Iš šio Algirdo Verkausko kieme įrengto gandralizdžio iškrito gandro laimikis - nuodinga gyvatė.
Neveronių kaimo gyventojo Algirdo Verkausko kieme ant elektros stulpo gandras įsirengė namus – susisuko lizdą. Paukščio neišgąsdino nei vos už pusmetrio kabantys elektros laidai, nei čia pat per kaimą einantis žvyrkelis, nei už kelių metrų paties Algirdo gyvenamasis namas, nei netoliese įsikūrusios kaimynų sodybos. Užtat iš vienos pusės aiškiai girdėjosi sutartinis varlių koncertas. Matyt, šis paskutinis faktorius gandrų šeimynai buvo lemiamas.
Birželio 4 dienos pavakary, sėdėdamas kieme ant suoliuko, sodybos šeimininkas akies krašteliu pastebėjo kažką iš aukštai krintant ir išgirdęs dunkstelėjimą, smalsumo genamas nutarė tą vietą apžiūrėti. „Gal gandras, nujausdamas sausą, karštą ir nederlingą sezoną, gandriuką išmetė? Jie taip daro, kada jaučia, jog visų savo palikuonių neišmaitins, tada ir išmeta silpniausius. Bet juk šiais metais prognozuojama, kad vasara bus apniukusi, todėl gandrai savo jauniklių neturėtų mėtyti… – einant prie stulpo įvairios mintys sukosi Algirdo galvoje.
Ir iš tikrųjų žolėje gulėjo ne gandriukas, o… pagal Lietuvos standartus gana nemažas, daugiau nei pusės metro roplys. Negyvas. Atidžiau apžiūrėjus ir pagal odos raštą, ir pagal galvos formą galima buvo teigti, kad tai – vienintelis nuodingas Lietuvos roplys – angis, liaudyje dar vadinama margąja gyvate. Angis – Europoje saugoma roplių rūšis, Vikipedijos enciklopedijoje teigiama, kad „paprastosios angies priešai gamtoje – lapės, barsukai, ereliai, pelėdos, ežiai“. Pasirodo, jog angis gamtoje turi dar vieną priešą – baltąjį gandrą, kuris pirmiausia snapu ją užkapoja, o paskui nuskraidina šį skanumyną į savo lizdą ir supeni vaikams. Kodėl angis iškrito iš lizdo? Gal ji buvo dar gyva ir bandė pabėgti, gal ūgtelėję gandriukai bežaisdami išmetė…
Remigijus Bonikatas
Ant Algirdo rankose riešo - „apyrankė“ iš negyvos angies. O jeigu angis būtų gyva?...
gadzina