Per penkis šių metų mėnesius šalies policija pradėjo 2115 ikiteisminių tyrimų dėl sukčiavimo. Galima sakyti, tiek pat, kiek ir prieš metus, kai sausio-gegužės mėnesiais dėl sukčiavimo Lietuvoje buvo pradėta 2113 ikiteisminių tyrimų.
O štai rajone šiais metais labai padaugėjo sukčiavimų. Pernai per penkis mėnesius Širvintų rajono policijos komisariate, gavus pareiškimus dėl sukčiavimo, buvo pradėti 2 ikiteisminiai tyrimai, šįmet – jau 9, o tai – 3 ikiteisminiais tyrimais daugiau, nei buvo per visus 2013-uosius metus.
Tikėjosi, kad dirbs ne jis, o … banko sąskaita
Nors sukčiavimo bylose dominuoja jau tradicija tapusios „telefoninės“ apgavystės, kai, paprastai paskambinus į laidinį telefoną, pranešama neva apie artimo žmogaus padarytą eismo įvykį ar nusikaltimą ir siūloma „susitarti“ už pinigus, kad nebūtų keliama baudžiamoji byla, per pastaruosius kelerius metus ėmė sparčiai daugėti atvejų, kai sukčiaujama interneto erdvėje. Spauda ir televizija mirga nuo istorijų apie tariamus policijos tyrėjus, kurie praneša apie „pinigų plovimą“ pasinaudojant gyventojų sąskaitomis, tačiau kaskart atsiranda nemažai naivuolių, kurie tokiems „tyrėjams“ patiki savo internetinės bankininkystės prisijungimo kodus ir slaptažodžius net nesusimąstydami, kad ne policijos, o banko reikalas blokuoti abejotinus pinigų pavedimus ar, jei tai įmanoma, nusikalstamą sąskaitų naudojimą.
Dar vienas šalyje populiarėjantis sukčiavimo būdas – kokiu nors pretekstu (pavyzdžiui, pasiūlius darbą) išviliojami aukų prisijungimo duomenys ir apgautųjų vardu paimami greitieji kreditai, kuriuos pasiglemžia sukčių bendrininkai. Neseniai rašėme apie vieną rajono gyventoją, kuris internete susipažino su sukčiumi iš Panevėžio. Prisistatęs mergina, jis pasiūlė „įdarbinti“ rajono gyventojo banko sąskaitą ir už tai pažadėjo kas mėnesį mokėti po 1500 litų. Rajono gyventojui sutikus ir perdavus prisijungimo kodus, jo vardu buvo paimtas greitasis kreditas, kurį Jonavoje paėmusi sukčiaus bendrininkė įnešė į sąskaitą lažybų bendrovėje, o Panevėžyje tuos pinigus pasiėmė kitas sukčiaus bendrininkas.
Apgautas vaikinas sakė patikėjęs, jog tokiu būdu nieko nedirbant galima gauti neblogą „atlyginimą“. Bylą tyręs policijos pareigūnas jam juokais pasiūlė atsidaryti penkias banko sąskaitas, jas pabandyti „įdarbinti“, pačiam nieko neveikti ir kas mėnesį gauti ne mažiau nei Seimo narys.
Policija tiria tik Lietuvoje įvykdytas nusikalstamas veikas
Gyventojams vis dažniau apsiperkant interneto parduotuvėse ar skelbimų portaluose, daugėja apgautųjų, kurie susiviliojo pigiau parduodamomis prekėmis, pardavėjams perveda pinigų, tačiau šių prekių negauna. Štai tik keli šįmet mūsų policijos užregistruoti pranešimai apie apgautus rajono gyventojus. Balandžio 3 dieną Širvintų rajono policijos komisariate buvo užregistruotas 1995 metais gimusio širvintiškio D. D. pareiškimas, kad kovo 24-ąją internete aptiko skelbimą apie parduodamą mobiliojo ryšio telefoną. Jis pervedė į pardavėjo nurodytą sąskaitą 1300 litų, tačiau prekės negavo. Panašiai apgautas pasijuto ir miesto gyventojas K. L. Balandžio 28 dieną policija užregistravo jo pareiškimą, kad balandžio 19 dieną jis internete rado skelbimą apie parduodamą telefoną. Į nurodytą sąskaitą pervedęs 230 litų, jis telefono negavo.
Kaip nustatyta, šie sukčiavimai buvo įvykdyti mūsų šalyje. Bylos persiųstos tų vietovių, kur buvo „prasuktas“ sukčiavimo mechanizmas, policijos tyrėjams. Tačiau vis dažniau mūsų gyventojai patenka į užsieniečių sukčių pinkles. Tarp tokių sukčiavimo atvejų – šįmet vieno širvintiškio parašytas pareiškimas policijai. Internete radęs parduodamą suknelę, jis susigundė ir ją nupirko žmonai. Tačiau žadėtos prekės negavo. Žala – 350 litų. Pradėjus aiškintis buvo nustatyta, kad suknelė pirkta Švedijoje įregistruotoje internetinėje parduotuvėje, o pinigai už ją nukeliavo į sąskaitą Kinijoje. Ikiteisminis tyrimas dėl šio atvejo nebus pradėtas.
