantiškai nuteikia ant šalia besiganančių avyčių pritaisytų varpelių skambčiojimas. Mūsų žvejams pasisekė – sugavo net penkias nemažas žuvis. Rytoj bus skanūs pietūs…“
Ramūnas: „Rytą oras puikus. Pasiskaitę internete, pareguliuojam Daivos dviračio stipinus, ratas lyg ir tiesesnis. Minam iki Forde. Forde apsiperkam Biltimoje, parke pavalgome ir miname toliau. Nedidukas serpantinas, pakilimas 350 metrų. Toliau leidžiamės iki Dalsfjorden fiordo. Pakeliui prakiūra Nastės padanga – įstrigęs stiklas. Vakare stovyklavietė prie pat kelio. Alina ir Tolikas pagauna 5 žuvis – vakarienė ir pusryčiai. Diena buvo be lietaus, pastebimai šiltesnė.“
Septintoji kelionės diena – liepos 26-oji, sekmadienis. Nuvažiuota 34 kilometrai, pakilimas aukštyn – 888 metrai, nusileidimas žemyn – 845 metrai. Maršrutas: Bygstad –  Dale – Flekke.
Rasa: „Šiandien ir vėl be lietaus! Daug daug saulės, nosis nusvilom iki raudonumo. Ramiai, neskubėdami papusryčiavome, patvarkėme savo dviračius – ir pirmyn. Pavažiavę vos porą kilometrų, radome puikų priėjimą prie fiordo. Lyg ir statoma prieplauka, o gal šiaip akmenų skaldykla. Žvejai tuoj pat išsitraukė meškeres ir netrukus ant kranto gulėjo viena skumbrė, trys lyrai, iš kurių vienas – didžiulis. Žuvies per pietus užteko visiems. Pasilepinę saulutėje, nuriedėjome tolyn. Privažiavome vieną tunelį, po to, išnirę iš antro, patekome į apžvalgos aikštelę, nuo kurios prieš akis atsivėrė nuostabus vaizdas į krioklį, salas ir didžiulį modernų tiltą. Pasigrožėję pranėrėme dar pro du neilgus tunelius. Įdomu, kad šie keturi tuneliai skirti tik pėstiesiems ir dviratininkams. Čia pat nedidelis jaukus Date miestelis. Kažkurioje miško sankryžoje pasukome ne ten, todėl teko kelis kilometrus grįžti atgal. Jau ir vakaras buvo „ant nosies“, reikėjo ieškoti vietos nakvynei. Rasti tokią vietą ne taip paprasta, nes aplinkui vien uolos, miškai ir pelkės. Pagaliau pavyko surasti sausą ir daugmaž lygią vietelę. Visai šalia tamsus ir šlapias miškas, kuriame, panašu, tik troliai gali gyventi.“
Ramūnas: „Rytą – dviračių valymas, visi tepam grandines. Matom, kad tokiais tempais iki Bergeno spėsim, taigi, pamynę tris kilometrus, stojam priešais krioklį, gaudome žuvis. Deginamės, džiaugiamės saule, niekur neskubame. Toliau pajudam po pietų, važiuojam per keturis tunelius iš eilės. Vienoje vietoje pasukam ne ten, taigi tenka 2,5 km grįžti. Vakarop pradedame ieškoti vietos nakvynei, bet aplink skardžiai, statūs šlaitai. Galiausiai stojame prie pat kelio, atviroje vietoje. Šalia staliukas su suolais. Ilgai nevakarojam, užpuola mašalai, lendam į palapines.“
Aštuntoji kelionės diena – liepos 27-oji, pirmadienis. Nuvažiuota 21 kilometras, pakilimas aukštyn – 220 metrai, nusileidimas žemyn – 292 metrai. Maršrutas: Leite – Korssund.
