Žiemą ne visi ežiai miega…

Viktorijos Bagdonavičienės rankose - nuo šarkų „teroro“ išgelbėtas ežiukas.

Viktorijos Bagdonavičienės rankose - nuo šarkų „teroro“ išgelbėtas ežiukas.

Praėjusių metų pabaigoje, prieš Šv. Kalėdas, Bagaslaviškio miestelio gyventoja Viktorija Bagdonavičienė per savo namo langą stebėjo įdomų vaizdelį. Per kiemą kiek įkabindamas skubėjo ežys, o jam iš paskos pasišokėdamos ir retkarčiais suplasnodamos sparnais sekė kelios šarkos. Nieko čia nuostabaus nebūtų, tačiau… Pirmiausia, ežiai yra naktiniai gyvūnai, kurie spalio – lapkričio mėnesiais užmiega žiemos miegu ir tik pavasarį, kovo – balandžio mėnesiais, kylant temperatūrai, ežiuko širdis ima plakti tankiau. Galutinai prabunda, kai aplinkos temperatūra pakyla iki 15 laipsnių. 

Tačiau smarkiai atšilus žiemos metu, taip pat gali prabusti. Šį kartą taip ir atsitiko. Matyt, prabudęs ežys išėjo maisto ieškoti ir… pats pavirto šarkų taikiniu. Mat šarkos ne šiaip šokinėjo, o su savo ilgais snapais taikėsi per spyglius ežiukui įkirsti. Nežinia, kaip būtų toliau vystęsis veiksmas, jei ne sodybos šeimininkas, paėmęs ežį ant rankų ir įsinešęs į vidų.

Sausio pabaigoje besilankant pas Bagdonavičius, kambaryje pastatytoje dėžėje, pasislėpęs po glėbeliu šieno, ežys miegojo. Šeimininkė guodėsi, kad ežiukas nieko neėda, o naktimis prabudęs pūškuodamas laksto po kambarį. Prisibėgiojęs pats savarankiškai perlipa per gana aukštą dėžės bortą ir, įsiknisęs į šieną, ilsisi.

Sunku pastebėti tarp šieno pasislėpusį ežiuką.

Sunku pastebėti tarp šieno pasislėpusį ežiuką.

Namuose ežius galima auginti. Tik nereikėtų jiems duoti pieno, nes nuo jo ežiukui gali paleisti vidurius. Į ežiuko vasaros meniu įeina sliekai, smulkūs graužikai, varlės, vabzdžiai, sraigės, kruopos, duona. Žiemą jis nieko neėda, nes miega, o pažadintas ėda visai nedaug. Aptikus ežiuką, įmigusį žiemos miegu, jo žadinti nepatartina, nes aktyviai judėdamas išeikvoja labai brangią energiją ir nebegali vėl užmigti iki pavasario. Matyt, ir šiuo atveju išgelbėtą nuo šarkų ežiuką reikėtu išnešti į šaltą atokią vietą, kad jis vėl galėtų užmigti iki pavasario. Geriausia būtų atokioje vietoje iškasti nedidelę duobutę, iškloti ją šienu, iš kelių plytų arba akmenų, palikus nedidelę angą išėjimui, padaryti sienas, o stogą uždengti lenta.

Rimas Vieselis

Sending
Skaitytojų įvertinimas
2.25 (4 įvert.)
Naujienos iš interneto
scroll to top