Nužydėjusių jurginų žiedai naudojami kompostui.
Ilgąjį Žolinių savaitgalį Jurginų karaliene tituluojamos biomedicinos mokslų daktarės Jadvygos Janinos Čeplinskienės sodyboje vyko „atviro kiemo dienos“. Visi gėlėmis besižavintys galėjo aplankyti įspūdingą jurginų kolekciją, taip pat užpildyti savo „norų sąrašą“ ir užsisakyti patikusių jurginų gumbų.
Į ramią tarp Musninkų ir Kernavės esančią sodybą Kalnynų kaime nepaklydus nuvykti padeda kelyje esančios nuorodos. Dar neprivažiavus sodybos iš toli matomas jurginų laukas. „Tikrai čia atvažiavau!“
Jurginų kolekcijos lankytojus pasitikusi Janina, lydėdama į gėlėmis apsodintą lauką, pasakoja, kad šie metai jurginams nėra patys geriausi. „Pirmiausia jiems pakenkė šalnos, vėliau liūtys. Lyg to dar būtų maža – šaltas birželis, o vėliau atėjusi vasariška kaitra taip pat neleido augti jurginams“, – sako Janina. Einant dėmesį iš karto patraukia tamsialapis ir tamsiažiedis jurginas – ‘Black Jack’. Pasirodo, jis ir yra veislinių jurginų kolekcijos kaupimo pradžia. Janina juokdamasi pasakoja, kad pirmasis straipsnis apie ‘Black Jack’ą’, kurį rašė jos draugė, prasidėjo tarsi vyro apibūdinimas: atėjau… pamačiau… juodas, aukštas, gražus… Štai jis – ‘Black Jack’. Ne mažesnį įspūdį palieka ir kiti kolekcijos jurginai, kuriais nesižavėti tikriausiai neįmanoma. Kiekvienas didelėje žiedų spalvų ir formų įvairovėje ras tai, kas patinka.
– Kada ir kodėl pradėjote kaupti jurginus?
– Apžiūrėjus kolekciją tikriausiai turėtų būti aišku, kodėl. Kokia dar gėlė turi tokią didelę formų ir spalvų įvairovę? Pagal formą skiriama 12 jurginų klasių, spalvų gama taip pat labai plati – nėra tik visiškai juodų ir mėlynų. Taip pat kokia dar gėlė nepertraukiamai žydi ilgiau nei tris mėnesius – nuo liepos iki spalio, jei tinkamos oro sąlygos.
– Didesnis susidomėjimas jurginais prasidėjo maždaug prieš 15 metų, renkant gražiausios sodybos aplinką. Tada Buivydiškėse to meto ministro Vytauto Einoriaus patarėjo sodyboje sužavėjo juostele atitverta daržo zona, kurioje augo jurginai. Pavasarį gavau paprastų beveislių jurginų, bet viskas tuo nesibaigė. Internete radau Lietuvos jurginų augintojus, vėliau gėlių gumbus pirkdavau iš Latvijos, o dabar jau – iš viso pasaulio.
Kolekcininkė pasakoja, kad jurginai nėra pigus malonumas. Kainuoja ne tik jurgino gumbas, brangesni yra jo atsisiuntimas, sertifikatai, priežiūra bei trąšos. Nužydėjusius, estetiškai mažiau patrauklius žiedus moteris nuskabo. Tai daro, nes krintantys žiedlapiai sukelia puvimo procesą. Jei jų prikrinta prie stiebo, gali net jį supūdyti.
– Šiais metais nėra jurginų labirinto, kaip būdavo kasmet. Pasodinti aukšti jurginai nušalo, todėl ne tik labirintas yra praradimas, bet ir netektos jurginų rūšys.
Be jurginų, sodyboje gausu ir kitų augalų. Kartu su sūnumi ir mama 3 ha plotą prižiūrinti Janina sako, kad kiekvienas turi savo darbus. Ji daugiausia laiko skiria gėlėms, mama užsiima naudingesne veikla – prižiūri daržą, sūnus šienauja teritoriją. Sode keroja paliktos senos obelys, šalia kurių auga pavėsio augalai, taip pat – vienuolyno prieskonių darželis (auginami pagal vienuolyno tradicijas).
Biomedicinos mokslų daktarė teigia, kad sodyboje ekologiškai užsiaugina daug daržovių. Pagrindinė trąša yra kompostas.
– Viskas čia sukasi ratu, – sakė Janina. – Užaugo, nuskynei, supūdei, patręšei ir vėl augini.
Šiais metais pasigrožėti jurginais dar galima rugsėjo 6 – 7 ir 13 – 14 dienomis nuo 10 iki 20 val.
Šarūnė Baronaitė
[imagebrowser id=362]
