Iš kairės į dešinę - Edvardas, Mykolas ir Janas su neeiliniu laimikiu.
Liepos 4 dieną trys širvintiškiai žvejai Mykolas, Edvardas ir Janas išsiruošė į visų žvejų pamėgtas Kauno marias gaudyti starkių. Buvo pasirinktas velkiavimo būdas, kai užmetus dirbtinį masalą (šiuo atveju, voblerį) meškerė pritvirtinama prie valties galo ir velkama, kol užkimba žuvis. Tą pusdienį žvejyba nebuvo itin sėkminga – užkibo keletas ne pačių didžiausių starkių, ir trijulė, susitaikiusi, kad reikalai jau nepagerės, pasuko kranto link.
Netikėtai vyriausiam žvejui Mykolui lyg smūgis iš giedro dangaus – meškerė sulinko, valas įsitempė, ir visi suprato, kad kabliukas įsmigo į kažką nerealiai didelio. Šis žvejys matęs visko, pagavęs ne vieną įspūdingą žuvį, tačiau tąkart su savo valtele į Kauno marias išplaukė pirmą kartą. Buvo visiškai akivaizdu, kad tai nerealaus dydžio žuvis, kurios ištraukti be specialios įrangos galimybių nėra. Mykolui į pagalbą atskubėjo du žvejai fanatikai Edvardas ir Janas. Visi dirbo kaip komanda, nes vienam žmogui galynėtis su tokia žuvimi – didelė rizika. Kova truko 5 valandas. Galų gale pasisekė žuvį atplėšti nuo dugno ir lėtai pakelti iki vandens paviršiaus. Visi išvydo milžinišką galvą, tai buvo šamas. Valas bet kurią akimirką galėjo nutrūkti ir kova būtų pralaimėta, bet vyrai pasiduoti neketino. Tuomet kilo mintis žuvį prikabinti dar prie vienos meškerės. Tai padaryti pavyko tik trečiu bandymu. Jau su dviem kabliukais šamas vėl pasislėpė Kauno marių gelmėse. Iš lėto dvi valtys ir milžiniška žuvis judėjo kranto link.
Sprendimas pasirodė esąs labai teisingas, nes po pusvalandžio pirmutinis valas nutrūko. Vėl teko kovoti tik viena meškere. Po valandos pavyko vėl pakartoti tą patį ir įsegti trečią voblerį šamui į nasrus. Janas ir Edvardas vienoje valtyje laikė šamą vandens paviršiuje įtempę meškeres, o Mykolas su savo valtele tempė judviejų valtį su prikabinta žuvimi dar maždaug apie 300 m.
Taip vargais negalais buvo pasiektas krantas. Krante šamas taip pat lengvai nepasidavė, bet susitelkimo, pasiaukojimo ir komandinio darbo dėka Kauno marių „siaubūnas“ buvo įveiktas. Jo ilgis siekė 1,95 m, svoris apie 50 kg. Tai bent pasitaikė žūklė…
Įvykių liudininkė Lilija
suprasti zodi „nerealaus“???kas tai?ir vis kartoja ir kartoja ta taip vadinama „nerealu“zodi,o ka jis reiskia tai gal pati „liudininke“paaiskins
tikrai lietuviskai kalbam“vobleris“jau toks „lietuviskas“….
ar geras oras ar blogas oras vistiek zuvi gaudo ………….