Rasa: „Naktį trumpai nulijo, tačiau rytą debesys išsisklaidė, oro temperatūra pakilo iki 21 laipsnio šilumos. Šiandien nuvažiavome labai nedaug, nes skubėti nebėra kur. Oras puikus, išsirinkome gerą poilsio vietą prie fiordo kranto, nuo kurio matosi daug nedidelių salelių. Žvejams kol kas visiškai nesiseka… Tiesa, važiuodami pakeliui prisirinkome raudonikių ir voveraičių. Aplinkui daug mėlynių, tik kad jos labai rūgščios. Vis dar stebina vairuotojų atsargumas ir mandagumas. Kad ir šiandien, važiuojant siauru keliuku, sunkvežimio vairuotojas išlipo iš mašinos ir šypsodamasis stebėjo, kaip mes vorele miname viršun. Ir taip būna dažnai, gal tik kelios mašinos mus aplenkė „lietuviškai“… Nakvynei apsistojome už nedidelio kaimelio, kuris net mūsų žemėlapyje nebuvo pažymėtas. Pasiteiravome dviejų močiučių, kur artimiausia parduotuvė. Jos angliškai nekalbėjo, tačiau stengėsi mums norvegiškai paaiškinti ir, aišku, šypsojosi…
Ramūnas: „Šiandien važiuojame mažai, jau 14 valandą stojame ant didžiulių uolų, šalia fiordo, ir ilsimės. Žuvų nepagaunam, aptinkam kelias voveruškas ir raudonviršį. Palapines geriau statyti ant akmens – nors ir vėjo prapučiamos, bet šilčiau nei samanose – ten daug drėgmės.“
Devintoji kelionės diena – liepos 28-oji, antradienis. Nuvažiuota 52 kilometrai, pakilimas aukštyn – 835 metrai, nusileidimas žemyn – 798 metrai. Maršrutas: Korssund – Salbu –  Hyllestad – Kysjedalsvika – Rutleda.
Rasa: „Pasirodo, miegoti ant didžiulio akmens nėra jau taip ir kieta. Ypač kai naktį ir rytą nelyja. Šiandien mus vėl lepina saulė, todėl važiuojant mūsų nuotaika puiki ir tie suplanuoti 40 kilometrų pralekia vienu akimirksniu. Lėkdami kelto link, pakeliui matėme senąjį akmenskaldžių muziejų. Šiąnakt vėl teks nakvoti prie ežero, ant akmenų. Iš trijų pusių supdami, mus gąsdina tamsūs debesys – matyt, sulauksime lietaus. Salter – mielas žvejų miestelis, prieplaukoje nė vienos jachtos. Žvejai labai įvairaus amžiaus – nuo vaikų iki senjorų. Katinų – nė vieno… Šiandien Norvegija kvepia ką tik nupjautu šienu. Prieš tai kvepėjo karvėmis…“
Ramūnas: „Iki kelto liko 40 kilometrų. Oras puikus, apie 20 laipsnių šilumos. Važiuojam neskubėdami, valgome mėlynes, geriam kavą. Užkandam prie parduotuvės ir 15 valandą pasiekiam prieplauką. Keltas 16.25 val., krauname devaisus, maudomės ir skalbiamės. Keliamės per Sognefjord fiordą (keltas Rysjedalsvika – Ruthedal – 36 Nok). Išlipę iš kelto pavažiuojame keletą kilometrų ir stojame ant ežero kranto. Žvejojam, kepam žuvį, vakarieniaujam. 21.30 val. mašalai nugali, visi lendam į palapines.“
Tekstą spaudai parengė Remigijus Bonikatas, nuotraukos – Ramūno Rulevičiaus
16 – Vienas iš daugelio jaukių miniatiūrinių miestelių palei fiordą
22 – Prieš akis neilgas tunelis
56 – Po rimto minimo ir ant akmens miegoti minkšta
11 – Vienintele nuotrauka, kurioje visa grupė kartu (su fotografu Ramūnu)
15 – Žvejai pietų neruošia, jie žvejoja…
30 – Mėlynių labai daug, bet jos labai rūgščios
13 -1 Už kelių kilometrų – jau ir Atlanto vandenynas
Prieš akis neilgas tunelis