– Žmonės turėtų atminti, kad Lietuvos policija tiria tik mūsų šalyje įvykdytas nusikalstamas veikas. Jei žmogus nukentėjo užsienyje ar, šiuo atveju, pats sukčiavimo mechanizmas buvo atliktas ne mūsų šalyje, jis turi kreiptis į tos šalies teisėsaugą, – sakė Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas Artūras Dubietis.
Pirmas požymis, kad jus apgavo, netikėtai nutrūkę kontaktai su kita puse. Sukčiai su savo aukomis bendrauja tol, kol išvilioja duomenis ar pinigus. Paskui į žinutes jau nereaguojama, į skambučius neatsiliepiama. Tačiau ne kiekvienas toks atvejis gali būti sukčiavimas. Štai Širvintų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininkas Giedrius Dovidavičius yra sakęs, kad šįmet būta atvejo, kai tyrėjai išsiaiškino buvus klaidą – susipainiojęs pardavėjas prekę išsiuntė ne į Širvintas, o, atrodo, į Švenčionis. Byla nutraukta nesant nusikaltimo sudėties.
Kad ir kaip būtų keista, daugiausia apgautųjų internete – palyginti dar jauni žmonės. Policijos pareigūnai spėja, kad mūsų mokyklose vis dėlto skiriama per mažai dėmesio internete tykojančių pavojų prevencijai. Be to, materialėjančioje visuomenėje labai greitai susigundoma lengvu uždarbiu pamiršus taisyklę, kad „nemokamas sūris – tik pelėkautuose“.
Afrikos sukčiams – per 80 tūkstančių litų
Kadangi elektroninėje erdvėje sunku „šmėkštelti“ nepalikus pėdsakų, policija palyginti sėkmingai tiria tokius nusikaltimus. Bėda tik ta, kad, išaiškinus sukčiavusius asmenis, dažniausiai – jų bendrininkus, yra mažai vilties, kad žala bus atlyginta. Jos beveik nėra, kai sukčiaujama iš užsienio. Šioje srityje ypač pasikaustę Nigerijos gyventojai. Juo labiau kad pasaulyje faktiškai nėra teisinių priemonių paveikti šią šalį tyrėjams suteikti informaciją, išduoti nustatytus kaltininkus. Skaičiuojama, kad kasmet Nigerijos sukčiai iš naivių europiečių ir amerikiečių išvilioja dešimtis milijonų eurų ar dolerių, kuriais remiamas tarptautinis terorizmas, susikuriamas gana patogus gyvenimas, dažnai – Belgijoje, Olandijoje.
Beje, spėjama, kad Olandijoje apsigyvenę nigeriečiai prieš kelerius metus iš vieno rajono gyventojo išviliojo per 80 tūkst. litų. Savo verslą turėjęs vyras nudžiugo gavęs elektroninį laišką, kuriame buvo pranešama, jog Olandijoje veikiančios loterijos organizatoriai jį atrinko pretendentu laimėti 1 milijoną eurų. Širvintiškis pasidomėjo ir sužinojo, kad loterija tokiu pavadinimu iš tiesų egzistuoja. Jis parašė žinutę atsiuntusiems „organizatoriams“, ar tai – tiesa? Šie patvirtino esant galimybę laimėti didžiulę sumą ir atsiuntė neva tikro loterijos vykdytojų sertifikato kopiją. Ją gavęs žmogus patikėjo ir sukčiams nusiuntė pageidaujamus sužinoti duomenis apie save.
Laukti ilgai nereikėjo. Netrukus į rajono atkeliavo „džiugi“ žinia, kad širvintiškis organizatorių buvo išrinktas kaip to milijono eurų laimėtojas. Niekam nesakęs apie laimę, vyras nusiuntė savo banko sąskaitos duomenis, kad „organizatoriai“ galėtų pervesti laimėtą milijoną. Tačiau greitai buvo pranešta, kad iškilo problemėlė. Kadangi laimėtojas yra iš kitos valstybės, jis iš pradžių turi sumokėti mokesčius – juos pervesti liepta per tarptautinę „Western union“ pinigų pervedimo sistemą. Šią paslaugą teikia kai kurie Lietuvos bankai, netgi Lietuvos paštas. Taip per kelis kartus kaip „mokesčiai“ buvo išsiųstos nemažos pinigų sumos. Kai pagaliau apie „laimėjimą“ sužinoję aplinkiniai įspėjo verslininką apie galimą apgavystę, šis pyktelėjo, kad visi jam pavydi sėkmės, todėl taip kalba.
Kaip minėta, „milijonierius“ Nigerijos sukčius papenėjo milžiniška pinigų suma. Dėl to ėmė paskolas, bankrutavo jo verslas. Per Interpolą pasidomėjus, kas paėmė pervestus pinigus, buvo nurodytos musulmonišką kilmę parodančios pavardės (Nigerija – islamą išpažįstanti Afrikos valstybė). Paprašius Olandijos teisėsaugos juos nustatyti, gauta žinia, kad tokie asmenys šioje šalyje realiai neegzistuoja.
