Širvintų bočiai Kauno botanikos sode
Vasara bėga greitai, nešdama mums, senjorams, poilsį, ramybę ir džiaugsmą. O greta to, pasaulyje, Lietuvoje ir mūsų rajone, verda bei kunkuliuoja įvykiais gyvenimas. Ar jis turi gilią prasmę? Šis klausimas iškyla daugeliui. Kad ir kaip žmonės žiūrėtų į savo būtį, beprasmybės jausmo dažnas, deja, neišvengia. Taigi psichologiškai tvirti ir aktyvūs 49 rajono „bočeliai“ liepos 26-ąją, Šv. Onos dieną, vadovaujami bendrijos pirmininko pavaduotojos, puikios organizatorės Genovaitės Abromavičienės, išvykome į Kauną. Mūsų dienotvarkėje – 3 lankytini objektai: Pažaislio kamaldulių vienuolynas, Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodas ir Kauno Prisikėlimo bažnyčia.
Kelionė neprailgo, nes Genovaitė įdomiai pasakojo apie pravažiuojamus miestus ir gyvenvietes: Vievį, Elektrėnus, Rumšiškes. Štai mes jau Pažaislyje. Ansamblis laikomas vienu geriausių brandžiojo baroko pavyzdžių Šiaurės ir Rytų Europoje. Tai vienas iš dviejų Lietuvoje išlikusių vienuolynų ir bažnyčių ansamblių (kitas – Tytuvėnuose). Svarbiausias ansamblio akcentas – Švč. Mergelės Marijos apsilankymo pas Elžbietą bažnyčia. Ji – barokinė, lotyniško kryžiaus plano, turi šešiabriaunį 53 m aukščio kupolą su žibintu ir kryžiumi. Komplekso planas primena vienuolių kamaldulių herbą – du balandžius, geriančius iš vienos taurės. Vienuolyno fundatorius Kristupas Zigmuntas Pacas. Vėliau ansamblis buvo pritaikytas stačiatikių vienuolynui.
Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, 1920 m. vienuolyne vėl apsigyveno seserys kazimierietės, tačiau neilgam – sovietinės okupacijos metais šiame ansamblyje buvo įkurta psichoneurologinė ligoninė. Kai kurių salių freskos labai nukentėjo. 1967-1992 m. vienuolyne veikė Valstybinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus filialas. Atkūrus nepriklausomybę, 1992 m. pastatai buvo grąžinti Šv. Kazimiero kongregacijos seserims. Šiuo metu jų yra 17. Bažnyčioje laikomos mišios. Vienuolyno bažnyčios šventoriuje palaidotas mons. Vincentas Dargis. 1920-1940 m. jis buvo bažnyčios rektorius, kazimieriečių Dvasios tėvas, kongregacijos rėmėjas.
Po ekskursijos vienuolyne kelionę tęsėme Botanikos sode. Šiuo metu Kauno botanikos sodas užima 62,5 ha. Visuomenės lankymui atviros ekspozicijos užima apie 30 ha. Sode auginama 8851 augalų rūšis. Čia gausu įvairių ekspozicijų: vienmečių ir daugiamečių gėlių, vaistinių augalų, sidabrakrūmių ir spygliuočių, hortenzijų, petunijų ir energinių augalų.
Įrengtas edukacinis daržas. Neseniai atnaujintos rožių, jurginų, tulpių ir kitų svogūninių augalų bei bijūnų kolekcijos. 1997 m. Botanikos sode įrengta unikali ekspozicija akliesiems ir silpnaregiams.
[nggallery id=415]
Botanikos sode buvo kur paganyti akis: oranžerijose pamatytos palmės, fikusai, bananai, papajos pribloškė savo dydžiu, vešlumu. Botanikos sode pamatėme jau nužydėjusią karalienę magnoliją, o tulpmedis dar krauna žiedus, tad mums pademonstravo tik gausybę pumpurų.
Gidė pasakojo labai įdomiai, atsakė į visus klausimus. Padėkoję jai, leidomės į tolesnę kelionę po Kauną. Kitas sustojimas – Kauno Prisikėlimo bažnyčia. 1952 m. Stalino valdžios potvarkiu šis bažnyčios pastatas buvo paverstas Radijo gamykla. Prasidėjus tautiniam atgimimui, tikintieji atgavo bažnyčią. Buvo renkamos lėšos jos rekonstrukcijai. Dosniausių rėmėjų pavardės surašytos marmurinėje lentoje: pirmosios – Valdo ir Almos Adamkų. 2004 m. gruodį buvo iškilmingai pašventinta monumentalios architektūros bazilikinė bažnyčia. Didžiojo bokšto aukštis – 70 m.
Liftu pakilome į terasą, įrengtą ant stogo, prieš akis – Kauno panorama. Bažnyčia atvira visiems. Įėjome, tyliai apžiūrėjome, pasimeldėme, pasigrožėjome, paaukoję tęsėme ekskursiją – apsilankėme Laivės alėjoje.
Čia papietavome, atėjo metas grįžti į namus.
Grįžome pailsėję ir, rodos, atjaunėję, kupini gerų emocijų, geros nuotaikos, dar kartą įsitikinę, kiek daug grožio galime rasti čia pat, nevykdami iš Lietuvos.
Graži mūsų Lietuva!
Mokslininkai suskaičiavo, kad vien ištarti trumputį žodį „ačiū“ reikia 72 viso kūno raumenų. Juk žodžiai, o ne skaičiai valdo šiuolaikinį pasaulį. Tad netaupykime jų, o ypač gerųjų, kuriais ir tariame nuoširdų ačiū mūsų Genovaitei, finansininkei Alvydai, fotografei Reginai už suorganizuotą kelionę ir rūpestį kelionės metu.
Iki kitų susitikimų!
Elena Pakalnienė
„Bočių“ narė