Prieš akis neilgas tunelis

Tęsiame pasakojimą apie šių metų vasarą grupės lietuvių žygį dviračiais vakarinėje Norvegijos dalyje, palei fiordus. Skaitytojų dėmesiui – šešta, septinta, aštunta ir devinta kelionės dienos.  

Šeštoji kelionės diena

Liepos 25-oji, šeštadienis. Nuvažiuota 75 kilometrai, pakilimas aukštyn – 1202 metrai, nusileidimas žemyn – 1400 metrai. Maršrutas: Shei – Forde – Bygstad.

Rasa: „Orų prognozės šiandien žadėjo puikų orą. Jos išsipildė su kaupu – visą dieną švietė saulė ir neiškrito nė lašas lietaus. Kadangi sunkiąją perėją įveikėme vakar, šiandien nebuvo kur skubėti. Iš nakvynės vietos pajudėjome gerai išsimiegoję ir išsidžiovinę daiktus. Pravažiavome daugybę mielų kaimelių. Forde miesto parke prie upės papietavome. Nors šiandien ir neplanavome numinti daug kilometrų, tačiau, beieškant vietos nakvynei, teko paplušėti. Prie fiordo krantai statūs, aplink vien uolos arba ūkininkų valdos. Šiaip ne taip prie pat skardžio užtikome jaukią vietelę. Vieno kelionės draugo dviračio ratui sulūžo stipinas, vyrai bandė pakeisti nauju, tačiau nepavyko. Labai romantiškai nuteikia ant šalia besiganančių avyčių pritaisytų varpelių skambčiojimas. Mūsų žvejams pasisekė – sugavo net penkias nemažas žuvis. Rytoj bus skanūs pietūs…“

Vienas iš daugelio jaukių miniatiūrinių miestelių palei fiordą

Vienas iš daugelio jaukių miniatiūrinių miestelių palei fiordą

Ramūnas: „Rytą oras puikus. Pasiskaitę internete, pareguliuojam Daivos dviračio stipinus, ratas lyg ir tiesesnis. Minam iki Forde. Forde apsiperkam Biltimoje, parke pavalgome ir miname toliau. Nedidukas serpantinas, pakilimas 350 metrų. Toliau leidžiamės iki Dalsfjorden fiordo. Pakeliui prakiūra Nastės padanga – įstrigęs stiklas. Vakare stovyklavietė prie pat kelio. Alina ir Tolikas pagauna 5 žuvis – vakarienė ir pusryčiai. Diena buvo be lietaus, pastebimai šiltesnė.“

Septintoji kelionės diena

Liepos 26-oji, sekmadienis. Nuvažiuota 34 kilometrai, pakilimas aukštyn – 888 metrai, nusileidimas žemyn – 845 metrai. Maršrutas: Bygstad –  Dale – Flekke.

Rasa: „Šiandien ir vėl be lietaus! Daug daug saulės, nosis nusvilom iki raudonumo. Ramiai, neskubėdami papusryčiavome, patvarkėme savo dviračius – ir pirmyn. Pavažiavę vos porą kilometrų, radome puikų priėjimą prie fiordo. Lyg ir statoma prieplauka, o gal šiaip akmenų skaldykla. Žvejai tuoj pat išsitraukė meškeres ir netrukus ant kranto gulėjo viena skumbrė, trys lyrai, iš kurių vienas – didžiulis. Žuvies per pietus užteko visiems. Pasilepinę saulutėje, nuriedėjome tolyn. Privažiavome vieną tunelį, po to, išnirę iš antro, patekome į apžvalgos aikštelę, nuo kurios prieš akis atsivėrė nuostabus vaizdas į krioklį, salas ir didžiulį modernų tiltą. Pasigrožėję pranėrėme dar pro du neilgus tunelius. Įdomu, kad šie keturi tuneliai skirti tik pėstiesiems ir dviratininkams. Čia pat nedidelis jaukus Date miestelis. Kažkurioje miško sankryžoje pasukome ne ten, todėl teko kelis kilometrus grįžti atgal. Jau ir vakaras buvo „ant nosies“, reikėjo ieškoti vietos nakvynei. Rasti tokią vietą ne taip paprasta, nes aplinkui vien uolos, miškai ir pelkės. Pagaliau pavyko surasti sausą ir daugmaž lygią vietelę. Visai šalia tamsus ir šlapias miškas, kuriame, panašu, tik troliai gali gyventi.“

Mėlynių labai daug, bet jos labai rūgščios

Mėlynių labai daug, bet jos labai rūgščios

Ramūnas: „Rytą – dviračių valymas, visi tepam grandines. Matom, kad tokiais tempais iki Bergeno spėsim, taigi, pamynę tris kilometrus, stojam priešais krioklį, gaudome žuvis. Deginamės, džiaugiamės saule, niekur neskubame. Toliau pajudam po pietų, važiuojam per keturis tunelius iš eilės. Vienoje vietoje pasukam ne ten, taigi tenka 2,5 km grįžti. Vakarop pradedame ieškoti vietos nakvynei, bet aplink skardžiai, statūs šlaitai. Galiausiai stojame prie pat kelio, atviroje vietoje. Šalia staliukas su suolais. Ilgai nevakarojam, užpuola mašalai, lendam į palapines.“

Po rimto minimo ir ant akmens miegoti minkšta

Po rimto minimo ir ant akmens miegoti minkšta

Aštuntoji kelionės diena

Liepos 27-oji, pirmadienis. Nuvažiuota 21 kilometras, pakilimas aukštyn – 220 metrai, nusileidimas žemyn – 292 metrai. Maršrutas: Leite – Korssund.

