S.G. nepavyko iš Širvintų pirminės sveikatos priežiūros centro prisiteisti įspūdingos žalos atlyginimą dėl to, kad jam buvo atsisakyta išduoti medicininę pažymą.
Dar 2019 metais S. G. kreipėsi į Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centrą, kad jam būtų išduota vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma. Tačiau, kaip vėliau teigė pareiškėjas, „dėl gydytojų nepagrįstų veiksmų (senų medicininių įrašų peržiūros ir kt.) pažyma jam nebuvo išduota“.
Tokį Širvintų įstaigos sprendimą apskundęs teismui, vyras aiškino patyręs Centro darbuotojų įžeidimus. Tokiais veiksmais jam neva buvo padaryta neturtinė žala, o dėl suvaržytos teisės vairuoti transporto priemones – ir turtinė žalą.
S. G. teigė kreipęsis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kuri atseit nagrinėjo jo skundą dėl Centro darbuotojų veiksmų ir nustatė teisės aktų pažeidimus. Bet kiek tame yra tiesos, pasakyti sunku, nes teismai taip ir nenagrinėjo jo skundžiamų įvykių aplinkybių. Galima sakyti, dėl to didele dalimi kaltas buvo pats S. G., įsivėlęs į „procesinius žaidimus“.
Vyriausiasis administracinis teismas buvo jau antroji instancija, kurioje S. G. siekė sau naudingo sprendimo. Prieš tai jo skundas buvo pateiktas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Šis, atsižvelgdamas į tai, kad prašymas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytus skundui keliamus reikalavimus, 2020 metų rugsėjį nustatė pareiškėjui 10 kalendorinių dienų terminą prašymo trūkumams pašalinti, t. y. nurodyti aiškius ir tikslius reikalavimus, reiškiant reikalavimą dėl akto panaikinimo, pateikti ginčijamą aktą bei įrodymus, patvirtinančius, kada ginčijamas aktas jam buvo įteiktas, prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, jei šis terminas būtų praleistas ir kt. Patikslintu skundu S. G. atsakovu nurodė viešąją įstaigą Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centrą, o patikslintame prašymo reikalavime prašė priteisti iš Centro 20 tūkst. eurų turtinės ir 20 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą.
Tačiau 2020 metų spalio 2 dienos nutartimi teismas vėl atsisakė priimti pareiškėjo prašymą ir pasiūlė nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.
Tada S. G. kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ir pasiekė pirmą, bet kaip paskui paaiškėjo, vienintelę pergalę. Aukštesnės instancijos teismas 2020 metų gruodžio 2 dienos nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą tenkino iš dalies – skundo priėmimo klausimą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi pareiškėjo ginčijamų institucijos veiksmų teisėtumo tikrinimas priskirtinas administracinių teismų kompetencijai, iš tokių veiksmų kildinamos žalos atlyginimo klausimas taip pat turėtų būti sprendžiamas administraciniame teisme.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, atsižvelgdamas į minėtus išaiškinimus, 2020 metų gruodžio 17 dienos nutartimi nustatė pareiškėjui 10 kalendorinių dienų terminą pateikti patikslintą skundą, kuriame turi būti suformuluotas aiškus ir tikslus reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, pagrįstas aiškiomis aplinkybėmis ir įrodymais. S. G. taip pat buvo įpareigotas informuoti, ar jis apskundė Vairuotojų sveikatos tikrinimo komisijos arba sveikatos priežiūros įstaigos Gydytojų konsultacinės komisijos sprendimą sveikatos priežiūros įstaigos vadovui, o įstaigos vadovo sprendimą – teismui. Kitaip skundas bus laikomas nepaduotu.
Kaip aiškėja iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 metų sausio 28 dienos nutarties, S. G. vis tiek tinkamai nepašalino nurodytų trūkumų.
Su tokiu Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarimu vėl S. G. nesutiko ir aukštesnei instancijai pateikė atskirąjį skundą. Jame pareiškėjas teigė, jog 2021 metų sausio 1 dieną „elektroniniu paštu teismui pateikė pranešimą dėl patirtos moralinės ir materialinės žalos išieškojimo“. Be to, atskirajame skunde S. G. vertino, kad visi jo teismui teikti prašymai yra nepagrįstai atmesti … diskriminacijos dėl tautybės pagrindu.
Gavusi atskirąjį skundą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija akcentavo, kad žmogaus teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Per nustatytą terminą pareiškėjui nustatytų skundo trūkumų nepašalinus, jo skundas pagrįstai buvo laikytas nepaduotu. Šiuo atveju galima suprasti, kad būtent S. G. teismui išsiųstas elektroninis laiškas neatitiko keliamų reikalavimų. Kaip pažymėjo Kolegija, „pareiškėjas kartu turi ir pozityvias pareigas elgtis atsakingai, savo procesines teises įgyvendinti sąžiningai, bendradarbiauti procese ir vykdyti teismo reikalavimus pateikti teismui tinkamus ir įtvirtintas nuostatas atitinkančius procesinius dokumentus“.
Atsakydama į pareiškėjo atskirojo skundo argumentą, kad visi jo teismui teikti prašymai yra atmesti nepagrįstai diskriminacijos dėl tautybės pagrindu, teisėjų kolegija akcentavo, kad tai, jog teismas pareiškėjo prašymus išsprendė ne taip, kaip to norėtų pareiškėjas, nepagrindžia teismo nusistatymo prieš jį ir negali būti vertinama kaip diskriminacinis elgesys.
Taigi darytina išvada, kad S. G., nepateikdamas teismui dokumentų tokia forma ir apimtimi, kaip nustato Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) nuostatos, pats atėmė iš savęs galimybę siekti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo už galimai neteisėtus medikų sprendimus. Bet tai dar nereiškia, kad šioje istorijoje buvo padėtas taškas. „Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nutartis skundą laikyti nepaduotu neužkerta kelio pareiškėjui, pašalinus skundo trūkumus, ABTĮ nustatyta tvarka pakartotinai kreiptis į teismą“, – savo nutarime pridūrė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo trijų teisėjų kolegija.
Gintaras Bielskis
