Gyvūnų laikymas esant šaltiems orams

Nuotr. iš archyvo

Spaudžiant stipriems šalčiams, ypatingą dėmesį reikėtų skirti savo augintiniams: katėms ir šunims bei ūkiniams gyvūnams. Svarbu juos apsaugoti nuo šalčio ir pasirūpinti, kad turėtų tinkamo pašaro. Svarbu, kad šaltuoju periodu gyvūnas turėtų pakankamai vandens. Būtina reguliariai tikrinti, ar jis nėra užšalęs. Vanduo ir pašaras paduodamas nemetaliniuose induose. Veterinarijos gydytojai primena, kad vanduo visuomet turėtų būti šviežias, nes nešvarus vanduo gali pakenkti augintinio sveikatai.

Daugelis šunų ir kačių mylėtojų įsitikinę, kad jų augintinius apsaugo kailis, tačiau vien tik tokia apsauga nepadeda, kadangi tai labai priklauso nuo veislės, amžiaus, sveikatos būklės, mitybos ir prisitaikymo prie klimato sąlygų. Hipotermijos (bendro kūno atšalimo) požymiai gali prasidėti mažų veislių šunims kai termometro stulpelis nukrinta iki 4 laipsnių ir didelių veislių šunims kai pasiekia -1 laipsnį ar dar žemiau. Šiaurės veislės šunys, kaip Aliaskos malamutai ar Sibiro haskiai, gali pernešti ir -18 laipsnių šaltį. Naminių kačių laikymui geriausia aukštesnė nei 10 laipsnių temperatūra, kaip rekomenduoja Veterinarinės medicinos asociacija. Būdingi hipotermijos požymiai yra lėtas kvėpavimas, šalta oda, vangūs ir nekoordinuoti judesiai.

Žiemą nederėtų pamiršti augintinių kailio priežiūros, ypač pėdučių. Šeimininkams būtina įprasti reguliariai tikrinti šuns letenėles, įvertinti pėdučių spalvos pokyčius kartu atkreipiant dėmesį ar nėra patinimų. Turime stebėti, ar apžiūrint šuns pėdutes jis nejaučia diskomforto bei skausmo. Būtina po kiekvienos kelionės į lauką nuplauti šuns letenas nuo druskų, kuriomis buvo apdorotas kieme esantis paviršius (gatvės, šaligatviai). Nuo druskų pėdutės išsausėja, įtrūksta ar net nudega. Šuniui nusilaižius pėdutes šios priemonės gali veikti toksiškai. Šaltuoju metų laiku prieš einant į kiemą patariame naudoti specialiąsias gyvūnams skirtas apsaugos priemones – vaškus ar balzamus. Šios priemonės yra lengvai tepamos ir drėkina pėdutes sukurdamos nematomą barjerą atstumiantį ledą, druską ir nešvarumus.

Suaugę galvijai ar kiti gyvūnai, kurie yra prisitaikę prie lauko sąlygų, žymiai geriau ir sveikiau jaučiasi lauke, tačiau pučiant žvarbiam vėjui, lyjant ar sningant jų buvimą lauke reikėtų riboti. Geriausias būdas – atverti tvarto duris, kad gyvūnai galėtų išeiti į lauką savo noru, kai lauke bus jiems priimtinos oro sąlygos. Svarbu, kad nesusidarytų skersvėjai. Ūkiniuose pastatuose gyvūnai turi būti apsaugoti ne tik nuo jų sveikatai nepalankių oro sąlygų, bet ir nuo graužikų bei kitų kenkėjų. Šaltuoju metų laiku reikia kreikti tvartus pakankamu kiekiu sausų pakratų, aprūpinti tinkamais kiekiais vandens, daugiau šerti įvairesniais pašarais, nes per šalčius jiems reikia daugiau maisto kūno temperatūrai palaikyti.

Įvairių rūšių naminiai gyvūnai jaučiasi patogiai iki tam tikros (kritinės) temperatūros:

Lentelė iš: Priemonės klimato pokyčiams žemės ūkyje. Sarajevas: universiteto Žemės ūkio ir maisto mokslo fakultetas, 2016. ISBN 978-9958-597-46-6. P.42.

Žiemos metu esant sausam ar vidutiniškai šaltam orui, apsaugotose nuo skersvėjų patalpose, pilnavertiškai šeriami gyvuliai grūdinasi ir tampa atsparesni įvairiems susirgimams. Lauke laikomi ūkiniai gyvūnai, kur reikia ir galima, turi būti apsaugoti nuo jų sveikatai kenkiančių, nepalankių oro sąlygų, plėšrūnų ir kitų pavojų.

Neringa Šinkūnienė
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus departamento Širvintų skyriaus Vyriausioji veterinarijos gydytoja – inspektorė

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top
+