Rasa: „Naktį trumpai nulijo, tačiau rytą debesys išsisklaidė, oro temperatūra pakilo iki 21 laipsnio šilumos. Šiandien nuvažiavome labai nedaug, nes skubėti nebėra kur. Oras puikus, išsirinkome gerą poilsio vietą prie fiordo kranto, nuo kurio matosi daug nedidelių salelių. Žvejams kol kas visiškai nesiseka… Tiesa, važiuodami pakeliui prisirinkome raudonikių ir voveraičių. Aplinkui daug mėlynių, tik kad jos labai rūgščios. Vis dar stebina vairuotojų atsargumas ir mandagumas. Kad ir šiandien, važiuojant siauru keliuku, sunkvežimio vairuotojas išlipo iš mašinos ir šypsodamasis stebėjo, kaip mes vorele miname viršun. Ir taip būna dažnai, gal tik kelios mašinos mus aplenkė „lietuviškai“… Nakvynei apsistojome už nedidelio kaimelio, kuris net mūsų žemėlapyje nebuvo pažymėtas. Pasiteiravome dviejų močiučių, kur artimiausia parduotuvė. Jos angliškai nekalbėjo, tačiau stengėsi mums norvegiškai paaiškinti ir, aišku, šypsojosi…

Vienintele nuotrauka, kurioje visa grupė kartu (su fotografu Ramūnu)

Vienintele nuotrauka, kurioje visa grupė kartu (su fotografu Ramūnu)

Ramūnas: „Šiandien važiuojame mažai, jau 14 valandą stojame ant didžiulių uolų, šalia fiordo, ir ilsimės. Žuvų nepagaunam, aptinkam kelias voveruškas ir raudonviršį. Palapines geriau statyti ant akmens – nors ir vėjo prapučiamos, bet šilčiau nei samanose – ten daug drėgmės.“

Devintoji kelionės diena

Liepos 28-oji, antradienis. Nuvažiuota 52 kilometrai, pakilimas aukštyn – 835 metrai, nusileidimas žemyn – 798 metrai. Maršrutas: Korssund – Salbu –  Hyllestad – Kysjedalsvika – Rutleda.

Už kelių kilometrų - jau ir Atlanto vandenynas

Už kelių kilometrų - jau ir Atlanto vandenynas

Rasa: „Pasirodo, miegoti ant didžiulio akmens nėra jau taip ir kieta. Ypač kai naktį ir rytą nelyja. Šiandien mus vėl lepina saulė, todėl važiuojant mūsų nuotaika puiki ir tie suplanuoti 40 kilometrų pralekia vienu akimirksniu. Lėkdami kelto link, pakeliui matėme senąjį akmenskaldžių muziejų. Šiąnakt vėl teks nakvoti prie ežero, ant akmenų. Iš trijų pusių supdami, mus gąsdina tamsūs debesys – matyt, sulauksime lietaus. Salter – mielas žvejų miestelis, prieplaukoje nė vienos jachtos. Žvejai labai įvairaus amžiaus – nuo vaikų iki senjorų. Katinų – nė vieno… Šiandien Norvegija kvepia ką tik nupjautu šienu. Prieš tai kvepėjo karvėmis…“

Žvejai pietų neruošia, jie žvejoja...

Žvejai pietų neruošia, jie žvejoja...

Ramūnas: „Iki kelto liko 40 kilometrų. Oras puikus, apie 20 laipsnių šilumos. Važiuojam neskubėdami, valgome mėlynes, geriam kavą. Užkandam prie parduotuvės ir 15 valandą pasiekiam prieplauką. Keltas 16.25 val., krauname devaisus, maudomės ir skalbiamės. Keliamės per Sognefjord fiordą (keltas Rysjedalsvika – Ruthedal – 36 Nok). Išlipę iš kelto pavažiuojame keletą kilometrų ir stojame ant ežero kranto. Žvejojam, kepam žuvį, vakarieniaujam. 21.30 val. mašalai nugali, visi lendam į palapines.“

Tekstą spaudai parengė Remigijus Bonikatas, nuotraukos – Ramūno Rulevičiaus

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top
error: Kopijuoti negražu!
+