Kada šalmus užsidės ir triratukus pasibalnoję senjorai?
Dar baigiantis vasarai draudikai atkreipė dėmesį, kad mūsų miestų ir didesnių miestelių gatves vėl užvaldė vaikai su paspirtukais. Tik ar visada prisimenama, kokias Kelių eismo taisykles vaikai turėtų žinoti, kad pasivažinėjimas nevirstų nelaime?
Ko gero, nesusimąstoma, jog elektriniai paspirtukai yra priskiriami motoriniams dviračiams, todėl paspirtukininkai – tarp jų ir vaikai – privalo laikytis reikalavimų, taikomų dviračių vairuotojams. Pirmiausia, elektrinį paspirtuką vairuojantiems nepilnamečiams yra PRIVALOMA DĖVĖTI ŠALMĄ. Kojų ar alkūnių apsaugos nėra privalomos, tačiau jų dėvėjimas gali padėti išvengti traumų – kaulų lūžių, nubrozdinimų ar kitų sužalojimų, patarė ERGO atstovė.
Tėvai, kalbėdamiesi su vaikais apie saugų važinėjimą paspirtukais, turėtų akcentuoti ir tinkamo greičio pasirinkimo svarbą. Kaip pažymėjo Aušra Jusė, tėvai, pirkdami paspirtukus vaikams, turėtų prisiminti, jog pastarųjų galia NETURĖTŲ VIRŠYTI 1 KW, o DIDŽIAUSIAS LEISTINAS GREITIS – 25 km/h. Galingesniais ir greitesniais paspirtukais nepilnamečiams VAŽINĖTI YRA DRAUDŽIAMA.
Važiuoti elektriniu paspirtuku galima pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o ten, kur jų nėra – tam tinkamu kelkraščiu. Tuo atveju, jei nėra ir pastarojo, keliu – viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta (tiesa, tik asmenims nuo 14 m.) arba šaligatviu.
Bene svarbiausia taisyklė, kurią vaikai neretai užmiršta (kaip teko įsitikinti – ir Širvintose), kad keliaujant per pėsčiųjų perėją nuo paspirtuko reikia nulipti ir jį vestis greta. Dideliu greičiu į perėją iššokus elektriniam paspirtukui, automobilių vairuotojai gali laiku nesureaguoti, o praktika rodo, kad tokios nelaimės dažnai baigiasi itin skaudžiai.
Reikalavimus mikrojudumo priemonėms turėtų atminti ne tik jaunuoliai, bet ir garbaus amžiaus žmonės, per pastaruosius kelerius metus ypač pamėgę vadinamuosius elektrinius triračius ir jais išvažiavę į mūsų kelius, gatves. Tai pirmiausia susiję su griežtesne garbaus amžiau vairuotojų sveikatos patikra, todėl kai kurie vakarykščiai vairuotojai persėda ant tokių transporto priemonių.
Kelių eismo taisyklių skyriuje „Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams taikomi reikalavimai ir draudimai“ numatyta, kad vyresniems kaip 18 metų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams, važiuojantiems keliu, rekomenduojama, o važiuojantiems važiuojamąją dalimi, privaloma būti užsidėjus ir užsisegus dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą.
Kuo šiuo atveju kelias skiriasi nuo važiuojamosios dalies?
„Širvintų kraštas“ kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, kad ši išsamiau paaiškintų sąvokas.
„Pagal Kelių eismo taisykles (KET) kelias – eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas. Taigi, sąvoką „kelias“ yra platesnė, nei terminas važiuojamoji dalis, nes be važiuojamosios kelio dalies taip pat apima šalia esančius šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus.
Todėl jūsų minimame KET reikalavime iš esmės yra nustatyta, kad kai yra važiuojama ta kelio dalimi, kurioje vyksta motorinių transporto priemonių (automobilių, motociklų) eismas ir kuri vadinama važiuojamoji kelio dalis, ten vyresniems kaip 18 metų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams privaloma būti užsidėjus ir užsisegus dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą. Tuo tarpu važiuojant tą kelio dalimi, kur yra šaligatvis, kelkraštis ar pėsčiųjų ir dviračių takas, t. y. kur pavojus mažesnis – tik rekomenduojama dėvėti šalmą. O jaunesnių vairuotojų atvejų (iki 18 metų), kurie turi mažiau patirties dalyvaujant eisme ir pavojaus (grėsmių) atsiradimo įvertinime, visais atvejais reikia dėvėti šalmą,“ – taškus ant i sudėliojo Susisiekimo ministerijos Komunikacijos skyrius.
Elektrinių triračių ar keturračių pardavėjai savo elektroninėse parduotuvėse neretai akcentuoja: jei elektrinis triratis ar keturratis motoroleris (vežimėlis, skuteris) neviršija 1kW galios ir 25km/h greičio, jį eksploatuojant nereikia vairuotojo teisių, pažymėjimo, draudimo ar registracijos, toks modelis atitinka elektrinio dviračio sąvoką. Supraskite taip: jei vairuotojas yra suaugęs žmogus, jam šalmas nėra būtinas, nes jis važiuoja dviračiui prilyginta transporto priemone.
Tačiau Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas aiškina, jog elektrinė mikrojudumo priemonė yra vienam asmeniui važiuoti skirta elektra varoma transporto priemonė (elektrinis paspirtukas, elektrinė riedlentė, elektrinis balansinis vienratis, riedis ir pan.), kurios didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h, o sėdimosios vietos, jeigu ji įrengta, atskaitos taško aukštis ne didesnis kaip 540 mm (neįgaliųjų vežimėliai prie elektrinių mikrojudumo priemonių nepriskiriami). Pagal pastarąjį įstatymą, važiuojamoji kelio dalis, kur privaloma važiuoti užsidėjus šalmą, yra kelio dalis važiuoti transporto priemonėms. Kaip visa tai teisingai išaiškinti ir kaip yra iš tiesų, ko gero, mūsuose dar nėra iki galo akcentuota. Tačiau matyti Širvintose ant elektrinio triračio ar keturračio sėdusį garbaus amžiaus širvintiškį su šalmu lyg ir neteko matyti.
Bandydami išsiaiškinti, ar mūsuose sutinkami elektriniai triračiai, keturračiai yra priskiriami mikrojudumo priemonėms, kurių vairuotojai turėtų laikytis minėtų reikalavimų, to irgi paprašėme Susisiekimo ministerijos. Kaip teigiama gautame atsakyme, reikėtų įvertinti dominančios transporto priemonės didžiausią projektinį greitį ir sėdimos vietos aukštį. „Transporto priemonės ratų skaičius šioje situacijoje nėra vertinamas (gali būti trys, keturi ar daugiau ratų). Manytina, kad dalis triračių ir keturračių transporto priemonių (…) galėtų būti laikytinos elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis,“ – „Širvintų kraštui“ teigia Susisiekimo ministerijos specialistai.
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite rugsėjo 13 d. laikraščio numeryje.
