Jeigu jūsų vairuotojo pažymėjimas išduotas Europos Sąjungos šalyje, jis pripažįstamas visoje Europos Sąjungoje ir jį galima naudoti, jeigu nepasibaigęs, nesustabdytas, neapribotas ar išdavusios šalies neatšauktas to pažymėjimo galiojimas.
Tai žinojo jau po kartą už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą Širvintų rajono apylinkės teismo teisti du vyrai. Šįkart jie buvo tesiami už tai, kad padėjo pagaminti netikrą dokumentą ir juo disponavo.
2016 metų kovo 9-osios rytą Vilniaus rajone, Riešėje, Valstybės sienos apsaugos tarnyba iškratė automobilį „Audi A4“, kurio vairuotojas Viktoras K. pareigūnams savanoriškai pateikė jo vardu neva Latvijos Respublikos išduotą vairuotojo pažymėjimą. Kaip vėliau nustatė ekspertizė, dokumentas – padirbtas.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2015 metų pavasarį Viktoras K. susitarė su dabar jau mirusiu Jauniūnų seniūnijos Žibėnų kaimo gyventoju J. B., kad jo vardu būtų gautas Latvijos Respublikos neva išduotas vairuotojo pažymėjimas. Viktoras perdavė J. B. 500 eurų kaip atlygį už tokio pažymėjimo pagaminimą, taip pat savo fotonuotrauką, parašo pavyzdį bei asmens duomenis. Visa tai buvo panaudota gaminant dokumentą, tariamai išduotą Latvijos Respublikoje dar 2010 metų lapkritį. Po dviejų savaičių J. B. perdavė jau padirbtą dokumentą, kurį Viktoras K. laikė ir turėjo, kol išaiškėjo šis nusikaltimas.
Panašią istoriją papasakojo ir Edgaras V., tik jis už pažymėjimą, tariamai išduotą 2012 metų lapkritį, J. B. sumokėjo 100 eurų. Šį pažymėjimą Edgaras taip pat pateikė per kratą.
Viktoras K. teigė, kad įsigyti pažymėjimą jam pasiūlė J. B., kuris žinojo, kad šis tokio dokumento neturi ir važinėja be jo. J. B. jam tariamai pasakęs, kad už 500 eurų galįs suorganizuoti tikro latviško vairuotojo pažymėjimo gavimą. Viktoras sutiko, kadangi „tuo metu skyrėsi su žmona, turėjo dėl to rūpesčių ir neturėjo laiko Lietuvoje lankyti vairuotojo kursus.“ Kokiomis aplinkybėmis J. B. gavo šį dokumentą, Viktoras K. sakė nežinąs. Įsigytą vairuotojo pažymėjimą Viktoras K. , vairuodamas automobilį, pasiimdavo su savimi. Tiesa, policijos ar kitiems pareigūnams šio dokumento jis nepateikinėjo, nes nė karto policija jo nestabdė ir neprašė pateikti vairuotojo pažymėjimo. Apie tai, kad dokumentas yra netikras, Viktoras K. sako sužinojęs tik šių metų kovo 9-ąją, kai prieš darant kratą jo automobilyje pareigūnai pareikalavo jį atiduoti, tą Viktoras ir padarė.
O štai Edgaras V. sako susigundęs įsigyti netikrą vairuotojo pažymėjimą tam, kad galėtų prieš draugus pasigirti, jog turi vairuotojo pažymėjimą. Kai Edgaras paklausė, kiek šis dokumentas kainuos, J. B. tariamai atsakė: „Duosi kiek negaila“. Nepagailėjo 100 eurų.
Įsigytą pažymėjimą Edgaras V. laikė savo namuose, apie jį šeimos nariams nepasakojo, tačiau kartais pasiėmęs rodydavo kitiems norėdamas pasigirti, kad turi vairuotojo pažymėjimą. Edgaras sako niekada nevairavęs automobilio turėdamas šį dokumentą ir neketino juo naudotis pateikdamas jį kaip tikrą. Apie tai, kad Viktoras K. irgi turėjo netikrą vairuotojo pažymėjimą, Edgaras V. sako nežinojęs.
Kaip galima suprasti iš bylos aplinkybių, kratos buvo atliktos tikslingai – jau žinant, kieno vardu buvo padirbti netikri Latvijos Respublikos vairuotojų pažymėjimai.
Skirdamas bausmę Širvintų rajono apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad Viktoras K. ir Edgaras V. yra teisti, jų teistumas neišnykęs, todėl kiekvienam skyrė po galutinę 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jų vykdymą atidedant 9 mėnesiams.