Pagal žalą Nigerijos sukčių nusikaltimai niekuo nenusileidžia Somalio piratų įvykdytiems laivų užgrobimams ir už tai sumokėtoms išpirkoms.
Norite 5,5 mln. JAV dolerių?
Kuo gi ypatingi sukčiai iš Afrikos? Pagrindinis jų ginklas – naivioms aukoms pasiūlomas svaiginantis sandoris, tad noras lengvai praturtėti nustelbia sveiką protą.
Šiomis dienomis kai kurie interneto vartotojai savo elektroninio pašto dėžutėse rado laišką, kurį atsiuntė kažkoks UBA Bank PLC. Kaip pavyko sužinoti, bankas tokiu pavadinimu iš tiesų egzistuoja Nigerijoje, jo pavadinimas reiškia ne ką kita, o Jungtinio Afrikos banko (United bank of Africa) trumpinį. Tačiau, kaip nurodoma žinutėje, Londone, King Sreet gatvėje esančio pastato trečiajame aukšte neva įsikūrusio banko tarptautinio bankininkystės padalinio vadovas ir netgi Parlamento narys (!!!) Dr. Benjamin Owen, su grubiomis klaidomis lietuviškai informuoja, jog jie tapo turtuoliais. Kad būtų aiškiau, pacituosime patį laišką (jo kalba netaisyta, tekstas siuntėjų galimai buvo išverstas į lietuvių kalbą internete veikiančiomis elektroninėmis teksto vertimo programomis).
„Gerbiamas gerbiamas kliente.
TELEGRAPHIC PAVEDIMU PRANEŠIMAS.
Mes yra šiuo sprendimu oficialiai praneša apie savo fondo telegrafo perdavimo per mūsų banką, UBA Bank Plc Londone, į jūsų banko sąskaitą, kuris buvo oficialiai patvirtintas vadovybė, Pasaulio banko Šveicarijos (WBS) JAV$ 5.500,000.00M dolerių sumą įskaityti į banko sąskaitos.
Atkreipkite dėmesį, kad aš pradėjau savo išmokėjimo ir viską, ką apie savo lėšas nedelsiant priskirtųjų atliekami per trumpiausią įmanomą laiką nuo to momento, mes gavome jūsų žemiau reikalingą informaciją.
Taip pat pranešama kad UBA Bank Plc gubernatorius bus pasirašyti jūsų mokėjimo pažymą ir patarimus kopija nusiunčiama Pasaulio banko Šveicarijos kai registracijos tikslais. Tuo tarpu jūsų informacija ir jūsų kontaktiniai duomenys buvo gauti iš mūsų tyrimų vadovas.Teismo bylų advokatas Sarah Collins veiks jūsų vardu gauti a nė vienas gyvenamasis formos nedelsiant išlaisvinti savo fondo.
Šio fondo buvo pateiktas pavėluotai Nelson Mandela Pietų Afrikos atradimas fondo dalis su Pasaulio banko Šveicarijos, Šveicarijos bankas nusprendė paskirstyti jį dosniai padėti keletą pasisekė asmenų, ir Europos Sąjungos susitarimą su Šveicarijos banku paskirstyti fondo 700 šimtai tūkstančių žmonių Amerikoje, Europoje & Azijos ir Afrikos kitose padėti pagerinti savo verslą.
Todėl dar kartą patvirtinti, kad informaciją tiksliai, nes ši įstaiga negali sau leisti būti atsakingas už neteisingą lėšų pervesti arba gali bet kuris fondo įskaityta į nežinomą paskyrą.
Vienintelis dalykas reikia iš jūsų yra gauti negyvenamųjų apmokėjimo formą, kad galėtume kredito savo sąskaitos tiesiogiai perduoti telegrafu arba per bet kurį iš mūsų atitinkamų bankų ir kopijas nusiunčia lėšų pervedimas išleidimo dokumentus jums savo bankininkai patvirtinimui.
Turėtų vadovautis mūsų direktyvų, savo lėšomis bus pervesta ir atsižvelgta į jūsų banko sąskaitą per penkis (5) banko darbo dienas nuo dieną galite gauti šį negyvenamųjų formos.“
Taupydami laikraščio vietą viso absurdiško ir prastai išversto laiško nespausdinsime, tik pridursime, kad potencialaus milijonieriaus nurodytu elektroniniu paštu prašoma pranešti savo vardą ir pavardę (keista, kaip „bankas“ atrinko pretendentą nežinodamas šių duomenų?), adresą, miestą, valstybę, telefono, fakso ir mobiliojo telefono numerius, įmonės pavadinimą (jei yra) ir adresą, profesiją, amžių ir šeiminę padėtį, tarptautinio paso ar vairuotojo pažymėjimo kopiją.
Nors teigiama, kad žinutę atsiuntė Jungtinėje Karalystėje įsikūręs bankas, pagal siuntėjo IP adresą (212.92.23.36) nesunkiai pavyko nustatyti ją atkeliavus iš Vengrijos. Taigi Nigerijos sukčių voratinklis pavojingai apraizgo vis didesnę Europos dalį.
Gintaras Bielskis
